Gestų vertėjų paslaugų reikia ne tik turintiesiems klausos negalią. Vertėjai būtini ir girdintiems žmonėms, nes bendrauti su kurčiaisiais tenka valstybinėms institucijoms, jie vertėjauja medikams ir netgi kunigams.
Ką reiškia gestų kalba ir kodėl ji svarbi
Gestų kalba - kalba, kuri suvokiama vizualiai ir perduodama rankų ar kitų kūno dalių judesiais bei padėtimi. Gestų kalba turi savitą ir turtingą gramatiką, kur svarbu erdvė, greitis, laikas bei veido mimikos. Gestų kalba nėra rankų judesiais atvaizduojama žodinė kalba. Gestai žymi ir sąvokas, o nacionalinės gestų kalbos turi mažai ką bendro su tose šalyse vartojamomis žodinėmis kalbomis. Gestų kalba nėra tarptautinė. Ji nacionalinė, gyva ir nuolat kintanti bei evoliucionuojanti, taip pat kaip žodinė.
Lietuvių gestų kalbos istorija ir statusas
Apie lietuvių gestų kalbos istoriją iki 1945 m. žinoma labai mažai. Nuo 1945 iki 1990 m. ji buvo naudojama kartu su rusų gestų kalba; abi tapo artimos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ryšiai su rusų gestų kalbos plėtojimu beveik nutrūko. Dabar lietuvių gestų kalba vystosi kaip nepriklausoma kalba. Jai šiek tiek įtaką daro tarptautiniai gestai. 1995 m. gegužės 4 d. LR Vyriausybė (nutarimu Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“) oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba gestų kalbą ir suteikiant jiems galimybę gimtąja kalba pasirinkti ir tėvų kalbą.
Gestų kalbos vertėjų poreikis Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje dirba tik apie 115 gestų kalbos vertėjų, o kurčiųjų skaičius siekia 6 tūkst., neprigirdinčiųjų - net apie 40 tūkst. Gestų kalbos vertėjai - tai asmenys, įgyję aukštąjį gestų kalbos vertėjo išsilavinimą Vilniaus kolegijoje arba asmenys, kitais būdais išmokę gestų kalbą. Gestų vertėjų centrai yra penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kasmet jie aptarnauja tūkstančius kurčiųjų. O juos ruošia tik Vilniaus kolegija.
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad kurtiesiems užtenka rašytinės kalbos arba paprasto susirašinėjimo. Tačiau gestų kalba nėra tiesiog pirštų abėcėlė ar vizualinė gimtosios kalbos kopija; tai visapusiška, sudėtinga kalba su savo unikalia gramatika, sintakse ir struktūra. Profesionalus vertėjas užtikrina, kad informacija būtų perduota tiksliai, be interpretacijų ar praleidimų.
Taip pat skaitykite: Baseinų standartai neįgaliesiems Lietuvoje
Kur reikia vertėjų
- medikai (medicininių konsultacijų metu);
- teisėsauga (policijos nuovados, teismai);
- valstybinės institucijos ir metrikacijos biurai;
- švietimo įstaigos (paskaitos, seminarai, aukštasis mokslas);
- bažnyčios ir kunigai (laidotuvės, apeigos);
- viešieji renginiai ir televizija.
Gestų kalbos vertėjų paslaugų prireikia ne tik turintiems klausos negalią: „Dažnai manoma, kad gestų kalbos vertėjo reikia tik kurtiesiems. Anksčiau net būdavo vartojama sąvoka - „kurčiųjų vertėjas“. Bet juk šie specialistai būtini ir girdintiems žmonėms, nes bendrauti su kurčiaisiais tenka ir valstybinių institucijų darbuotojams, pavyzdžiui, teisėsaugai.“
Paslaugų kokybė, etika ir reikalavimai
Vertėjai privalo laikytis profesinio elgesio kodekso, kuris apima konfidencialumo, nešališkumo, tikslumo ir teisingumo principus. Kad vertėjas galėtų dirbti teisinėje aplinkoje, jis turi turėti reikiamą kvalifikaciją. Vertėjai gali dirbti įvairioje teisinėje aplinkoje - nuo teismo salės iki policijos nuovados.
Konfidencialumas: Viskas, kas išgirstama ar pamatoma vertimo metu, išlieka griežtai tarp dalyvių. Nešališkumas: Vertėjas neturi įsiterpti į pokalbį, reiškėti savo nuomonės ar patarinėti. Tikslumas: Informacija turi būti perduodama visapusiškai.
