Europos Sąjungos (ES) darbo rinkos statistika atspindi įvairialypius regioninius skirtumus, jaunimo problemas, migracijos įtaką ir skirtingų valstybių ekonomines reformas. Eurostatas ir kiti šaltiniai pateikia tiek trumpalaikius rodiklius (mėnesio pokyčius), tiek ilgalaikes tendencijas, leidžiančias analizuoti, kuriose srityse reikalingos struktūrinės reformos ir kokios politikos priemonės padeda mažinti nedarbą.
ES ir euro zonos bendri rodikliai
Euro zonoje nedarbo lygis rugpjūtį buvo toks pat, kaip ir liepą - 11 proc., bet sumažėjo, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, kai sudarė 11,5 proc. „Eurostat“ apskaičiavo, kad visoje ES šių metų rugpjūtį nedirbo 23,022 mln. žmonių, iš jų 17,603 mln. - euro zonoje. Palyginti su šių metų liepa, nedirbančių asmenų skaičius ES valstybėse narėse sumažėjo 33 tūkst. ir 1 tūkst. euro zonoje. Palyginti su 2014 m. rugpjūčiu, nedirbančių asmenų visame regione sumažėjo 1,490 mln., o euro zonoje - 892 tūkst.
Skirtumai tarp valstybių: kas žemiausiai ir kas daugiausiai?
Valstybių narių duomenimis, mažiausias nedarbas šių metų rugpjūčio mėn. buvo įregistruotas Vokietijoje - 4,5 proc., Čekijoje - 5 proc. ir Maltoje - 5,1 proc., o didžiausias Graikijoje - 25,2 proc. birželį ir Ispanijoje - 22,2 proc. Šių metų rugpjūtį nedarbas sumažėjo dvidešimt trijose valstybėse narėse, keturiose išaugo, Rumunijoje išliko stabilus, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu.
Nedarbas labiausiai sumažėjo Estijoje - nuo 8 proc. 2014 m. birželio iki 5,7 proc. 2015 m. birželio, Slovakijoje - nuo 13,2 proc. iki 11,1 proc., Ispanijoje - nuo 24,2 proc. iki 22,2 proc., Bulgarijoje - nuo 11,4 proc. iki 9,7 proc., Airijoje - nuo 11,1 proc. iki 9,5 proc. ir Lenkijoje - nuo 8,7 proc. iki 7,2 proc.
Daugiausia nedarbas išaugo Austrijoje - nuo 5,6 proc. iki 5,7 proc., Belgijoje - nuo 8,6 proc. iki 8,8 proc., Prancūzijoje - nuo 10,4 proc. iki 10,8 proc. ir Suomijoje - nuo 8,7 proc. iki 9,7 proc.
Taip pat skaitykite: Nedarbas Europos Sąjungoje
Jaunimo nedarbas: didžiausia problema
Rugpjūtį ES nedirbo 4,610 mln. (20,4 proc.) jaunesnių nei 25 metų žmonių, iš jų euro zonoje - 3,131 mln. jaunuolių (22,3 proc.). Palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, nedirbančių jaunuolių ES valstybėse narėse sumažėjo 448 tūkst., o euro zonoje - 262 tūkst.
Žemiausias jaunimo nedarbo lygis šių metų rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotas Vokietijoje - 7 proc., Austrijoje - 10,8 proc., Nyderlanduose - 11,2 proc., Danijoje - 11,4 proc. ir Estijoje - 11,5 proc. (šių metų birželį). Didžiausias nedarbas registruotas Ispanijoje - 48,8 proc., Graikijoje - 48,3 proc. 2015 m. birželį, Kroatijoje - 43,5 proc. 2015 m. antrą ketvirtį ir Italijoje - 40,7 proc.
Lietuva - vertinimas pagal nacionalinius ir regioninius rodiklius
Nacionalinio lygio duomenys rodo, kad Lietuvoje „į rankas“ vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia kiek daugiau nei 550 EUR, tuo tarpu Estijoje 870 EUR. Lietuvos darbo biržos duomenimis, lapkričio 1 dieną šalyje buvo 150,1 tūkst. bedarbių - 2,5 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet 0,6 proc. mažiau nei prieš metus.
