Tikriausiai niekas nesiginčys, kad šiandien gyvenimas yra neįsivaizduojamas be socialinės žiniasklaidos, komunikacijos priemonių, socialinių tinklų, kurių kiekis, o taip pat jais besinaudojančių žmonių skaičius auga kasdien. Socialiniuose tinkluose šiuolaikinis žmogus galima sakyti „gyvena“, t.y. Taigi, žmogus šiandien ne tik laisvai talpina savo, bet ir komentuoja socialinės žiniasklaidos, socialinių tinklų naudotojų pateikiamą informaciją, reiškia savo nuomonę, kuri ne visada būna etiška ir atitinkanti gerosios moralės reikalavimus.
Taigi, ten, kur yra laisvė reikšti savo nuomonę, egzistuoja žmogaus teisių pažeidimo rizika, galimybė asmenį įžeisti ar netgi jį apšmeižti dėl tam tikrų asmeninių motyvų. Dėl tokios informacijos paskelbimo paskyros/anketos autorius, straipsnio subjektas, autorius ir kt. asmenys gali jaustis paniekinti, pažeminti, apjuokti, ko rezultate reikalauja teisingumo atstatymo ir komentatoriaus nubaudimo.
Be abejo, aukščiau nurodyti atvejai, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą, yra pažeidimai, už kuriuos taikytina atsakomybė. Atsakant į klausimą, kokia atsakomybė taikytina, pažymėtina, kad už asmens garbės ir orumo pažeidimą numatyta tiek baudžiamoji (BK 154 str. „Šmeižimas“), tiek civilinė (CK 2.24 str. „Asmens garbės ir irumo įžeidimas“) atsakomybė.
Šiame straipsnyje daugiau kalbėsiu būtent apie baudžiamąją atsakomybę už asmens šmeižimą socialinėje žiniasklaidoje.
Už asmens garbės ir orumo pažeidimą numatyta tiek baudžiamoji, tiek civilinė atsakomybė.
Taip pat skaitykite: Amžiaus apribojimai socialiniuose tinkluose: sprendimai
Šmeižimas baudžiamosios teisės prasme yra tuo atveju, kai apie asmenį yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tokia formuluotė pateikta Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. Panagrinėkime šmeižimo požymius detaliau.
Siekiant nustatyti, ar komentaro, pranešimo turinys atitinka šmeižimo sudėties požymius, pirma, reikia nustatyti, ar paskleista informacija neatitinka tikrovės t.y. yra melaginga. Tai yra bet kokie faktai, informacija, žinios, kurie yra neteisingi.
Pvz. Tai gali būti informacija, kad asmuo priklauso tam tikrai seksualinei mažumai arba yra tam tikrų politinių pažiūrų, yra tam tikroje politinėje partijoje ir\ar palaiko neformalius ryšius su tam tikrais asmenimis ir pan., kai ši informacija yra neteisinga.
Tačiau jeigu paskleista informacija yra teisinga, nors ir įžeidžianti ar žeminanti žmogų, šmeižimo Baudžiamojo kodekso prasme nebus.
Antras svarbus momentas, nustatant šmeižimo sudėtį - tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo būdas. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus. Taigi, skleidžiama informacija turi būti pateikta kaip faktas, bet jokiu būdu ne kaip asmens nuomonė, prielaida ar samprotavimas. Informacija, žinios, faktai turi būti konstatuojamojo pobūdžio, be jokių abejonių ar leidimų suprasti, kad tai yra tik asmens nuomonė ar jo daroma prielaida. Tai turi būti teiginys, nekeliantis jokių abejonių, fakto konstatavimas (Tokio pat įsitikinimo lygio, kaip Vilnius yra Lietuvos sostinė).
