Romantiniai santykiai yra neatsiejama gyvenimo dalis, su mylimu žmogumi norime jaustis saugiai, būti priimti, palaikomi, išklausyti. Kai santykiai sėkmingi, jaučiame, kad augame emociškai, esant saugiame ryšyje tampa lengviau pamatyti savo stiprybes ir priimti ribotumus. Visgi kai santykiai atneša daugiau skausmingų išgyvenimų nei saugumo ir pasitenkinimo, verta susimąstyti, ar tikrai šis santykis yra sveikas, ar visgi tai resursus eikvojantis toksiškas ryšys.
Ką reiškia santykiai be smurto ir kokios smurto rūšys egzistuoja?
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad nuo smurto artimoje aplinkoje yra nukentėjusi kas trečia moteris. Išskiriamos keturios pagrindinės smurto artimoje aplinkoje rūšys: fizinis, psichologinis, ekonominis ir seksualinis. Smurtas artimoje aplinkoje (ar tai būtų fizinis smurtas, ar psichologinis, seksualinis, finansinis smurtas) dažnai suvokiamas kaip pavienis konfliktas ar staigus pykčio protrūkis. Iš tiesų, jis retai būna atsitiktinis ar vienkartinis. Smurtas dažniausiai veikia kaip pasikartojantis procesas, turintis tam tikrą struktūrą.
Smurto ciklas paprastai susideda iš trijų fazių: įtampos augimo, smurto protrūkio ir vadinamojo „medaus mėnesio“. Smurtas dažniausiai prasideda nepastebimai. Jo pradžia dažnai būna lėta ir nepastebima. Iš pradžių gali atsirasti kontrolė, pavydas, menkinimas, kritika ar emocinis spaudimas. Partneris gali pradėti riboti bendravimą su draugais ar šeima, kelti nepagrįstus kaltinimus.
Antrasis etapas - atviro smurto protrūkis. Tai gali būti fizinis smurtas, psichologinis žeminimas, grasinimai ar seksualinė prievarta. Nukentėjęs asmuo gali patirti stiprų šoką, baimę, bejėgiškumą. Svarbu suprasti, kad smurtas nebūtinai turi palikti matomų sužalojimų, kad būtų žalingas. Patirtas smurtas ir nuolatinė jo baimė gali sukelti ilgalaikius padarinius - nerimą, miego sutrikimus, savivertės praradimą, sunkumus priimant sprendimus.
Po smurto dažnai seka susitaikymo, „medaus mėnesio“ fazė. Smurtautojas gali atsiprašyti, žadėti pasikeisti, rodyti dėmesį ar net ypatingą švelnumą. Nukentėjęs asmuo gali pasijusti sutrikęs ir patirti sunkumų įvardydamas, ką jaučia. Būtent ši fazė dažnai padeda ciklui tęstis. Atsiranda tikėjimas, kad partneris suprato savo klaidą.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Kodėl sunku išeiti iš smurtinių ar toksiškų santykių?
Sprendimas išeiti dažniausiai nėra momentinis. Ilgainiui žmogus gali pradėti gyventi nuolatinėje įtampoje, baimėje ir netikrumo būsenoje. Be to, smurtiniuose santykiuose dažnai veikia galios ir kontrolės mechanizmai. Smurtautojas gali riboti partnerio socialinius ryšius, finansinius išteklius, galimybes dirbti ar mokytis.
Vienas svarbiausių veiksnių - vadinamasis išmoktas bejėgiškumas. Kai žmogus daugybę kartų patiria smurtą ir nesėkmingai bando pakeisti situaciją, gali susiformuoti įsitikinimas, kad nieko pakeisti neįmanoma. Nuolatinis smurtas taip pat keičia žmogaus emocinį funkcionavimą. Gali atsirasti sunkumų suprasti savo jausmus, sumažėti savivertė, padidėti priklausomybė nuo partnerio. Kartais nukentėjęs asmuo pradeda manyti, kad yra kaltas dėl patiriamo smurto arba kad nusipelnė tokio elgesio.