Nedarbo lygis Lietuvoje lapkričio pradžioje buvo 8,3 proc. - per mėnesį jis padidėjo 0,2 proc. punkto, o palyginti su pernai lapkričiu - nepakito. Spalį į teritorines darbo biržas kreipėsi 23,4 tūkst. žmonių - 2,7 proc. mažiau nei rugsėjį ir 3,9 proc. mažiau nei 2014-ųjų spalį.
2023 m. Lietuvos darbo rinkoje buvo daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Užimtumo lygis siekė 73,2 proc., t. y. buvo 2,8 procentinio punkto didesnis už ES 27 vidurkį ir beveik lygus 2018 m. lygiui. 2023 m. moterų užimtumo lygis siekė 72,6 proc., vyrų - 73,7 proc., o jaunimo - 30,8 proc.; lyginant su ES vidurkiu, tik moterų užimtumo lygis buvo didesnis, o vyrų ir jaunimo - žemesnis.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Regioniniai skirtumai Lietuvoje
2023 m. Vilniaus regiono darbo rinkoje aktyviai dalyvavo daugiau kaip 496 500 žmonių. Užimtumo lygis Vilniaus regione 2023 m. siekė 65,2 proc., t. y. 6,4 proc. punkto daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje ir 1,3 proc. punkto mažiau nei 2022 m. 2023 m. nedarbo lygis Vilniaus regione siekė 4,9 proc., t. y. buvo 1,9 proc. punkto mažesnis nei tų pačių metų nacionalinis vidurkis ir atitiko ankstesnių metų vidurkį.
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione 2023 m. darbo rinkoje aktyviai dalyvavo daugiau kaip 1 050 400 žmonių. Centrinės ir vakarų Lietuvos regiono užimtumo lygis 2023 m. buvo 56,1 proc., t. y. 2,7 proc. punkto mažesnis už Lietuvos nacionalinį vidurkį pagal 2022 m. duomenis.
Darbo užmokestis, minimalus atlyginimas ir atlyginimų skirtumai
2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje nustatytas minimalusis darbo užmokestis buvo 924 EUR. 2024 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos Vyriausybė šį užmokestį pakėlė iki 1 038 EUR ir jis įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. 2024 m. antrojo ketvirčio duomenimis, vidutinis bruto mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2 196,40 EUR. Atskaičius mokesčius, vidutinis grynasis mėnesinis darbo užmokestis yra apie 1 352 EUR.
2023 m. vieno asmens vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 1 951 EUR, o ES-27 vidurkis - 3 417 EUR. Atitinkamai grynasis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 1 213 EUR, o 27 ES valstybėse narėse - 2 351 EUR. Palyginti su 2018 m., vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Lietuvoje padidėjo 109,8 proc., o 27 ES valstybėse narėse - 19,8 proc.
Darbo jėgos trūkumai, struktūra ir laisvos darbo vietos
2023 m. dauguma darbuotojų ES dirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (20,3 proc.), gamybos (19,4 proc.), transporto ir sandėliavimo (14,4 proc.) ir statybos (10,8 proc.) sektoriuose. Lietuvoje didžiausia darbuotojų dalis (33,4 proc.) dirbo labai mažose įmonėse (iki 9 darbuotojų). 2023 m. laisvų darbo vietų lygis pramonės, statybos ir paslaugų sektoriuose siekė 2 proc., beveik atitinkant ES 27 vidurkį.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
2024 m. Lietuvoje labiausiai trūko stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatorių, statybos ir susijusių profesijų darbininkų (išskyrus elektrikus) ir maisto perdirbimo, medžio apdirbimo, drabužių siuvimo ir kitų amatų bei susijusių profesijų darbininkų. Profesijų, kurios pasižymėjo pertekliniu darbuotojų skaičiumi, buvo verslo ir administravimo jaunesnieji specialistai, kasybos, statybos, gamybos ir transporto sektorių darbuotojai bei teisės, socialinės, kultūros ir susijusių sričių jaunesnieji specialistai.
Migracija ir jos poveikis darbo rinkai
Vienas svarbiausių, tačiau dažnai nepakankamai įvertintų veiksnių, palaikančių Europos darbo rinką, yra vidinė ES darbuotojų bei trečiųjų šalių darbuotojų migracija. Naujieji ECB tyrimai rodo, kad per pastaruosius trejus metus darbo jėga iš migrantų sudarė maždaug pusę euro zonos darbo jėgos augimo. Ši tendencija padėjo kompensuoti mažėjančio vietinių darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus poveikį, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, Nyderlandai ir Austrija.
