Profesinė reabilitacija - asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas. Profesinę reabilitaciją sudaro paslaugų kompleksas - profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas, profesinių gebėjimų atkūrimas ir profesinis mokymas, pagalba įsidarbinant bei palaikymas darbo vietoje. Atsižvelgiant į kiekvieno neįgalaus asmens situaciją, paslaugas teikia kvalifikuotų specialistų komanda.
Profesinės reabilitacijos paslaugos nemokamai teikiamos asmenims, turintiems nustatytą 0-50 proc. bazinį darbingumą arba 0-45 proc. darbingumo lygį bei šių paslaugų poreikį ir, kurie be šių paslaugų dėl ligos, sveikatos būklės ar organizmo funkcijų sutrikimų negali dirbti ankstesnio darbo ar įgyti naujos profesinės kvalifikacijos. Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, turintys nustatytą darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę darbo biržą dėl siuntimo į NDNT profesinės reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, asmuo kreipiasi į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo.
Kas organizuoja ir teikia paslaugas
Už profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimą atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Siekiant šių paslaugas tobulinti Lietuvos mastu nuo 2010 m. savo veiklą įgyvendina profesinės reabilitacijos metodinis centras, kurio funkcijas įgyvendina Valakupių reabilitacijos centras, sukaupęs ilgiausią profesinės reabilitacijos paslaugų patirtį Lietuvoje.
Paslaugų įtaka darbingumui ir įsidarbinimui
Profesinės reabilitacijos metu asmenys gali ne tik sustiprinti fizines jėgas, pasirengti psichologiškai, bet ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją. Būtina pastebėti, jog ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje specialistai pažymi, jog tokios integracijos į darbo rinką paslaugos kaip profesinė reabilitacija lemia geresnį neįgalaus asmens funkcionavimą ne tik įsidarbinimo prasme. Dėl šios priežasties svarbu paslaugų efektyvumą vertinti plačiau, įtraukiant ir kitus gyvenimo kokybės aspektus pvz.
Per pastaruosius šešerius metus neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programą, įsidarbinimo rezultatai ženkliai didėjo. Jei 2010 m. įsidarbino tik 36 proc., tai 2015 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis asmenų įgijusių kvalifikaciją ir įsidarbinusių per 6 mėn. laikotarpį rodiklis siekė 57 proc. Lietuvos darbo biržos 2015 m. profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių. Dauguma jų sėkmingai įsidarbino pagal įgytą ar artimą įgytai kvalifikaciją, taip pat galėjo pasinaudoti 2015 m.
Taip pat skaitykite: Profesinis mokymas ir užimtumas žmonėms su negalia
Asmeninės sėkmės istorijos
Pavelas visą gyvenimą dirbo sunkius darbininkiškus darbus, tačiau, pablogėjus sveikatai, turėjo rinktis kitą, jo sveikatą ir asmenines savybes bei norus atitinkantį darbą. Pasižymintis empatija ir komunikabilumu, Pavelas dalyvaudamas profesinės reabilitacijos programoje pasirinko socialinio darbuotojo padėjėjo specialybę. Sėkmingai baigęs socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programą, jis įsidarbino šalia namų įsikūrusiuose socialinės globos namuose. Paklaustas ar darbas jam patinka, Pavelas sako, kad šiuo metu dirba tai, ką gali ir kuo džiaugiasi. Nuoširdžiai savo pareigas atliekantį Pavelą labai greitai pamilo ir globos namų gyventojai, ir kolektyvas.
Baigęs 7 klases vidurinėje mokykloje ir dirbęs tik sezoninius darbus statybose Eduardas užsibrėžė įgyti kompiuterio pagrindų vartotojo kompetenciją ir dirbti nuolatinį darbą Vilniuje. Pradėjus dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje Eduardo būsimam darbui reikalingos psichologinės ir socialinės savybės buvo silpnos, o psichologinė pusiausvyra - sutrikusi. Sėkmingai baigęs profesinės reabilitacijos programą, sustiprėjęs psichologiškai ir įgijęs darbo su kompiuteriu pagrindų kompetenciją, jis įsidarbino saugos tarnyboje pulto operatoriumi, kur iki šiol sėkmingai dirba. Eduardas nuomojasi gyvenamąją vietą Vilniuje, retkarčiais išvažiuoja į netolimas užsienio šalis, džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe.