Taip pat skaitykite: Paskyros socialiniuose tinkluose: gidas
Formuluotės gali būti tokios: M.K. yra homoseksualus“, „M.K visada buvo homoseksualus“, „M.K., būdamas homoseksualus“, „nekyla abejonių, kad M.K. yra homoseksualus“ ir panašiai. Negali būti tokių teiginių, kaip „manyčiau, jog M.K. yra homoseksualus“, „turbūt M.K. yra. homoseksualus“, „man atrodo…“tikėtina, galbūt, kad jis yra…“.
Skleidžiama informacija turi būti pateikta kaip faktas, bet jokiu būdu ne kaip asmens nuomonė, prielaida ar samprotavimas.
Tokia konstatuojamojo pobūdžio informacija turi būti paskleista, kas reiškia, jog ji turi tapti žinoma nors vienam pašaliniam asmeniui. Kadangi šiame straipsnyje kalba eina apie informacijos paskleidimą socialiniuose tinkluose, soc. žiniasklaidoje, tokios informacijos parašymas, patalpinimas, pavyzdžiui, komentare po viešu pranešimu arba atskirai viešame pranešime, laikytinas paskelbimu, kadangi ją gali perskaityti kiti asmenys. Paskelbti galima paprasčiausiai parašius komentarą, o taip pat kitais būdais, pvz., patalpinus komentare tam tikrą garso įrašą.
Informacijos nurodymas asmeniškai žinutėje nebus laikomas informacijos paskleidimu, kadangi žinutė yra skirta tik jos adresatui. Tačiau jeigu susirašinėjime, forume ir pan. dalyvauja daugiau nei du asmenys, tokios informacijos pateikimas jau bus laikomas paskleidimu, kadangi kiti žmonės gali su ja susipažinti.
Paskutinė sąlyga, kuri turi egzistuoti, siekiant sėkmingo baudžiamojo proceso - paskleista tikrovės neatitinkanti informacija turi paniekinti, arba pažeminti asmenį, arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi, yra reikalaujama informacijos paskleidimo neigiamo rezultato. Asmuo turi jaustis pažemintas, įžeistas, įskaudintas, jam turėtų būti skaudu, nemalonu. Tai yra būtent tie jausmai, kuriuos asmuo išgyvena dėl tokių faktų paskleidimo.
Taip pat skaitykite: Gyvūnų populiarumas internete
Pvz. žmogus pavadintas homoseksualiu (ar kitais žodžiais pateikiant šią informaciją), kai jis toks nėra, dėl ko jis yra apšmeižtas, pažemintas kitų asmenų akyse.
Pakirsti pasitikėjimą galima politiku, visuomenės veikėju, įmonės atstovu, vadovu ir pan. Tai dažniausiai yra pakankamai savo rate žinomas asmuo, apie kurį paskleidus tam tikrą informaciją, nukenčia jo reputacija, pasikeičia aplinkinių nuomonė apie jį.
Pvz. Yra paskleista informacija, kad politikas turi tam tikrų politinių ryšių, veikia kitos valstybės naudai. Ši informacija pažemina politiką jo rinkėjų akyse, pakerta pasitikėjimą juo kaip visuomenės atstovu, kas sumažina jo galimybes būti išrinktam kitą kartą ir pan.
Taip pat svarbu yra tai, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Tačiau jeigu žmogus nurodo melagingus faktus ir mano, kad jie yra teisingi, sąžiningai klysta dėl jų, tuomet šmeižimo nebus.
Tik egzistuojant visiems aukščiau nurodytiems požymiams, asmuo, kurio atžvilgiu faktai paskleisti, gali kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu inicijuoti baudžiamąjį procesą ir tikėtis sėkmingo ikiteisminio tyrimo.
Trumpai vertėtų pasisakyti apie baudžiamosios atsakomybės atribojimą nuo civilinės atsakomybės, nes, kaip minėjau, už asmens garbės ir orumo įžeidimą numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir civilinė atsakomybė. Kada kuri taikytina? Ar visais atvejais turi pareiškėjas (nukentėjusysis) nuspręsti, koks procesas bus vykdomas, ar yra numatyti aiškūs atribojimo kriterijai?
