Žmonės, turintys negalią, dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios jiems gali trukdyti visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Prie turinčių negalią yra priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų.
Kas yra tinkamas sąlygų pritaikymas ir kodėl jis svarbus
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija numato, jog tam, kad negalią turintys asmenys galėtų lygiai su kitais naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, jiems turi būti tinkamai pritaikytos sąlygos. Tinkamų sąlygų pritaikymo reikalavimas galioja tik asmenų, turinčių negalią, atžvilgiu.
Tai yra būtini ir tinkami pakeitimai bei pritaikymas, dėl kurių nesukeliama neproporcinga ar nepagrįsta našta. Tinkamas sąlygų pritaikymas nereikalauja, kad būtų įdarbinamas asmuo, kuris neturi reikiamos kompetencijos ar gebėjimų atlikti darbą. Tinkamas sąlygų pritaikymas reiškia, kad darbuotojas turi reikalingą išsilavinimą, įgūdžius ir kompetenciją atlikti esmines darbo funkcijas, ir galėtų jas atlikti su pritaikymu arba be pritaikymo.
Kasdienybės kliūtys ir socialinė realybė
Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie žmones su negalia. Jie dažnai suvokiami kaip našta arba žmonės, kuriems reikia tik paramos. „Žmonės dažnai žiūri su gailesčiu, bet mes nenorime būti gailimi.
Vienas iš skaudžiausių klausimų, apie kurį kalba žmonių su negalia bendruomenė, yra jų balso ignoravimas priimant sprendimus, kurie tiesiogiai veikia jų gyvenimus. Dažnai sprendimus dėl žmonių su negalia daro politikai arba specialistai, kurie patys neturi tiesioginio supratimo apie kasdienes šios bendruomenės problemas. „Mus dažnai kviečia į komisijas ar darbo grupes tik dėl „pliuso“, tačiau mūsų išsakyti pasiūlymai retai atsispindi galutiniuose sprendimuose.
Taip pat skaitykite: NPD skaičiavimas neįgaliesiems
Taip pat didelė problema yra suskaldytos negalios nevyriausybinės organizacijos: vienybės trūkumas, viešojo sektoriaus kvotų problema: formalūs sprendimai be realios naudos, sudėtinga negalios nustatymo procedūra, infrastruktūros nepritaikymas, ribotas prieinamumas prie paslaugų ir vis dar gajūs visuomenės stereotipai ir kt.
Darbo rinka: situacija ir tendencijos
Nors šalyje netrūksta laisvų darbo vietų ir dedama daug pastangų įtraukti žmones su negalia į darbo rinką, jų įdarbinimo rodikliai auga lėtai. Lietuvoje iš maždaug 100 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, dirba tik kas trečias.
Pernai metų pabaigoje Lietuvoje buvo daugiau kaip 26,5 tūkst. laisvų darbo vietų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Registruotų Užimtumo tarnyboje - 6 kartus daugiau - per 163 tūkst. žmonių. „Kaip ir anksčiau, šiuo metu dirba tik trečdalis žmonių su negalia - iš 100 tūkst. apie 33 tūkstančiai. Nors nedirbančiųjų turime daug, ne visi jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą - tik apie 12 tūkst. žmonių su negalia kasmet kreipiasi dėl darbo paieškos.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, asmenys su negalia pradėjo įsidarbinti greičiau: 2023 m. asmenų su negalia nedarbo trukmė sumažėjo 69 dienomis, t. y. daugiau, lyginant su kovo mėnesiu. Be to, pernai aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti pusantro karto daugiau žmonių su negalia nei 2022 m. arba du su puse karto daugiau nei 2021 m. Taip pat padidėjo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumas - pernai, baigę 6 mėn. dalyvavimą šiose priemonėse, darbo rinkoje išliko 62 proc. asmenų su negalia.
Statistinė apžvalga
| Metai | Įdarbintų asmenų su negalia dalis |
|---|---|
| 2019 | 24% |
| 2023 | 33.4% |
Iššūkiai įsidarbinant
Lietuvoje kas trečias žmogus su negalia gyvena žemiau skurdo ribos, dirba tik maždaug kas ketvirtas galintis dirbti neįgalusis. Susirasti darbą žmogui su negalia darbą nėra paprasta, o turinčiam proto negalią - beveik neįmanoma, nes jie negeba savarankiškai prisitaikyti prie nuolat kintančių ir kylančių reikalavimų darbo rinkoje.