PROF. EUGENIJUS LAURINAITIS: Tai išlaikys santykius, 7 Taisyklės Meilei, Buities nesutarimai
Švietimas, profesinis rengimas ir įtrauktis
Profesinis ugdymas yra dažniausias žmonių su negalia pasirinkimas po mokyklos, nes tik nedaugelis turi galimybes pasiekti aukštojo mokslo laiptelį. Deja, Lietuvos švietimo sistema ir profesinio rengimo pakopoje sudaro palankesnes sąlygas mokytis specialiose klasėse, o norintys amatą įgyti integruotai negauna jokių papildomų paslaugų. Įtraukus mokymas yra viena iš esminių žmonių su negalia integracijos priemonių, kuri, jei vykdoma profesionaliai ir kvalifikuotai, užtikrina ne tik geresnį šių žmonių išsilavinimą, bet ir sklandesnį jų įsiliejimą į įprastą gyvenimą.
Tinkamai organizuojamo įtraukaus švietimo nauda yra pasitvirtinusi kitose šalyse ir Lietuva, ratifikuodama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, įsipareigojo sudaryti sąlygas žmonėms su negalia mokytis drauge su visais. Jei dėmesys mokiniams su negalia būtų vertinamas analizuojant tik finansus, susidarytų įspūdis, kad situacija nebloga. Moksleivio su negalia, kuris mokosi specializuotoje klasėje, profesinio ugdymo krepšelis beveik trigubai didesnis už standartinį (paprasta programa - nuo 410 iki 897 eurų per metus, specializuota programa - nuo 1579 iki 2604 eurų per metus). Tačiau pasižiūrėję atidžiau matome, kad už tuos pinigus mokinys gauna izoliuotą mokymą ir labai ribotą specialybių skaičių.
Ribotas specialybių pasirinkimas
Šiais mokslo metais Lietuvos profesinio ugdymo įstaigose pagal specializuotas programas mokosi apie 1400 mokinių: 1240 mokiniai su intelekto sutrikimais, likę - regėjimo arba klausos negalią turintys žmonės. Lietuvoje specialiųjų programų siūlomas profesijų pasirinkimas yra didesnis, tačiau vis tiek ypatingai ribotas - vos apie 15 specialybių. Mokiniai su intelekto sutrikimais po dešimties klasių pagrindinėje mokykloje turi du kelius - rinktis socialinių įgūdžių ugdymo programą bendrojo lavinimo mokyklose arba profesines studijas. Pirmu atveju mokinys ilgiau išlieka švietimo sistemoje ir gali lavinti savo socialinius įgūdžius, tačiau po šios programos yra tik viena galimybė - profesinė mokykla, kurią jis galėjo rinktis ir baigęs dešimt klasių.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Kompleksinę negalią turinčio Edgaro mama Natalija pasakoja, kad jos sūnus nuo seno žaidžia krepšinį su sveikais berniukais. Jis būtų labai norėjęs studijuoti kokią nors sporto discipliną, tačiau Klaipėdos rajone tokiems mokiniams specialybių pasirinkimas labai ribotas ir visoje Lietuvoje su sportu susijusių specialiųjų programų nėra. Klaipėdos profesinio rengimo ir reabilitacijos centre vaikinas galėjo rinktis tik iš floristo, želdinių tvarkytojo ir viešbučio darbuotojo specialybių. Pasak Natalijos, sūnui mažiausiai atmetimo sukėlė viešbučio darbuotojo amatas, todėl jį ir pasirinko, nors šeima labai abejoja, ar šioje srityje Edgaras dirbs. Šiuos mokslus šeima vertina tik kaip užimtumą ir vaiko socializaciją, o ne realią galimybę vėliau dirbti ir užsidirbti.
Trūkumai ir poreikiai
Beveik 30 mokinių su negalia turinčios Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorės Ritos Pečiukaitytės teigimu, didžioji dalis mokiniui su negalia tenkančio krepšelio atitenka mokytojams, dirbantiems pagal specialias programas. Esą už kontaktines valandas darbo su neįgaliaisiais mokami priedai, be to, tokiems mokytojams reikia kelti kvalifikaciją. Taigi - mokymo medžiaga ta pati, jokių pagalbininkų ar papildomų specialistų nėra, tik mažesnės grupės ir didesni mokytojų atlyginimai. Vadovės teigimu, mokykloje yra ir keletas mokinių su kitokiomis negaliomis, kurie mokosi įprastose klasėse, tačiau jokių papildomų paslaugų mokykla jiems pasiūlyti negali.