Jeigu žmogus nurodo melagingus faktus ir mano, kad jie yra teisingi, sąžiningai klysta dėl jų, tuomet šmeižimo nebus.
Įstatymai nenustato jokių aiškių kriterijų, leidžiančių spręsti, kokiais atvejais asmens garbė ir orumas turi būti ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, o kokiais turi būti ginami civilinės teisės priemonėmis.
Tačiau teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veikla turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
Taigi, ikiteisminį tyrimą inicijuojantis pareigūnas, o vėliau ir teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip šmeižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės kontekste. Taigi, baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atskyrimo kriterijus - veikos pavojingumas.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad asmuo, kuris buvo apšmeižtas, gali pats apsispręsti, kokiomis priemonėmis jis gins savo teises, t.y. jis gali kreiptis tiek į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydamas inicijuoti ikiteisminį tyrimą, tiek ir į teismą su ieškiniu. Jeigu buvo apšmeižtas juridinis asmuo, tai pasirinkimo didelio nėra, jis gali pasinaudoti tik civilinės teisės priemonėmis. Tačiau fizinis asmuo turi įvertinti savo siekiamus tikslus. Jeigu jis nori gauti moralinės žalos atlyginimą dėl šmeižiančių komentarų, tokią galimybę jam suteikia tiek civilinė, tiek baudžiamoji teisė. Tačiau civiliniame procese asmuo gali reikalauti viešai paneigti paskleistus duomenis, o baudžiamasis procesas nenumato tokios galimybė. Taigi, jeigu asmeniui yra svarbu atstatyti savo reputaciją, jis greičiau kreipsis į teismą civiline tvarka. Baudžiamojo proceso rezultatas yra kriminalinės bausmės paskyrimas asmeniui, ko nenumato civilinis procesas. Taigi, jeigu asmuo pasirenka kaltininko nubaudimą ir nusikalstama veika yra pakankamai pavojinga, jis gali prašyti inicijuoti baudžiamąjį procesą.
Asmeninio prekės ženklo svarba
- Šiandien visi kalba apie asmeninį prekės ženklą, bet dar ne visi jį moka tinkamai kurti. Papasakokite, kodėl kiekvienam savo srities specialistui tai svarbu? - Asmeninis prekės ženklas (angl. personal branding) tampa aktualus, nes tikslingiau ir greičiau padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus: pagalvojame, kaip norime save pristatyti nepažįstamiems, ką norėtume, kad apie mus pasakotų kiti, su kuo norime būti pažįstami, kokia informacija apie mus turėtų būti matoma, kai mus kas nors gūglins. Patraukliausias asmeninio prekės ženklo efektas daugumai klientų yra tas, kad žinomumas padeda uždirbti greičiau ir daugiau, t. y. atsiranda papildomų pajamų šaltinių, generuojamos stabilesnės arba netgi didesnės pajamos už tiesioginę veiklą, taip pat atsiranda daugiau galimybių pasirinkti, kaip ir su kuo norime dirbti, o kartais - ir įdomiau gyventi.