Vertimo tipai: kontaktinis ir nuotolinis
Tiesioginis (kontaktinis) vertimas yra rekomenduojamas ilgesniems, emociškai sudėtingiems ar oficialiems susitikimams, kur vertėjo fizinis buvimas užtikrina geresnį konteksto suvokimą. Šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau populiarėja nuotolinės gestų kalbos vertimo paslaugos (VRI - Video Remote Interpreting). Jos yra nepakeičiamos skubiais atvejais arba kai nėra galimybės fiziškai rasti vertėjo tam tikrame mieste.
Nuotolinis vertimas puikiai tinka trumpiems, kasdieniškiems klausimams ar darbo pokalbiams internetu. Tačiau susiduriama su problema, kad ne visos nuotolinio bendravimo programos yra pritaikytos komunikacijai gestų kalba. Pavyzdžiui, kuomet nuotolinės paskaitos metu rodoma prezentacija, dažnai vertėjo langas automatiškai išjungiamas.
Taip pat skaitykite: Kompensuojama technika neįgaliesiems
Darbo sąlygos, atlyginimai ir trūkumai
Nepaisant poreikio, gestų vertėjų atlyginimai nedideli, o darbo krūvis - didelis. Pasidomėjus, kiek mūsų šalyje uždirba gestų kalbos vertėjai, R.Leonavičienė pasiguodė, kad atlyginimai „vos viršija minimumą“. Pasak jos, šio specialisto atlyginimo vidurkis šalyje yra 406 eurai, neatskaičius mokesčių.
„Ne tik gestų vertėjų trūkumas, jų maži atlyginimai kelia nerimą. Pasigendame televizijos laidų, filmų, kurie būtų išversti į gestų kalbą arba titruoti specialiais titrais, skirtais būtent mums. Kai kuriose ES šalyse netgi animaciniai filmai verčiami į gestų kalbą. Pavyzdžiui, Čekijos televizija iš ryto rodo animacinį filmą, kurį gali žiūrėti ir girdintys, ir kurtieji vaikai, nes gestų vertėjas verčia įgarsinimą.
Gestų kalbos vertėjų skaičius turėtų augti, nes siekiama, kad 2017 metais vienas gestų kalbos vertėjas aptarnautų 40 kurčiųjų. 2014 m. į gestų kalbą verstų televizijos informacinių ir kitų laidų transliacijų dalis iš bendro LRT televizijos transliacijų skaičiaus buvo 8 procentai.
Švietimas, rengimas ir mokymosi galimybės
Gestų kalbos vertėjų profesija - viena rečiausių Lietuvoje. Gestų kalbos vertėjus Lietuvoje ruošia tik Vilniaus kolegija. Lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programos studentams sukti galvos dėl darbo ilgai netenka: „Neretai sulaukiame laiškų ir skambučių dėl mūsų lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programos studentų. Jie kviečiami į Lietuvių gestų kalbos vertimo centro teritorinius skyrius ir į kitas kurčiųjų sistemoje veikiančias įstaigas ne tik praktikai atlikti, bet ir nuolatiniam darbui. Tad mūsų studentams dažnai patiems net nereikia ieškotis darbo.”
Mokantis gestų kalbos labai svarbus rankų miklumas, plastiškumas bei gera atmintis, nes bendraujant gestų kalba dirba visas mūsų kūnas. Kartais prireikia net aktorinių gebėjimų. Be to, gestų kalbos vertėjas neturi turėti scenos baimės, nes tenka versti ne tik privačius pokalbius, bet ir masinius renginius stovint ant scenos prieš minią žmonių ar priešais televizijos kameras. Didelę reikšmę turi ir stiprus empatijos jausmas.
Taip pat skaitykite: Keltuvų tipai neįgaliesiems
Vieni efektyviausių būdų mokytis - „panirimas“ į bendruomenę: „Iš dalies taip. Nors tokios šalies ir nėra, bet yra kurčiųjų bendruomenė, ir įsitraukus į jos veiklą, pavyzdžiui, išvažiavus į kokią nors stovyklą su kurčiaisiais, galima pasinerti į gestų kalbą ir patobulinti įgūdžius. Tačiau „panirimo“ metodas tinka toli gražu ne visiems, gal tik 10-20 proc. žmonių tokiu būdu gali išmokti kalbos per kelis mėnesius. Kitiems žmonėms neužtenka vien bendrauti, bet reikia mokytis papildomai.”
