Dauguma žmonių, sužinoję apie vėžio ligą, jaučiasi sugniuždyti. Tuo metu kyla daugybė įvairių emocijų, kurios sąlygoja dažną nuotaikų kaitą, dėl to žmogus jaučiasi sutrikęs. Šis emocijų protrūkis yra normali reakcija į žinią apie ligą, kuri dažnai radikaliai pakeičia nusistovėjusį gyvenimą.
Ką reiškia psichosocialinė reabilitacija? Psichosocialinė reabilitacija - tai kompleksinė pagalba žmonėms, susiduriantiems su psichikos sveikatos sutrikimais ar jų pasekmėmis. Jos tikslas - atkurti kasdienio gyvenimo įgūdžius, stiprinti savarankiškumą ir palaipsniui sugrįžti į socialinį gyvenimą. Psichikos sveikatos stiprinimas apima ne tik gydymą, bet ir gebėjimą palaipsniui sugrįžti į įprastą gyvenimą.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas. Reabilitacija pradedama nuo individualaus paciento poreikių įvertinimo, pagal kurį sudaromas personalizuotas planas. Jis apima psichologo konsultacijas, socialinių įgūdžių lavinimą, gebėjimų stiprinimą, užimtumo skatinimą bei artimųjų įtraukimą.
Kam skirta ir kokios yra indikacijos
Esant nustatytoms indikacijoms, į psichosocialinę reabilitaciją asmenį siunčia gydantis gydytojas psichiatras. Pacientui reikia turėti gydytojo siuntimą (F027/a). Pacientas, turėdamas gydančio gydytojo siuntimą, po aktyvaus gydymo etapo planine tvarka atvyksta į reabilitacijos skyrių.
Psichosocialinė reabilitacija gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė. Trumpalaikės psichosocialinės reabilitacijos trukmė - iki 40 kalendorinių dienų. Bendra nepertraukiamos psichosocialinės reabilitacijos trukmė turi neviršyti 18 mėnesių.
Taip pat skaitykite: Institutas: veikla ir sutartys
Psichologinės reakcijos į diagnozę ir jų prasmė
Pacientai nebūtinai turi išgyventi visus aprašomus jausmus ir nebūtinai tai turi nutikti nurodyta tvarka. Šiaip ar taip, išgyvenami jausmai nereiškia, jog pacientas nesugeba susidoroti su savo liga. Kiekvieno žmogaus reakcija į ligą skirtinga, nes nėra nei teisingo, nei klaidingo būdo jaustis. Tos emocijos yra proceso, kurį išgyvena žmogus, dalis. Tai bandydamas susitaikyti su savo liga. Praėjus kuriam laikui, vieni prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų, kiti ne.
Nežinomybė ir netikrumas dėl ateities gali sukelti didžiulę įtampą, tačiau baimės ir įsivaizdavimai dažnai yra perdėti, baisesni negu tikrovė. Susidomėjimas savo liga ir jos supratimas galėtų padėti nusiraminti. Kai kurie žmonės bijo pačios ligoninės. Tai gali būti gąsdinanti vieta, ypač, jei tai pirmoji gulėjimo ligoninėje patirtis. Vis dėlto geriausiai apie tai pasikalbėti su gydytoju ar slaugytoja, jie mokės nuraminti.
Praktiniai žingsniai: veikla, rutina, savipagalba
Praktinė ir pozityvi veikla padeda žmogui atgauti pasitikėjimą. Kartais pacientas gali būti nepajėgus atlikti tuos darbus, kuriuos anksčiau darė be vargo. Bet, kai sveikata pagerėja, jis turėtų kelti sau įveikiamas užduotis ir taip pamažu susigrąžinti pasitikėjimą jėgomis. Užduotys atliekamos ramiai, žingsnis po žingsnio.
Girdima kalbant apie “kovą su liga”. Tai yra sveikas požiūris. Reikėtų pabandyti suplanuoti sveiką ir subalansuotą dietą, išmokti atsipalaidavimo technikos, kurią galima praktikuoti namuose. Daugeliui žmonių padeda nuolat atliekami pratimai. Kokius pratimus ir kaip energingai atlikti, priklauso nuo to, kaip pacientas jaučiasi.