- Patarkite, nuo ko reikėtų pradėti? - Kiekvienas žmogus turi asmeninį prekės ženklą, nesvarbu, ar dirba su juo, ar ne. Aplinkiniai dažnai iš įvairių šaltinių jau turi susidarę nuomonę apie mus - kartais ją susikuria pabendravę su mumis vos 5 minutes, kartais - iš to, ką randa apie mus internete. Juk šiandien tapo natūralu žmonėms vieniems kitus gūglinti, tyrinėti ir pirmą įspūdį susidaryti iš to, ką mato į paieškos sistemą įvedę vardą, pavardę ar net telefono numerį. Efektyviausias kelias, kurį rekomenduočiau, labai paprastas: įsivardykime tikslą, pagalvokime, kaip norime save pristatyti, kokiomis mintimis galime dalintis viešai, su kuo pageidaujame būti siejami ar pažįstami. Gal jūs norite būti žinomas ne tik Lietuvoje, viešai dalintis savo žiniomis ir įžvalgomis arba norite rengti savo mokymus - tai tik keli tikslai, kuriuos girdžiu iš savo klientų. Pagalvokite apie 3-5 konkrečius raktažodžius ar junginius (savo pozicionavimą), su kuriais norite būti siejamas (o gal jau ir esate siejamas), pvz., turint žinių rinkodaros srityje ir galvojant apie savo ekspertiškumą, bent vienas iš raktinių žodžių turi būti „rinkodara“. Visa kita priklauso nuo to, ką norite apie save paryškinti, pabrėžti prisistatydami kitiems. Suprantama, kad mūsų ekspertiškumas turi būti matomas ne tik kasdienėje veikloje, bet ir pasirinktoje socialinėje medijoje. Padarius šiuos namų darbus, t. y. suformulavus sau ilgalaikį monetizuojantį (atnešantį piniginės naudos) tikslą bei padirbėjus su savo pozicionavimu, tampa aišku, kokiomis temomis galėtume kalbėti, kokiuose kanaluose turėtume būti matomi, kad patrauktume reikalingų žmonių dėmesį.
- Keliuose ir kokiuose socialiniuose tinkluose rekomenduojama būti prisiregistravus bet kokios srities ekspertui? - Didžioji dalis socialinės medijos vartotojų yra vadinami pasyviais stebėtojais, skaitančiais, reaguojančiais į kitų žmonių kuriamą turinį, bet jo nekuriančiais. Šiems pasyviems socialinių medijų skaitytojams rekomenduojama turėti „tvarkingas paskyras“, kur matomas profilis su nuotrauka (ar avataru) ir užpildyta informacija, leidžiančia identifikuoti, kad paskyra priklauso jums, juk, pavyzdžiui, jei kas nors norėtų parašyti jums žinutę, turėtų būti tikri, kad ji jus pasieks. Atsakant į klausimą, keliuose socialiniuose tinkluose optimalu turėti paskyras, patirtis rodo, kad dažniausiai žmonės pasirenka iki 3 socialinių tinklų, kuriuose praleidžia laiką naršydami, o 1-2 socialinius tinklus laiko esminiais, kuriuose ir patys aktyviai kuria turinį. Kiekvienas socialinis tinklas turi savo specifiką, savo auditoriją, savo turinio transliavimo formas. Čia dažnesnės industrijų naujienos, tendencijos, pasiekimai, partnerystės, patirtys ar mintys iš darbinės aplinkos, tekstai dažnai pozityvūs, apgalvoti, argumentuoti, neretai gilūs ir ilgi, jungiami su įspūdį pastiprinančiomis ar įrodančiomis fotografijomis bei vaizdo siužetais. Prieš apsisprendžiant, kurį socialinį tinklą rinktis, reikėtų atsakyti į klausimą, kuriame daugiau gauname ar gautume asmeninės naudos?