Internetiniai ištekliai ir mokomoji medžiaga
1. Lietuvių gestų kalba girdintiesiems. Ši priemonė daugiausia skirta LGK kursams pradedantiesiems, tačiau iš dalies tinkama ir savarankiškam mokymuisi. Tiesa, internete kol kas prieinama tik vaizdo medžiaga, sudėta į vieną filmą. Kiekvienos pamokos pradžioje pateikiami svarbiausi tos temos posakiai ir klausimai.
2. Šį išsamų LGK žodyną galima sėkmingai naudoti mokymuisi. Pradedančiajam patogu tiesiog įvesti žodį ir rasti atitinkamą gestą bei jo vartojimo pavyzdžių (sakinių). Šiuo metu internetiniame žodyne pateikiama apie 15 tūkst. sakinių, iliustruojančių gestų vartoseną. Paieška sakiniuose leidžia rasti daug daugiau informacijos, negu paieška pagal atitinkamą žodį.
3. Šiame žodynėlyje rasite nemažai atskirų gestų, frazių, ilgesnių sakinių ir tekstų įvairiomis temomis. Dauguma temų, leksikos ir frazių yra nesudėtingos ir atitinka A lygį. 4. Tai dar vienas žodynėlis, kur galima rasti daug gestų. Gestai jame suskirstyti pagal temas, tačiau čia nėra vartojimo pavyzdžių (sakinių).
6. Ši priemonė gali būti naudinga tiek A2, tiek B1 ar net B2 lygio LGK vartotojams, siekiantiems pasitobulinti erdvinės raiškos ir proformų (apie jas žr. 7. Šiame vadovėlyje trumpai ir paprastai aptariami pagrindiniai LGK fonologijos (t. y. iš ko sudarytas gestas) bruožai ir gramatinės raiškos priemonės, iš dalies lyginant jas su lietuvių kalbos raiška. Vadovėlis skirtas kurtiesiems mokiniams, tačiau visa informacija pateikiama dviem kalbomis, tad jį puikiai gali naudoti ir girdintieji.
8. Šie žodynėliai labiausiai tinkami kurčiųjų mokyklų dalykų mokytojams, norint pasiruošti pamokoms, ir LGK vertėjams, norint pasiruošti tam tikroms vertimo paslaugoms, pavyzdžiui, atitinkamo dalyko paskaitoms universitete. 9. 10. Nors dauguma tų grupių yra uždaros, pasiprašius į jas nesunku patekti, nurodžius, kad jūs mokotės gestų kalbos ir domitės kurčiųjų gyvenimu. Viena populiariausių grupių - LGK Lietuvių gestų kalba, kur vyksta tikrai daug diskusijų.
Kaip pasiruošti vertinimui ir užsisakyti paslaugas
Paklausėme, ką daryti specialistui ar įstaigai, kuris nori užsisakyti gestų vertėjo paslaugas. „Gestų kalbos vertėją gali laisvai užsisakyti tiek girdintieji, tiek kurtieji. Taip kurtiesiems užtikrinama galimybė komunikuoti su visuomene. Tik dėl vertėjų stygiaus, tuo metu jie gali būti užimti“, - situaciją iliustravo R.Leonavičienė.
Prieš užsisakydami vertimą klientai turėtų nurodyti, kurios gestų ir sakytinės kalbos bus vartojamos posėdyje, ir užtikrinti, kad būtų pasitelkti tinkamai parengti ir kvalifikuoti vertėjai. Glaustas susitikimo turinio apibūdinimas padeda vertėjams tinkamai pasirengti versti. Rekomenduojama kreiptis į Asociaciją, jei norite užsakyti vertimo paslaugą renginiams.
Sklandus bendravimas per gestų kalbos vertėją didžiąja dalimi priklauso nuo tinkamo pasiruošimo. Išankstinė medžiaga: Jei susitikimas yra oficialus (paskaita, konferencija, sudėtinga medicininė konsultacija), vertėjui vertėtų iš anksto pateikti terminų sąrašą, pranešimo skaidres ar kitą specifinę medžiagą. Erdvės paruošimas: Svarbu pasirūpinti tinkamu apšvietimu. Tiesioginis bendravimas: Svarbiausia taisyklė - kreiptis tiesiai į kurčiąjį asmenį, o ne į vertėją.
