Senyvo amžiaus žmonėms dažnai tenka susidurti su savarankiškumo mažėjimu, didėjančiu kasdienės veiklos iššūkiu ir būtinybe gauti nuolatinę ar dalinę pagalbą. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis.
„Kasmet auga integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis vyresnio amžiaus gyventojams. Siekiame atliepti individualius vyresnių žmonių poreikius, nesvarbu kur jie begyventų - mieste, rajono centre ar kaime, ar kur norėtų gauti paslaugas - savo namuose, dienos centre ar įstaigose su apgyvendinimu. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje šalyje gyveno 557 tūkst. (20 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 20 proc. (2021 m. Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. visų gyventojų bus vyresnio amžiaus.
Nuo 2024 m. keičiasi slaugos ar priežiūros (pagalbos) kompensacijų pavadinimai ir lygiai
Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiasi slaugos ar priežiūros (pagalbos) tikslinių kompensacijų pavadinimai ir lygiai. Teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją turi asmenys, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
I poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis yra visiškai nesavarankiškas, negeba orientuotis ar judėti ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ar slauga. II poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis turi didelių savarankiškumo, galimybės orientuotis ar judėti sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ar slauga nuo 6 iki 10 valandų per parą. III poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi vidutinių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba nuo 4 iki 6 valandų per parą. IV poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi nedidelių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ne ilgiau kaip 4 valandas per parą.
Kaip nustatomas individualios pagalbos kompensacijos poreikis?
Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį ir individualios pagalbos poreikį, t. y. vertinama kiekviena situacija individualiai. Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį (t. y. Nustatant individualios pagalbos poreikį, užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas pagal vertinamo asmens amžių (4-6 metų, 7-13 metų, 14-17 metų vaikams ir suaugusiems asmenims), kuriame įvertinamas asmens individualios pagalbos poreikis įvairiose asmens gyvenimo srityse bei aplinkos veiksnių įtaka asmens savarankiškumui ir nustatomas individualios pagalbos poreikio mastas balais (išskyrus senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims).
Taip pat skaitykite: senėjimo procesas: pokyčiai ir psichologinė gerovė
Asmenų nuo 4 iki 18 metų ir darbingo amžiaus asmenų klausimyną pokalbio su juo ar atstovu metu pildo Agentūros darbuotojas, pensinio amžiaus asmenų - asmens gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Vaikų nuo 4 iki 18 m. asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynai yra pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms, o vaikams iki 4 m. jis nepildomas.
Kokia yra kompensacijos poreikio nustatymo tvarka?
Taigi, teisės aktas numato, kad nėra būtina kreiptis pačiam pacientui. Asmenį gydantis gydytojas, siųsdamas asmenį į Agentūrą kompensacijos poreikiui nustatyti (pirmą kartą; pasikeitus asmens sveikatos būklei; baigiantis ar pasibaigus kompensacijos poreikio terminui; kai asmuo per Aprašo 12 punkte nurodytą terminą nesikreipia į Agentūrą), įsitikinęs, kad asmens sveikatos būklė atitinka bent vieną iš kriterijų, nurodytų Bazinio funkcionavimo lygmens nustatymo kriterijų sąraše (1 priedas) ir (arba) Lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijų sąraše (2 priedas), Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau - ESPBI IS) pateikia klinikinius elektroninius dokumentus E003 „Stacionaro epikrizė“ ar E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ ir E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, kurių formos nurodytos Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūrinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūrinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priedo lentelės 1-3 punktuose, (toliau - klinikiniai elektroniniai dokumentai), arba pildo nustatytos formos siuntimą į Agentūrą kompensacijos poreikiui nustatyti (Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.
Per 60 darbo dienų nuo klinikinių elektroninių dokumentų arba siuntimo į Agentūrą parengimo asmuo ar atstovas turi kreiptis į Agentūrą dėl kompensacijos poreikio nustatymo Apraše nurodytais būdais.
Socialinės paslaugos senjorams ir jų šeimoms: kas priklauso ir kur kreiptis?
Asmenims ar šeimoms, kuriems sudėtinga savarankiškai pasirūpinti savimi ir dalyvauti visuomenės gyvenime, yra teikiamos socialinės paslaugos. Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės.
Socialinės paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Kompleksiškai įvertinamas asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.
Taip pat skaitykite: praktiniai patarimai, kaip kontroliuoti stresą darbe
Dažnai senyvo amžiaus žmonės turi ir vienokią ar kitokią negalią. Senyvo amžiaus žmogui parenkamos tokios socialinės paslaugos, kurios leistų kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, savarankiškai tvarkyti savo buitį. Organizuojant pagalbą, ji derinama su užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis, padedama palaikyti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.
Pagrindinės paslaugų rūšys
- Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt.
- Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val./d.
- Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (virš 3 val./d.
- Trumpalaikė socialinė globa socialinės globos įstaigoje (iki 6 mėn.
Asmeniui ar šeimai gali būti nustatytas kelių rūšių bendrųjų socialinių ar (ir) socialinės priežiūros paslaugų poreikis. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai.
Kur kreiptis ir kokie terminai?
Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, skyrimo asmuo ar jo globėjas g kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą nurodytą įstaigą. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą.
Žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d. Sprendimas dėl socialinės priežiūros skyrimo priimamas ne ilgiau kaip per 10 k. d. nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos - per 20 k.