- Kada socialiniai tinklai gali padėti karjerai, o kada pakenkti? - Socialinių tinklų paskyros užima svarbią vietą, nes jos labai patinka „Google“, ypač, jei paskyros vardas ir pavardė sutampa su žmogaus vardu ir pavarde. Tokiu atveju „Google“ paieškos rezultatuose paskyros yra rodomos aukštai ir dažnai lankomos svečių. Stebint gerus pavyzdžius, galima įvardyti, kad šiandien sau padeda ir ryškiau internetinėje erdvėje spindi tie žmonės, kurie jau investuoja laiko į savo skaitmeninį „aš“, pavyzdžiui, atsinaujina kontaktus, profilio fotografiją, tikslingai ir nuosekliai dirba su savo įvaizdžiu internetinėje erdvėje, stiprina reputaciją, skelbdami ne tik atostogų ar vakarėlių nuotraukas, bet ir ekspertinę patirtį kurdami turinį. Tai darydami mes visada gauname naudos - atrandame bendraminčių ir patys tampame įdomūs kitiems. Ir priešingai, jei neskiriame dėmesio savo vadinamajai internetinei personai, prarandame galimybes - juk šiandien pirmą įspūdį apie mus vis dažniau kuria tai, ką žmonės randa „Google“, ką apie mus pasakoja socialinės medijos paskyros. Tai, kaip mes ten atrodome, ką apie save pasakojame, su kuo draugaujame, suformuoja nuomonę, kuri tikrai galėtų būti geresnė, jei nors kiek tam skirtume laiko. Neužpildytos, pilnos netinkamų komentarų, pamirštų „pikantiškų“ fotografijų ar kitokios informacijos (kuri pasirodo pačiu netinkamiausiu metu) paskyros ne tik mums nedirba, bet ir kenkia.
- Prekės ženklų „žmogiškėjimo“ tendencija jau ryškiai matoma keletą pastarųjų metų, todėl įmonių vadovai ar įkūrėjai turi daugiau sekėjų socialiniuose tinkluose nei jų valdomų kompanijų prekės ženklai. 82 proc. žmonių labiau pasitiki kompanija, kurios vadovai yra aktyvūs socialinėje medijoje, nes klientai priima sprendimus pirkti produktą ar naudotis paslauga, žinodami, kokia komanda, kokie vadovai už to stovi, todėl pastebimas vis intensyvesnis investavimas į darbuotojų asmeninius prekės ženklus, kad jie tinkamai atstovėtų kompanijai ne tik socialinėje medijoje, bet ir internete.
- Ribą, kiek rodyti savo asmeninio gyvenimo, - kiekvienas nusibrėžiame pats. Svarbiausia sąlyga - nepakenkti sau, artimiesiems, kolegoms ar organizacijai, kuriai atstovaujame. Dažniausiai susiduriame su reputaciniais momentais, kurie kartais būna tiesiog „neskanūs“, pvz., per karantiną, kai visi sėdėjome „uždaryti“, nebuvo etiška demonstruoti savo atostogų nuotraukų. Tai formuoja požiūrį, kad žmogus tiesiog „nepagauna konteksto“, nesupranta, ką verta rodyti tik artimiausiam ratui, o ką - platesnei publikai. Šiek tiek išmokome, kad skelbiamas turinys gali būti nukopijuotas, nuo to nesame apsaugotas nė vienas, tad filtruokime, jei dar to nedarome, kokiu turiniu dalijamės ir, jei jau abejojame, ar fotografija yra tinkama kelti į socialinį tinklą, geriau jos neviešinkime net ir Instagramo istorijoje. turinys vis dar atrodys aktualus, publikuokite jį.
- Kokiuose socialiniuose tinkluose paskyras turite, kuriuose esate aktyviausia ir kodėl? Dažnai jis tampa mūsų parašu, prisistatymu, pirmuoju įspūdžiu internetinėje erdvėje, socialinio statuso demonstravimu ar pardavimo kanalu. Naudoju šį socialinį tinklą ne tik pati, bet ir skatinu daryti tai kitus todėl, kad matau, kaip šis socialinis tinklas generuoja stabilias pajamas, atveda naujų klientų, suteikia vis naujų galimybių turinio kūrėjams, palengvina pažintis su reikalingais žmonėmis.