Profesijos iššūkiai ir visuomenės vaidmuo
Didžiausias gestų kalbos vertimo sunkumas yra tas, kad jis visada yra sinchroninis. Vertimo procesas yra sudėtingas, jam reikia daug žinių, atkaklumo, laiko ir svarbiausia - patirties. Būtina nepriekaištingai mokėti abi kalbas, domėtis kalbos naujovėmis, išmanyti kurčiųjų kultūrą, bendravimo suptilybes.
Klausos negalią turintiems žmonėms neretai kyla nesusipratimų sveikatos priežiūros įstaigose. Juk net paskambinti į registratūrą ir užsirašyti vizitui kurtiesiems yra problema. O laukdami pas gydytoją eilėje, jie nežino, kada tiksliai galės patekti į kabinetą. Mat dėl ryškaus gestų kalbos vertėjų trūkumo, gauti vertimo paslaugą tampa beveik neįmanoma.
Šių retos specialybės atstovų poreikis sparčiai auga ir švietimo įstaigose. Asmenys su klausos negalia drąsiai renkasi bakalauro ir magistro studijas aukštosiose mokyklose. Šiuo metu Lietuvoje du kurtieji studijuoja net doktorantūroje. Visgi, dėl gestų kalbos vertėjų trūkumo, kurtiesiems ir neprigirdintiems studentams nėra užtikrinamas vertimas visų paskaitų ir seminarų metu.
Rekomendacijos institucijoms ir organizacijoms
Kiekviena įmonė, organizacija ar viešoji įstaiga, norinti būti tikrai atvira ir prieinama, turi įtraukti gestų kalbos vertimo paslaugas į savo standartinių procedūrų sąrašą. Tai nėra „papildoma paslauga“ ar „malonė“ - tai bazinis standartas, užtikrinantis lygias galimybes kiekvienam žmogui.
Prieš pradedant darbus, skirkite laiko pasitarti su pačiais kurčiaisiais - jie geriausiai žino, kokios pagalbos jiems reikia ir kokie vertėjai geriausiai atitinka jų bendravimo poreikius. Rekomenduojama kreiptis į oficialias organizacijas, tokias kaip Lietuvos kurčiųjų draugija ar specializuotus vertimo centrus.
Ateitis: technologijos ir bendruomenės vaidmuo
Nors diskutuojama apie dirbtinio intelekto plėtrą ir automatizuotus vertimo avatarus, gestų kalbos vertėjų poreikis ne mažėja, o auga. Technologijos gali padėti paprastose, rutininėse situacijose, tačiau sudėtinga žmogiškoji sąveika reikalauja emocinio intelekto, kurį turi tik žmogus. Svarbu ir tai, kad technologijų diegimas turėtų būti derinamas su kurčiųjų bendruomenės poreikiais. Dažnai technologinius sprendimus kuria žmonės, patys nepriskiriantys savęs šiai bendruomenei, todėl kyla rizika sukurti netinkamus ar kultūriškai neadekvačius įrankius.
Investicija į vertimo paslaugas yra investicija į socialinį kapitalą, pasitikėjimą ir bendrystę. Kai planuojate renginį ar susitikimą, kuriame dalyvaus kurčiųjų, nepamirškite, kad vertėjas nėra tik „papildomas žmogus kambaryje“. Tai strateginis partneris, užtikrinantis visos jūsų organizuojamos veiklos sėkmę.
| Aspektas | Reikšmė / rekomendacija |
|---|---|
| Vertėjų skaičius | Apie 115 vertėjų; reikia didinti, kad mažinti darbo krūvį |
| Atlyginimai | Vidurkis 406 eurai (neatskaičius mokesčių) - per maži |
| Mokymas | Ruošia Vilniaus kolegija; studentai dažnai randa darbą per praktiką |
| Paslaugų tipai | Kontaktinis vertimas, nuotolinis (VRI) |
| Kur taikoma | Sveikatos priežiūra, teisingumas, švietimas, viešieji renginiai |
Gestų kalbos vertėjai - bene paklausiausia profesija Lietuvoje. Tai ne tik techninė pagalba tarp dviejų skirtingomis kalbomis bendraujančių asmenų, bet ir esminis tiltas, leidžiantis kurtiesiems bei neprigirdintiems žmonėms pilnavertiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse - nuo vizito pas gydytoją iki teisinių konsultacijų ar dalykinių susitikimų.
tags: #neigaliesiems #reikalingi #vertejai