Taip pat skaitykite: Kavos gaminimas ir neįgalieji
„Didžiausią nedarbingumo laipsnį turintys asmenys į darbo rinką įsilieja itin sunkiai. Tai susiję ne tik su verslo nuostatomis, bet ir su faktu, kad šie žmonės gali dirbti pakankamai specifinį darbą, turi daug darbinės veiklos apribojimų ir sąlygų poilsiui, darbo laikui, atostogoms, sveikatos patikrinimams. Taip pat su didesniais sunkumais susiduria tie, kurių darbo vieta reikalauja specifinio pritaikymo - taip yra aklųjų ir silpnaregių bei kurčiųjų darbuotojų atveju.
Neretai žmonės su negalia įdarbinami tik formaliai, kad būtų atitiktos įstatymų numatytos kvotos, tačiau jų pareigos būna minimalios arba neatitinkančios jų gebėjimų ir profesinių kvalifikacijų. Kvotos užtikrina darbo vietų skaičių, tačiau ne jų kokybę. Kvotų sistema dažnai suvokiama kaip „pareiga“ arba „atsakomybė“, o ne kaip galimybė panaudoti žmonių su negalia potencialą.
Darbdavių požiūris, praktika ir rekomendacijos
„Negalia neturėtų būti priežastis, dėl kurios ir jaunas, ir vyresnio amžiaus darbingas žmogus su negalia negalėtų susirasti darbo. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad keičiasi darbdavių ir visos visuomenės požiūris į tai, ką gali ir ko negali žmogus su negalia. Paskatos verslui įdarbinti žmones su negalia, taip pat daugiau galimybių žmonėms su negalia įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, keičiant kvalifikaciją, jau duoda vaisių“, - sako J.
„Pas mus dirba žmonės su įvairiomis negaliomis, tačiau, ar apie tai kalbėti atvirai, nusprendžia pats žmogus. Užtikriname saugią darbo aplinką visiems, nepaisant to, ar žmogus turi aiškiai matomą fizinę negalią, ar serga onkologine liga. Iš savo patirties galime patvirtinti, kad jei darbdavys nestigmatizuoja negalios, tai ir patys darbuotojai lengviau priima kolegas su negalia“, - teigia ji.
Skaitydama pranešimą diskusijoje „5 proc. kvota įdarbinant asmenis su negalia - nuo ko pradėti?“, J. Kuprytė išskyrė 4 punktus, į kuriuos, pasak jos, reikėtų atkreipti dėmesį darbdaviams, pradedantiems svarstyti apie žmonių, turinčių negalią, įdarbinimą:
Taip pat skaitykite: Psichikos negalią turinčių asmenų parama
- Proaktyviai žiūrėti į atrankų procesą. Į atrankas reikia pasižiūrėti proaktyviau. Pasitikrinti, ar skelbimas yra suprantamas. Mūsų patarimas organizacijoms - detaliau nurodyti, ką toje pozicijoje reikės daryti, kad žmogus, perskaitęs skelbimą, galėtų įsivertinti, ar jis turi tam reikalingų kompetencijų. Taip pat reikia galvoti apie proaktyvius sklaidos kanalus. Galima kreiptis į socialinius partnerius, kitas organizacijas, kurios dirba arba turi sąlytį su negalią turinčiais žmonėmis, kad žinia, jog norite įdarbinti žmones su negalia, būtų plačiau paskleista.
- Įsivertinti lankstumą pritaikant darbo sąlygas. Įsivertinti įmonės lankstumą pritaikant darbo sąlygas, įskaitant fizinę aplinką, duomenų bazes, negalią turintiems žmonėms. Darbo grafikas - pavyzdžiui, kad žmogus galėtų pradėti dirbti nuo mažesnio valandų skaičiaus ir krūvis būtų didinamas pamažu.
- Ieškoti būdų, kaip pažinti žmones su negalia. Pažinimas irgi yra labai svarbi dalis. Ji ragina kurti įmonėje kultūrą, kad kiekvienas galėtų pasisakyti: „Jeigu negalia nematoma, gali būti, kad pas jus tokių žmonių dirba daugiau, nei žinote, nes ne visi nori drąsiai apie tai kalbėti.\"
- Prisijungti prie iniciatyvos „DuoDay“. Tai yra diena, kada organizacijos kviečia praleisti dieną kartu su žmogumi, turinčiu negalią. „Per „DuoDay“ galima ištestuoti tam tikrus dalykus - ar tikrai darbo aplinka pritaikyta, kaip reikia, o gal dar reikėtų ką nors padaryti. Galutinis iniciatyvos tikslas nėra įdarbinti žmones su negalia, jis labiau pažintinis, bet turime nemažai atvejų, kai po tos dienos įmonės įdarbina negalią turinčius žmones arba pradeda tam skirti daugiau dėmesio.