- Kokius dažniausiai klausimus jums užduoda žmonės, norintys pradėti kurti savo asmeninį prekės ženklą, bet vis dar tam nesiryžtantys? Įdomiausia man matyti ir priežastis, kodėl vis daugiau žmonių pradeda rūpintis savo asmeniniu prekės ženklu. Kartais priežastys būna racionalios, pagrįstos tikslais: „noriu dalintis“, „noriu daugiau uždirbti“, „noriu daugiau prasmės“, „noriu būti labiau žinoma (-as)”, o kartais - veikiamos emocinių momentų, pavyzdžiui, kažkas mažiau išmanantis profesinę sritį tampa industrijos balsu, kažkas dalija „paviršinius“ ekspertinius patarimus. Todėl edukacija ir sistemingas darbas kartu atveria daugiau pasirinkimo galimybių ir pačiam klientui.
- Kaip kilo mintis sukurti platformą, kurioje galima rasti pagrindines profesionalų paslaugas? - Ryškėjant tendencijai stiprinti savo asmeninį prekės ženklą (angl. personal branding), atsirado specializuotų paslaugų poreikis. Sugaištama nemažai laiko, kol randamas geras fotografas, dizaineris, stilistas, todėl sukūrėme platformą, kurioje galima rasti visas populiariausių Lietuvos profesionalų paslaugas.
Bendraujant socialiniuose tinkluose dažnai pasidalinama dideliu kiekiu asmeninės informacijos. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) beveik kiekvieną dieną sulaukia pagalbos prašymų ir klausimų iš socialinių tinklų naudotojų. 2020 metais jiems suteikta daugiau kaip 600 konsultacijų dėl užgrobtų paskyrų, prarastų prisijungimo prie paskyros duomenų, neteisėto asmeninės informacijos naudojimo bei socialinių tinklų paskyrų privatumo nustatymų. Anot asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Ritos Šukytės, kaskart lankantis interneto svetainėse, perkant elektroninėse parduotuvėse, kuriant paskyras, pildant internetines formas, skelbiant informaciją socialinėje žiniasklaidoje arba debesijoje vaizdus ar dokumentus, asmeninę informaciją išleidžiame į elektroninę erdvę. Socialinių tinklų paskyros yra vienas mėgstamiausių kibernetinių nusikaltėlių taikinių.
„Paskyrą užgrobę piktavaliai dažnai ieško jos savininko kreditinės kortelės duomenų. Akivaizdu, kad internete būtina laikytis didesnio atsargumo. Vartotojams patariama naudoti papildomą saugumo lygį - dviejų veiksnių tapatybės nustatymą (dar kitaip dviejų faktorių autentifikavimą, 2FA). „Kreditinės kortelės duomenų neradę piktavaliai naudoja kitokią taktiką - paskyros savininko vardu ima rašyti asmenines žinutes jo artimiesiems ir draugams prašydami finansinės pagalbos. Visai neseniai į RRT prašydamas patarimo kreipėsi žmogus, kuris nebegali prisijungti prie savo socialinio tinklo paskyros, o jam paskambinęs šeimos narys teiravosi, kodėl jis rašo žinutes ir prašo padiktuoti kreditinės kortelės duomenis. Norint užsitikrinti paskyros saugumą visada naudotojams rekomenduojame naudoti dviejų faktorių autentifikaciją“, - sako D. Janulis.
„Galima išskirti dvi kryptis, kaip dažniausiai neteisėtai panaudojama viešai paskelbta asmeninė informacija. Pirmoji - tai vaikų ir paauglių patyčios, kurių metu naudojamos asmeninės konkretaus vaiko nuotraukos. Antroji, kai asmeninė informacija pasitelkiama kuriant netikras paskyras. Taip prisidengiant svetima tapatybe gali būti siekiama atlikti neteisėtą veiklą. Naudotojams visada rekomenduojame tinkamai nustatyti privatumo nustatymus. Pavyzdžiui, taip, kad jūsų asmenines nuotraukas galėtų matyti tik draugų rate esantys asmenys, o į šį ratą priimtumėte tik pažįstamus asmenis, kuriais pasitikite“, - sako D.