Direktorė pasakoja apie regėjimo negalią turinčią merginą, kuriai teko pasakyti, jog ji pati turės susiorientuoti mokykloje, nes padėjėjo ar asistento skirti nėra galimybės. Šioje švietimo įstaigoje mokosi ir klausos negalią turintis mokinys, kuriam vertėjauti ateina jo paties atsivedami gestų kalbos vertėjai arba artimieji, mokykla, vėlgi, tokios pagalbos suteikti negali. R. Pečiukaitytė apgailestauja, kad mokinai su negalia neskatinami studijuoti integruotai. Ji teigia, kad užsienyje studentas gauna paramą pagal jo poreikius ir negalią, o ne pagal programą, kurią jis renkasi: „Esu mačiusi, pavyzdžiui, Olandijoje, jeigu mokinys pareiškia norą, […] gauna pagalbininką.
Lietuvos neįgaliųjų forumas, atstovaudamas 15-ai negalios organizacijų, nuolat pasisako už žmonių su negalia galimybę mokytis įtraukiai, tačiau mato, kad kol kas trūksta politinės valios strategiškai vykdyti švietimo sistemos pokyčius, nepakanka ir pedagogų kompetencijų priimti kitokius mokinius savo klasėse. Apmaudu, kad žmonės su negalia, norintys mokytis bendrose grupėse, negauna jokios pagalbos. Tai apsunkina procesą visoms pusėms, be to, kompromituoja pačią įtraukaus švietimo idėją. Susidaro įspūdis, kad geriau jau speciali mokykla ar speciali grupė, nei sunkumai bandant be pagalbos prisitaikyti prie įprasto mokymosi proceso. Neįgaliųjų organizacijų nuomone, klasėse, kuriose mokosi mokiniai su negalia, turi dirbti mokytojai-padėjėjai, turintys atitinkamą kvalifikaciją.
Tarptautinis ir strateginis bendradarbiavimas
JT Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacija Lietuvai pagerinti asmenų su negalia galimybes įgyti aukštąjį bei profesinį išsilavinimą bei užtikrinti tinkamą sąlygų pritaikymą aukštojo lavinimo įstaigose iki šiol neįgyvendinama. Lietuvos neįgaliųjų forumas, įgyvendindamas Europos Komisijos finansuojamą Erasmus+ strateginių partnerysčių profesiniame rengime projektą „Let‘s Study! - Development of Disability Focussed Training Modules for VET and HE“, bendradarbiauja su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Graikijos, Italijos, Islandijos bei Jungtinės Karalystės partneriais.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
| Rodiklis / metai | 2010 | 2015 |
|---|---|---|
| Įsidarbinimo po programos rodiklis | 36 % | 57 % |
| Programos dalyviai (2015 m.) | Daugiau nei 500 dalyvių | |
| Profesinio ugdymo mokiniai pagal specializuotas programas | Apie 1400 mokinių | |
Rekomendacijos tolimesniam tobulinimui
- Didinti įtraukaus švietimo galimybes ir užtikrinti pagalbą integruotai besimokantiems mokiniams.
- Pritraukti ir rengti mokytojus-padėjėjus bei kitus specialistus, reikalingus darbui su mokiniais su negalia.
- Išplėsti profesijų, kurias galima įgyti pagal specializuotas programas, sąrašą.
- Vertinti profesinės reabilitacijos paslaugų efektyvumą plačiau, įtraukiant gyvenimo kokybės rodiklius.
- Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir perimti gerąją praktiką iš šalių, kurios sėkmingai įgyvendina įtraukią švietimo politiką.
Lietuvoje gyvena 250 tūkst. neįgaliųjų, iš jų apie 70 proc. sudaro darbingo amžiaus neįgalieji, gaunantys netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir šalpos pensijas. Statistiniai duomenys rodo, jog tik apie 30 proc. Lietuvoje jau daugiau nei 10 metų neįgaliesiems teikiama profesinės reabilitacijos paslauga, kuri yra neatskiriama viso integracijos proceso, padedančio neįgaliajam asmeniui gyventi pilnavertį gyvenimą, dalis. Profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės didinimas svarbus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento, Lietuvos darbo biržos ir visų paslaugas teikiančių įstaigų uždavinys.
tags: #neigaliuju #profesinis #mokymas