Parama ir paskatos darbdaviams
Šiuo metu darbuotojus su negalia įdarbinantys darbdaviai gali gauti darbo užmokesčio kompensaciją ar paramą darbo vietos steigimui. Vis dėlto ne visi darbdaviai yra linkę naudotis mokestinėmis lengvatomis. Darbdaviams pritrūksta ir „minkštosios“ pagalbos apsisprendžiant, kokį žmogų su negalia įdarbinti, kokie jo gebėjimai ir negalios pobūdis.
Jeigu darbo funkcijoms atlikti žmogui su negalia nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis, darbdaviui kompensuojama dalis darbo užmokesčio darbo asistento, kuris žmogui su negalia padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas. Ši subsidija gali būti skiriama ir dirbančiam asmeniui nustačius sumažėjusį dalyvumo lygį (anksčiau - tik bedarbiams). Taip pat skiriama subsidija patalpų remontui, pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas.
Po išsamių diskusijų su socialiniais partneriais ir viešųjų konsultacijų buvo parengtas naujas profesinės reabilitacijos modelis, kuris sudarys sąlygas asmenims su negalia gauti individualius asmens poreikius atitinkančias profesinės reabilitacijos paslaugas: pasitelkus apmokėjimo už mokymo paslaugas kuponų sistemą, paprasčiau ir lanksčiau rinktis mokymo paslaugų teikėjus bei profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ir įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetenciją.
Visos reikiamos paslaugos ir priemonės - darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant - sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje.
Pagrindinės paramos priemonės
- Įdarbinimas subsidijuojant. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. O nuo 24 iki 36 mėn. pailgės subsidijos mokėjimo trukmė žmonėms, kuriems nustatytas 30-40 proc.
- Darbo vietų pritaikymas. Nuo 2023 m. pradžios galės būti skirta iki 26 tūkst. eurų darbo vietos ir aplinkos pritaikymui, o pritaikant tik darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas - iki beveik 4 tūkst. eurų.
- Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Jos dydis - 62 proc. minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną asmenį (2023 m. minimalus valandinis atlygis - 3,19 Eur), atsižvelgiant į laiką, kai šie asmenys faktiškai dirba.
- Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Nuo 2023 m. asmeniui kompleksiškai taikomų priemonių finansavimo suma galės siekti iki 26 tūkst. eurų.
Darbo sąlygų pritaikymo pavyzdžiai
Pritaikymas turi būti veiksmingas ir praktiškas, t.y. pasirinktos priemonės turėtų realiai padėti darbuotojui atlikti konkretaus darbo funkcijas.
Pavyzdžiui, fizinę negalią turintis darbuotojas gali atlikti visas su darbu susijusias funkcijas, tačiau jam reikia daugiau laiko, kad atvyktų į darbą. Tokiu atveju sąlygų pritaikymas būtų darbo režimas, leidžiantis jam atvykti į darbą vėliau.
Darbdavys turi pareigą pritaikyti tik su darbo funkcijomis susijusias ir tik darbui reikalingas sąlygas. Šių priemonių darbdavys privalo imtis, jeigu dėl jų nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Ar darbdavio našta pritaikant sąlygas negalią turinčiam darbuotojui yra proporcinga, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį.
Sąlygų pritaikymo pavyzdžiai:
- Organizaciniai sprendimai: sudarykite galimybes lanksčiam darbo laiko režimui, darbui nuotoliniu būdu arba lanksčiu grafiku, smulkias, mažiau esmines darbo funkcijas paskirstykite tarp darbuotojų.
- Asmeninė ar individuali pagalba: užtikrinkite išsamius apmokymus prieš pradedant darbą, sudarykite sąlygas mentorystei, instruktavimui. Atvirai komunikuokite ir paklauskite paties žmogaus, kokios pagalbos jam gali reikėti.
- Kvalifikacijos kėlimo priemonės: užtikrinkite darbuotojams papildomas galimybes kelti kvalifikaciją, dalyvauti specializuotuose mokymuose.
- Sąmoningumo kėlimas: kelkite visų darbuotojų sąmoningumą. Svarbu sumažinti ir panaikinti neigiamą požiūrį į negalią, paskatinti vertinti individualumą ir įvairovę darbe.