Socialiniai tinklai yra ypač patogi terpė sukčiavimui. Vartotojai patys pasirenka patinkamas grupes ir temas, todėl piktavaliams net nereikia dėti itin daug pastangų renkant informaciją apie potencialias aukas. „Pavyzdžiui, atrinkus vienišas, tam tikro amžiaus moteris, jau galima siųsti sukčiavimo (phishing) žinutę: vienišas, turtingas chirurgas iš Kanados ieško gyvenimo draugės, su kuria norėtų tuoktis. Sukurtą istoriją lengva pateikti masei, o socialinių tinklų dėka, ir tikslinei auditorijai. O toliau vystosi klasikinis sukčiavimo atakų scenarijus. Piktavalis paprašo prisijungti prie netikros pažinčių svetainės arba gali paprašyti įvesti kortelės duomenis, atskleisti savo adresą, e. paštą, telefono numerį ar kitus asmeninius duomenis.
„Dar blogiau, kai sukčiavimo žinute, įtikėjus turiniu, pasidalinama savo draugų bei artimųjų rate. Pavyzdžiui, moteris gavusi pažinčių žinutę dar pasidalina su savo draugėmis. Toks plitimas pasidaro masiškesnis, juk rekomenduotas“, - sako V. Atskleidus per daug informacijos internete, atveriamos durys nesąžiningai veiklai. Jei norite jaustis saugesni galite nuspręsti, kokią informaciją skelbti viešai, o kokią pasilikti privačiai. RRT atstovas D. „Socialinių tinklų naudotojams visuomet primename, kaip svarbu paskyroje nurodyti naujausią savo kontaktinę informaciją - e. pašto adresą ir telefono numerį. Taip pat svarbu teisingai pasirinkti privatumo nustatymus, kad asmenine informacija negalėtų pasinaudoti piktavaliai. Visada nustatykite, kas gali matyti skelbiamą tekstinę ir vaizdinę informaciją, t. y., ar ši informacija yra prieinama visiems, ar yra skirta tik draugų ratui. Detalias instrukcijas ir rekomenduojamus socialinių tinklų saugumo bei privatumo nustatymus galite rasti RRT administruojamoje svetainėje www.esaugumas.lt“, - sako D.
Norint parašyti komentarą būtina prisijungti. Pastaraisiais metais, kai informacija ir žinios tampa svarbiausiu visuomenės resursu, o informaciją ne tik kaupti, bet ir apdoroti bei platinti gali kiekvienas, pasitelkęs sparčiai tobulėjančias informacines technologijas, akivaizdu, kad didžiausių pokyčių galima laukti srityje, tiesiogiai susijusioje su informacijos turinio gamyba, platinimu ir vartojimu, taigi žiniasklaidoje. Dėl to svarbu ir aktualu tyrinėti alternatyvias žiniasklaidos formas, t.y. socialinę žiniasklaidą.
Socialinės žiniasklaidos (dar vadinama socialinė media) populiarumas ir pasiekiamumas plečiasi kartu su pasauline skaitmenine populiacija. Internetinės platformos, leidžiančios vartotojams pasiekti platų informacijos spektrą, yra kasdienio gyvenimo dalis ir nuolat keičia žmonių tarpusavio bendravimą visame pasaulyje.
2022 m. beveik pusė visų socialinės žiniasklaidos vartotojų teigė, kad jie naudojasi ryšiui su šeima ir draugais palaikyti. Apimdama socialinę ir interaktyvią mediją, naujoji skaitmeninė medija leidžia būti tiek pateikiamo turinio vartotoju, tiek jo kūrėju, informaciją gaunant ir skleidžiant įvairiais formatais - tekstu, fotografijomis, video bei audio.
Socialinė medija yra skaitmeninės medijos aspektas, apimantis mobilias ir internetu paremtas technologijas, skirtas sukurti interaktyvias platformas, kuriose žmonės gali kurti ir dalintis turiniu, diskutuoti ar daryti poveikį pateikiamam turiniui.
tags: #neasmenine #paskyra #socialineje #erdveje