Darbuotojai migrantai užėmė svarbias pozicijas sveikatos priežiūros, logistikos, gamybos ir statybos sektoriuose, kuriuose kitu atveju labai trūktų darbo jėgos.
Politikos priemonės ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Tik keletui Europos valstybių pavyksta išlaikyti nedarbo lygį neviršijantį 5 proc. Apžvalgininkas Adamas Cohenas pabrėžia, kad krizės laikotarpiu itin gerai suveikė Olandijoje, taip pat ir Austrijoje bei Vokietijoje įgyvendintos trumpalaikio darbo programos. Dėl jų Olandijoje nedarbo lygis neišaugo net tuomet, kai šalyje smarkiai smuko viena iš svarbiausių pramonės šakų.
„Hire and Fire“ (pasamdyk ir atleisk) vadinami trumpalaikiai darbo kontraktai, kuriuos krizių laikotarpiu subsidijavo Olandijos vyriausybė, leisdama darbdaviams, kurių pajamos smunka bent 30 proc. Svarbu paminėti, kad šiai valstybei tokie maži nedarbo rodikliai atsiėjo nepigiai. Skaičiuojama, kad Olandijos biudžetui trumpalaikio darbo programos vien per pastaruosius kelerius metus kainavo apie 2 mlrd. eurų.
Tarptautinis žaliųjų įgūdžių ir žaliųjų darbo vietų jaunimui apskritojo stalo diskusija
Ateities perspektyvos ir iššūkiai
Žvelgiant į ateitį, Europos darbo rinka susidurs ir su galimybėmis, ir su sunkumais. Teigiamas dalykas - tikėtina, kad darbo jėgos aktyvumas išliks didelis, jei migracijos srautai ir toliau didės, gerės darbo jėgos judumas, o kvalifikacijos kėlimo programos padės darbuotojams prisitaikyti prie besikeičiančių pramonės poreikių, ypač skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos sektoriuose.
Kartu stiprėja demografinis spaudimas. Eurostatas prognozuoja, kad artimiausiais dešimtmečiais darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir toliau mažės. Jei nebus sparčiai didinamas našumas arba tęsiama migracija, darbo jėgos trūkumas gali tapti ilgalaikiu ekonomikos augimo suvaržymu.
Kitas rūpestis - jaunimo nedarbas. Nors nedarbo lygis sumažėjo, jis išlieka gerokai didesnis nei suaugusiųjų. Struktūrinės reformos, susijusios su perėjimu iš švietimo sistemos į darbo rinką, bus labai svarbios siekiant išnaudoti šį potencialą.
Santraukiniai duomenys (lentelė)
| Rodiklis | ES (pavyzdys, rugpjūtis) | Euro zona (pavyzdys, rugpjūtis) | Lietuva (pavyzdys) |
|---|---|---|---|
| Bendras nedarbo lygis | ~11% (kai kuriuose mėn.) | 11% (rugpjūtis) | 6-8% (skirtingi mėn. ir metai) |
| Jaunimo nedarbas (iki 25 m.) | 20,4% (4,610 mln.) | 22,3% (3,131 mln.) | ~15,5% (kai kuriais mėn.) |
| Minimalus atlyginimas | - | - | 924 EUR (2024-01-01), plan. 1 038 EUR (2025-01-01) |
| Vidutinis bruto atlyginimas | ES-27 vid. 3 417 EUR (2023) | - | 1 951 EUR (2023) |
Nedarbo lygio dinamika priklauso nuo daugelio veiksnių: ekonominio augimo tempo, migracijos srautų, darbo rinkos reformų, trumpalaikių subsidijų ir struktūrinių pakeitimų švietimo bei profesinio rengimo sistemoje. Europos šalių patirtys (pvz., Estijos darbo santykių reformos, Olandijos trumpalaikės darbo programos) rodo, kad nėra vieno universalio sprendimo - kiekvienos šalies kontekstas ir politika lemia rezultatus.
tags: #nedarbingumas #europos #sajungoje