Praktiniai veiksniai - finansinė priklausomybė, vaikai, baimė dėl saugumo, socialinės paramos stoka - irgi mažina realias alternatyvas. Nutinka ir taip, kad pavyksta ne iš karto, būna, kad žmogus grįžta į alinančius santykius atgal, bet visgi, po antro ar trečio bandymo smurtinius santykius galiausiai nutraukti pavyksta.
Toksiški santykiai: požymiai ir poveikis
Toksiškais santykiais vadinami santykiai, kurie emociškai ar fiziškai žalingi vienam, o kartais ir abiems santykiuose esantiems žmonėms. Dažniausiai žalingas elgesys santykių pradžioje nepasireiškia arba į jį žiūrima pro pirštus, kadangi toksiški partneriai dažnai turi ir itin patrauklią, charizmatišką savo pusę.
Fizinis ir seksualinis smurtas santykiuose atpažįstamas lengviau nei emocinis ar ekonominis, tačiau visos smurto rūšys žalingos tai patiriančiam žmogui ir neturi būti toleruojamos. Psichologinis smurtas yra viena labiausiai paplitusių, sykiu, sunkiausiai atpažįstamų smurto formų.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės atleidžiant pagal DK
- Per didelis pavydas - galios ir kontrolės įrankis.
- Kaltinimas - nuolatiniai kaltinimai yra dar vienas galios demonstravimo būdas.
- Kontroliavimas - partneris neturi teisės kontroliuoti jūsų elgesio arba nurodinėti, kaip gyventi.
- Neigimas ir "gaslighting'as" - žalingo elgesio paneigimas, verčiantis abejoti savo jausmais ir realybe.
- Pasyviai agresyvus elgesys - vengimas tiesioginio konflikto, manipuliacijos tylos arba vengimo forma.
- Izoliacijos jausmas ir palaikymo stoka - partneris sąmoningai izoliuoja nuo artimųjų ir mažina paramą.
Ilgą laiką esant toksiškuose santykiuose išgyvename nuolatines įtampos ir streso būsenas. Tyrimai rodo, kad yra ryšys tarp ilgalaikio streso, žalingų romantinių santykių ir psichikos sveikatos. Toksiški santykiai gali būti susiję su tokiais psichikos sveikatos sunkumais kaip kritęs pasitikėjimas savimi, priklausomybės, valgymo sutrikimai, savižala, nerimas, potrauminio streso sutrikimas, depresija, suicidinės mintys ar bandymas nusižudyti.
Kaip atpažinti smurtą romantiniuose santykiuose jauniems žmonėms
Vykdant SAA prevenciją, privalu įtraukti jaunimą ir suteikti jiems žinias, reikalingas sveikiems santykiams kurti. Tyrimai patvirtina, kad romantiniuose santykiuose taikomas fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ir kibernetinis smurtas. Kokybinio tyrimo duomenimis, smurtas romantiniuose jaunų žmonių santykiuose yra gana paplitęs reiškinys, įvardijamas kaip „opi problema“.
Tyrimo metodas - fokusuotos diskusijos su bendrojo ugdymo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviais ir studentais. Parengta kiekybinio tyrimo anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 1743 jaunimo grupės atstovai. Iš tyrimo dalyvių kiek mažiau nei pusė apklaustų respondentų yra patyrę fizinį smurtą. Tai rodo aukštą smurto paplitimą Lietuvos visuomenėje.
Nesaugiausia vieta fizinio smurto požiūriu yra tėvų ar globėjų namai, nes didžiausia tikimybė patirti smurtą yra tėvų namuose (18,8 %) ir mokymo bei ugdymo įstaigose (14,3 %). Apie trečdalis apklaustų besimokančiųjų turi seksualinės prievartos patyrimo. Seksualinę prievartą merginos patiria dažniau nei vaikinai.