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos: skyrimas ir mokėjimas
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas skiria ir moka savivaldybės, kurioje yra asmens, turinčio teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, gyvenamoji vieta, administracija. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) asmenų, turinčių teisę gauti šias kompensacijas, arba jų įgaliotų asmenų, sutuoktinių, artimųjų giminaičių, aprūpintojų, rūpintojų, socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų arba neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų, turinčių teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, globėjų prašymu, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos nepilnamečiams asmenims skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) jų tėvų (įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų, arba artimųjų giminaičių, arba socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų prašymu.
Taip pat skaitykite: GPM skyrimas pensijai: gidas
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki prašymo skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija skiriama iki sprendimo dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo galiojimo termino pabaigos. Savivaldybės administracija privalo ne vėliau kaip likus 30 dienų iki individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos mokėjimo termino pabaigos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos gavėjui apie šios kompensacijos mokėjimo termino pabaigą.
Jeigu, nepasibaigus individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos mokėjimo terminui, asmens individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis vertinamas pakartotinai ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Agentūra) priima sprendimą pratęsti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos mokėjimo terminą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija mokama be atskiro prašymo, jeigu duomenys apie nustatytą individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį (asmens, turinčio teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, Agentūros priimto sprendimo pratęsti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos mokėjimo terminą data ir numeris) yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose arba individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją mokanti įstaiga šiuos duomenis gauna pagal duomenų teikimo sutartį, kurioje nurodyta asmens duomenų naudojimo tikslas, teisinis pagrindas, sąlygos ir teikiamų asmens duomenų apimtis.
Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
Mokėjimo dydžio pavyzdys
Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė - 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst.
| Mokėjimo pagrindas | Normatyvas/Vertė | Papildomas mokestis |
|---|---|---|
| Turto vertės normatyvas | 10 000 € | - |
| Asmens turto vertė | 15 000 € | - |
| Viršijanti dalis | 5 000 € | 1 % nuo 5 000 € per mėn. |
Automobilio ir techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos
Asmenys, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį, turi teisę vieną kartą per 72 mėnesius gauti 64 bazinių socialinių išmokų (toliau - BSI) dydžio lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją ir (ar) iki 128 BSI dydžio lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Teisę gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją joje numatytomis sąlygomis šeima turi ir tuo atveju, kai vaikui su negalia, kuriam iki pilnametystės sukakties buvo nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba iki 2005 m. birželio 30 d.
Kontrolė, mokėjimo formos ir atsakomybė
Savivaldybės administracija, gavusi informacijos, kad individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija naudojama ne pagal paskirtį, dėl paskirtos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos mokėjimo formos (pinigais ar nepinigine forma) pakeitimo atlieka patikrinimą ir surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Jeigu slaugantis asmuo, aprūpintojas ar globėjas, kuriam buvo mokama tikslinė kompensacija, negrąžina jam neteisėtai išmokėtos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, ji išieškoma teismo tvarka. Permokėta, tačiau negrąžinta individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija išskaitoma iš asmeniui, kuriam ji buvo paskirta, priklausančios tikslinės kompensacijos. Išskaitoma suma per mėnesį negali viršyti 20 procentų asmeniui priklausančios individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos. Rašytiniu asmens, kuriam mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, prašymu gali būti išskaitoma daugiau kaip 20 procentų tikslinės kompensacijos per mėnesį.
Atsiradus bent vienai iš šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų aplinkybių, paskirtos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos mokėjimas sustabdomas kitą dieną po šios aplinkybės atsiradimo dienos. Išnykus šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija skiriama arba, gavus šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą ir visus kitus socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus dokumentus ar gavus iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių bei organizacijų informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių išnykimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos mokėjimas atnaujinamas kitą dieną po atitinkamos aplinkybės išnykimo dienos, jeigu asmens teisė gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją yra išlikusi.
Institucinis koordinavimas ir finansavimas
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų dydžio matas yra tikslinių kompensacijų bazė, kurios dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms administruoti, asmens savarankiškumui kasdienėje veikloje vertinti ir dalyvauti sudarant pagalbos planą bei organizuoti ir užtikrinti pagalbos plane numatytų individualių pagalbos priemonių tenkinimą savivaldybių administracijoms skiriama iki 5 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms mokėti skirtų valstybės biudžeto lėšų. Konkretų savivaldybių administracijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų dydį (procentais) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms administruoti, asmens savarankiškumui kasdienėje veikloje vertinti ir dalyvauti sudarant pagalbos planą bei organizuoti ir užtikrinti pagalbos plane numatytų individualių pagalbos priemonių tenkinimą vieniems metams iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Mirus individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos gavėjui, jį laidojusiam asmeniui, kuris pirmas kreipiasi, išmokama mirusio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos gavėjo negauta praėjusio mėnesio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija už tą mėnesį, kurį individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos gavėjas mirė.
Autonomijos praradimo lygiai: nuo visiško nesavarankiškumo iki dalinės pagalbos
I poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis yra visiškai nesavarankiškas, negeba orientuotis ar judėti ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ar slauga. II poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis turi didelių savarankiškumo, galimybės orientuotis ar judėti sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ar slauga nuo 6 iki 10 valandų per parą. III poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi vidutinių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba nuo 4 iki 6 valandų per parą. IV poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi nedidelių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ne ilgiau kaip 4 valandas per parą.
Socialinės paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Organizuojant pagalbą, ji derinama su užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis, padedama palaikyti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.
tags: #negalintys #kontroliuoti #savo #gyvenimo #zmonesi #senatve