- Fiziniai ir techniniai sprendimai: užtikrinkite fizinį patalpų pritaikymą, parinkite darbovietės baldus pagal darbuotojų poreikius, parūpinkite įvairių techninių priemonių, pavyzdžiui, teksto skaitymo programas darbuotojams su regos sutrikimais ar negalia, specialias klaviatūras.
Socialinės garantijos dirbantiems neįgaliesiems
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios garantijos yra suteikiamos dirbantiems žmonėms su negalia ar auginantiems vaikus su negalia. Dalis jų įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos.
- Darbo kodeksas leidžia prašyti darbdavio dirbti ne visą darbo laiką neribotą laikotarpį, jeigu jūsų prašymas pagrįstas sveikatos būkle, neįgalumu, būtinybe slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį asmenį.
- Jeigu turite negalią ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 m., jums priklauso 25 d. d. apmokamų atostogų (penkių dienų darbo savaitė) arba 30 d. d. (šešių dienų darbo savaitė).
- Vaiką su negalia iki 18 m. auginantys darbuotojai yra prioritetų sąraše, kai sudaroma kasmetinių atostogų eilė darbovietėje.
- Jeigu turite negalią, auginate vaiką su negalia iki 18 m. arba slaugote asmenį su negalia, darbdavys privalo tenkinti jūsų prašymą suteikti nemokamas atostogas.
- Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, gali pasinaudoti 2 laisvomis dienomis per mėnesį (arba sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę).
- Neįgalus darbuotojas ar neįgalų šeimos narį slaugantis darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbdavį prieš 5 d.
- Pirmenybė likti dirbti priklauso darbuotojams, kurie vieni augina neįgalų vaiką iki 18 m., taip pat galioja 3 kartus ilgesnis įspėjimo terminas atleidžiant darbuotoją be jo kaltės.
Problemos, kurioms būtini sprendimai
Asmeninė pagalba yra viena iš svarbiausių paslaugų, leidžiančių neįgaliesiems būti savarankiškiems, tačiau Lietuvoje ji vis dar nėra pakankamai išvystyta. Kita opi problema - ilgas ir sudėtingas negalios nustatymo procesas. „Mano negalia yra visą gyvenimą, tačiau turiu kas kelis metus įrodinėti, kad ji neišnyko.
Nors pastaraisiais metais Lietuvoje buvo dedamos pastangos gerinti viešosios erdvės pritaikymą neįgaliesiems, padėtis išlieka nepatenkinama. Net naujai statomi pastatai ar rekonstruojamos viešosios erdvės neretai neatitinka žmonėms su negalia būtinų standartų. „Kai kurie reikalai, kuriuos sveikas žmogus sutvarko per kelias minutes, mums užtrunka valandas.
Gerosios praktikos pavyzdžiai ir veiksmų gairės
Intensyviai bendradarbiausime su darbdaviais, skatindami juos kurti specialiai pritaikytas darbo sąlygas žmonėms su negalia. Darbdavius supažindinsime su neįgalių žmonių gebėjimais, pristatysime neįgaliųjų įdarbinimo sėkmės istorijas, gyvais pavyzdžiais rodysime, kodėl naudinga kurti įtraukias darbo vietas.
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Rekomenduojami žingsniai darbdaviams, norintiems pagerinti praktikas:
- Apibrėžti darbo funkcijas aiškiai ir detaliai skelbimuose.
- Naudoti proaktyvius sklaidos kanalus ir bendradarbiauti su negalios organizacijomis.
- Testuoti darbo vietų pritaikymą per iniciatyvas, pvz., „DuoDay“.
- Siūlyti lanksčius darbo grafikus ir etapais didinti krūvį grįžtantiems į darbą.
- Klausti pačių žmonių su negalia apie reikalingus pritaikymus - jie yra savo negalios ekspertai.
Etapai ir tęstinumas
1 etapas: 2019 m. sausis - 2020 m. 2 etapas: 2020 m. vasaris - 2021 m. kovas; 2020-2021 m. 3 etapas: 2021 m. gegužė - 2022 m. birželis 2021 - 2022 m. 4 etapas: 2022 m. liepa - 2023 m. spalis 2023 m. 5 etapas 2023 m.
Įgyvendinus žmonių su negalia įdarbinimo rėmimo sistemos pokyčius, per metus įdarbintų asmenų su negalia dalis, palyginti su tais metais Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų su negalia skaičiumi, padidėjo beveik 10-čia procentinių punktų: nuo 24 proc. 2019 m. iki 33,4 proc. Tokie pokyčiai demonstruoja, kad sisteminių sprendimų ir kompleksiškų priemonių derinys gali duoti realų efektą.
tags: #neigalieji #apie #save