Tiriant vertybines nuostatas pastebėta, kad labiausiai jaunimas sutinka su stereotipu „Jei vaikinas (mergina) labai pavydi savo partnerės (-io), tai reiškia, kad ji(s) jam (-ai) tikrai rūpi“ - 41,1 % besimokančių vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje merginų ir 35,1 % vaikinų. Tuo tarpu mažiausiai jaunimas pasiduoda stereotipui, kad dažnai merginos yra pačios kaltos, jei vaikinai prieš jas naudoja smurtą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo perspektyvos Lietuvoje
Prevencijos ir švietimo iniciatyvos: projektas „Sveiki, santykiai!“
2024 metais Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija kartu su partneriais Moterų informacijos centru, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centru bei Telšių krizių centru, vykdė projektą „Sveiki, santykiai!“ Projekto viešinimo veikloms buvo sukurtas vizualinis identitetas - projekto logotipas, spalvinė gama, vizualų stilius. Žinutėse santykiai buvo tarsi personalizuoti ir kiekviena žinutė prasidėjo kreipiniu „Sveiki, santykiai!”, o žinučių vizualuose buvo naudojami žaismingi elementai.
Siekiant didesnio pasiekiamumo, projekto metu bendradarbiauta su nuomonės formuotojais, tokiais kaip Ineta Stasiulytė (184 tūkst. sekėjų) ir Viktorija Bradauskė (27,4 tūkst. sekėjų). Iš viso parengtos ir paviešintos žinutės kartu su 6 nuomonės formuotojais jų „Instagram“. „Instagram“ platformoje taip pat parengti ir paviešinti 4 interaktyvūs žaidimai - vieną žaidimą sudarė 8 klausimai apie smurto atpažinimą romantiniuose santykiuose, žalingą ir sveiką elgesį, asmenines ribas bei analitinės veiklos rezultatus.
Projekto metu nufilmuotos, sumontuotos ir paviešintos 4 tinklalaidės temomis: „Kaip nesumaišyti, kur rūpestis, o kur kontrolė?“; „Kaip žinoti, kas poros santykiuose normalu?“; „Ar man reikia santykių dabar?“; „Ką daryti, jei išsiskyriau?“ Tinklalaidėse kelti paprasti, bet svarbūs klausimai, siekiant diskusijų su ekspertais metu suteikti jaunuomenei žinių apie smurtinio elgesio atpažinimą romantiniuose santykiuose, asmenines ribas, pagarba grįstus sveikus santykius ir jų puoselėjimą, pagalbos išteklius.
Mokymai ir analitinės veiklos
Projekto rėmuose įgyvendintos 3 analitinės veiklos, kuriomis ištirta, kaip įvairios socialinės padėties jaunimas geba pastebėti SAA apraiškas romantiniuose santykiuose:
- Esamų įvairių tyrimų ar tyrimų fragmentų susijusių su SAA apraiškomis romantiniuose santykiuose ar vertybinėmis jaunimo nuostatomis į šiuos santykius lyčių aspektu antrinė analizė;
- Kiekybinis tyrimas - įvairių jaunimo socialinių grupių anketinė apklausa;
- Kokybinis tyrimas priežastinių ryšių išsiaiškinimui - įvairių jaunimo socialinių grupių diskusijos.
Parengtos 3 mokymo programos, iš kurių viena skirta švietėjams ir jaunimo darbuotojams, kitos dvi - jaunimui. Suorganizuoti trijų tipų kontaktiniai mokymai: vieni (16 ak. val.) skirti tobulinti švietimo darbuotojų kompetencijas, suteikiant jiems priemones ir juos įgalinant kalbėtis bei vesti pamokas/diskusijas jaunimui SAA ir netoksiškų romantinių santykių tema.
Jaunimui parengtos dvi mokymų programos, skirtos supažindinti jaunuomenę su SAA apraiškomis romantiniuose santykiuose, priežastimis ir pasekmėmis, pateikiant rekomendacijas, kaip atpažinti SAA apraiškas romantiniuose santykiuose, kaip kalbėti apie savo ribas ir kaip išvengti SAA apraiškų romantiniuose santykiuose. Suorganizuoti 21 (4 ak. val.) mokymai įvairiose savivaldybėse ir 15 mokymų tęstinėje jaunimo programoje.
Valstybinės ir nevyriausybinės pagalbos ištekliai
Sulaukė pagalbos ir palaikymo Lietuvoje veikia 24 akredituotų specializuotos kompleksinės pagalbos centrų tinklas. Centrų specialistai teikia visapusišką reikiamą pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms. Centrų specialistai žmones konsultuoja, suteikia informaciją, emocinę paramą, o prireikus nukreipia ir psichologo ar teisininko konsultacijoms.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistai susiduria su žmonėmis, dažniausiai moterimis, kurios pačios, policijos, vaiko teisių specialistų ar artimųjų paragintos, kreipiasi pagalbos, dažnai po ilgai besitęsiančių smurtinių santykių. Apie suteiktą veiksmingą specializuotų kompleksinės pagalbos centrų pagalbą liudija moterys, pasiryžusios daugiau nebekentėti ir išeiti iš smurtinių santykių rato.
Į centrus nukentėjimo atvejais informacija pateikiama ir iš policijos, vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, bet taip pat pagalbos galima kreiptis asmeniškai. Centrų konsultantai laukia skambučių ne tik iš žmonių, kurie susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, bet ir iš tų, kurie abejoja, ar tai, kas vyksta namie, dar normalu, ar ribos jau peržengiamos.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praeitais metais dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai. Skaičiuojama, kad įvairios smurto rūšys artimoje aplinkoje sudaro penktadalį visų nusikaltimų. Pagalbos niekur nesikreipė net 59 proc. nukentėjusiųjų, į policijos pareigūnus kreipėsi tik 17 proc.
Nuo šių metų kiekvienoje savivaldybėje jau dirba Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos. Taip stiprinamas NVO ir valstybės institucijų bendradarbiavimas, paslaugų teikimas tapo efektyvesnis ir nukentėjusiems, ir pavojų keliantiems asmenims. Jei kyla rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvertinęs visas aplinkybes. Pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu žmogumi, nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Kaip nutraukti toksiškus ar smurtinius santykius?
Norint nutraukti žalingus santykius svarbu vengti bet kokio kontakto su toksišku partneriu. Išsiskyrus visų pirma gali iškilti malonūs prisiminimai, o su jais ir itin stiprus noras pamatyti partnerį dar kartą. Visgi labai svarbu su šiais jausmais išbūti ir nuolat priminti sau, kas santykiuose netenkino, kad priėmėte sprendimą iš jų pasitraukti.
Svarbu nekentėti. Dovilė Masalskienė pabrėžia, kad nutraukti smurtinius santykius, net ir ilgai besitęsiančius, įmanoma ir būtina, svarbu tam ryžtis, kreiptis pagalbos ir ją priimti. Pasak jos, smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksinis reiškinys, neretai vienu metu pasireiškia ne viena smurto rūšis.
D. Masalskienės teigimu, siekiant išeiti iš smurtinių santykių rato, visų pirma aukai yra svarbu atkurti pasitikėjimą savimi, išmokti atpažinti smurtinius santykius, pastebėti jų dinamiką ir perimti sprendimų priėmimo galią bei gebėjimą už savo sprendimus atsakyti. Atkurti pasitikėjimą savimi yra darbas. Gali padėti individuali psichologo pagalba, taip pat darbas savitarpio pagalbos grupėse, savišvieta, darbas su savimi.
Būtina kompleksinė pagalba. Nėra vienos piliulės, kuri padėtų visiems. Vienoms moterims stimulas atkurti pasitikėjimą savimi gali būti staigus, kaip paskutinis lašas smurtiniuose santykiuose, kitoms gali prireikti dvejų metų psichoterapijos, ne vienos individualios psichologo konsultacijos. Siekiant išeiti iš smurtinių santykių būtina susigrąžinti sprendimų priėmimo galią.
Praktiniai žingsniai ir patarimai
- Kai situacija namuose tikrai grėsminga, reikia kreiptis į policiją.
- Kai situacija kelia susirūpinimą, bet dar abejojama, ko imtis, vertėtų kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus.
- Jei kyla rizika - pasinaudokite apsaugos nuo smurto orderio galimybe.
- Atkurkite socialinius ryšius ir ieškokite emocinės paramos artimųjų ar specialistų.
- Jeigu esate toksiškas partneris - prisiimkite atsakomybę ir ieškokite pagalbos keisti savo elgesį.
Visuomenėje dažnai keliamas klausimas, kodėl nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėję asmenys neišeina. Svarbu suvokti, kad smurtas nėra vienkartinis įvykis, bet nuoseklus, pasikartojantis procesas, kuriame palaipsniui keičiasi emocinė būsena, savęs suvokimas ir realios galimybės veikti. Supratimas, kad smurtas veikia cikliškai, leidžia atsisakyti aukos kaltinimo.
Švietimas ir prevencija - kelias į naują kartą
Vykdant prevencijos priemones, būtina įtraukti jaunimą, suteikti žinias ir įgūdžius atpažinti smurtą ir kurti sveikus santykius. Projekto „Sveiki, santykiai!“ tikslas - informuota ir smurto artimoje aplinkoje problemai jautri jaunuomenė. Įgyvendinta nacionalinė informacinė kampanija: 62 žinutės, 4 tinklalaidės, 4 interaktyvūs žaidimai, konferencija ir mokymai.
Viešinimo veiklas vainikavo suorganizuota ir įgyvendinta konferencija, kurios metu pristatyti informacinės kampanijos rezultatai, atliktų tyrimų apie jaunimo patiriamą smurtą romantiniuose santykiuose ir jo požiūrį į tokį smurtą rezultatai, parengtos rekomendacijos dėl smurto apraiškų romantiniuose santykiuose atpažinimo (analitinė veikla), mokymo programos švietėjams/jaunimo darbuotojams ir jaunimui bei interaktyvūs žaidimai.
| Veikla | Aprašymas |
|---|---|
| Vizualinė kampanija | 62 žinutės, iš jų 6 pasidalintos nuomonės formuotojų |
| Tinklalaidės | 4 tinklalaidės apie ribas, kontrolę, santykių naudą ir išsiskyrimą |
| Mokymai | 3 parengtos mokymo programos, kontaktiniai mokymai švietėjams ir jaunimui |
| Interaktyvūs žaidimai | 4 žaidimai Instagram platformoje apie smurto atpažinimą |
| Biudžetas | 170000 EUR |
Per pastaruosius trejus metus netolerancija smurtui artimoje aplinkoje padidėjo 13 proc., o specializuotos kompleksinės pagalbos centrų žinomumas - net 16 proc. Daugiau informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje ir kontaktus, kuriais galima kreiptis pagalbos, jei jaučiate grėsmę, rasite Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje atpazinksmurta.lt.
Apie suteiktą pagalbą liudija moterų pasakojimai: „Po policijos apsilankymo dėl vyro panaudoto smurto, su manimi susiekė specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistė. Tuo metu man tai buvo saulės spindulėlis tamsoje. Supratau, kad esu ne vienintelė, kuri patiria smurtą ir pažeminimą namuose. Dabar jau žinau, ką turiu daryti, kad vėl tapčiau savimi.“
„Kreipiausi į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, bendravome su psichologe ir teisininke. Pagaliau buvau suprasta, gavau labai daug palaikymo ir pastiprinimo. Dabar aš žinau, kas yra smurtas artimoje aplinkoje ir žinau, kur kreiptis pagalbos“, - sako Gražina.
Gitana pasakoja: „Daug kalbėjome. Ji mane išklausė, labai palaikė. Pasijutau suprasta ir priimta. Ji pasakė, kad tai rimta, kad tai pats tikriausias psichologinis ir seksualinis smurtas. Paaiškino, koks yra galimas teisinis kelias smurtautojui pažaboti. Paaiškino, kur kreiptis, kaip rinkti įkalčius, ką daryti, jei pajusčiau fizinio smurto grėsmę. Pasidarė daug ramiau. Supratau, kad čia ne mano kaltė ir aš nesu viena.”
Išeitis visuomet yra, tik reikia išdrįsti ją atrasti. Kai kurioms smurto aukoms tam, kad žengtų pirmąjį žingsnį, pakanka tiesiog pasikonsultuoti su specialistais ir išgirsti, kad tai, ką išgyvena namuose, nėra normalu.