Labai daug žmonių jaučiasi bejėgiai, išgirdę savo diagnozę ir mano, jog nieko kito nebegali padaryti, kaip tik atsiduoti gydytojų ir ligoninių malonei. Tai netiesa. Svarbu pabandyti suprasti savo ligą. Jeigu susirgusiam žmogui pavyksta suprasti savo ligą ir jos gydymą, jis būna geriau pasirengęs susidoroti su esama situacija. Naudinga ta informacija, kuri gaunama iš patikimų šaltinių. Taip išvengiama nereikalingos baimės.
Taip pat skaitykite: Socialinės integracijos institutas Lietuvoje
Depresija: atpažinimas ir gydymo galimybės
Kartais susirgusiojo nenorą kalbėti gali sąlygoti depresija. Depresija - tai ne paprasčiausiai bloga nuotaika, o liga, turinti pakankamai aiškų biologinį pagrindą, kurią galima efektyviai išgydyti, nes žinomi veiksmingi jos gydymo būdai bei priemonės. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė ir kuo greičiau pradėta tinkama terapija, tuo daugiau šansų, kad pacientas greitai pasveiks, liga nesikartos ir neįgaus sunkios formos, smarkiai sutrikdančios sergančiojo darbingumą, pabloginančios gyvenimo kokybę, dažnai lydimos noro nusižudyti. Tai reikėtų aptarti su gydytoju, kuris pacientui gali paskirti antidepresantų arba pasiųsti jį konsultuoti specialistui.
Depresijos diagnostikos kriterijai pagal Tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtąją redakciją (TLK-10):
- Liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas.
- Sumažėjusi energija ir padidėjęs nuovargis bei mažas aktyvumas.
- Kiti simptomai: susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys, sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, kaltės ir bevertiškumo idėjos, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas, savęs žalojimo ar savižudybės idėjos arba veiksmai, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas.
Depresijos gydymo metodai: medikamentinis gydymas (antidepresantai), psichoterapija, elektroimpulsų terapija (EIT), transkranialinė magnetinė stimuliacija (TMS), šviesos terapija (fototerapija), miego deprivacija, fiziniai pratimai, relaksacinio kvėpavimo technika (RKT).
Šviesos terapija NVI: kas tai ir kaip veikia
Kas yra šviesos terapija ir kam ji taikoma? Anot Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus medicinos psichologės Gertrūdos Klimavičiūtės, šviesos terapija - tai nemedikamentinis, bekontaktis gydymas intensyviu šviesos srautu: naudojamos šviesos terapijos lempos, kurios skleidžia šviesos spindulius. „Jie yra ryškesni už įprastą patalpų apšvietimą, bet ne tokie ryškūs kaip saulės šviesa vasarą. Šviesos lempos tik imituoja saulės spindulių poveikį, bet žmogaus organizmą veikia panašiai,“ - pasakoja G. Klimavičiūtė.
Šviesos terapija rekomenduojama kenčiantiems nuo sezoninio afektinio sutrikimo, nerimo, depresijos, panikos priepuolių, nemigos, apatijos, migrenos, valgymo sutrikimų, nervinių tikų, socialinės dezadaptacijos, skausmo, taip pat gali padėti gyti žaizdoms po operacijos. Tačiau šviesos terapija nėra onkologinės ligos gydymas - tai reabilitacijos metodas, padedantis pacientui įveikti atsiradusius kitus gretutinius sunkumus.
Taip pat skaitykite: Socialinė atskirtis Lietuvoje: apžvalga
Šviesos terapija netinka žmonėms, kurie yra jautrūs šviesai, taip pat glaukoma, katarakta, geltonosios dėmės degeneracija sergantiems žmonėms. Šviesos terapija labai tinka gydyti migrenai, bet netaikoma, kai žmogus patiria migrenos priepuolį.
Kaip vyksta šviesos terapija?
NVI naudojamos 10 tūkst. ir 5 tūkst. liuksų skleidžiančios šviesos lempos. Namuose tokio intensyvumo šviesos su buitiniais apšvietimo prietaisais neišgausime. Ryškią saulėtą dieną gaunamas 50 tūkst. liuksų šviesos intensyvumas. Harvardo mokslininkų teigimu, jeigu saulėtą dieną, apsaugodami akis akiniais nuo saulės, pusvalandį pasivaikščiosite gryname ore, tai jus paveiks teigiamai.
Naudojant 10 tūkst. liuksų šviesos intensyvumą, lempos statomos 40-60 cm atstumu nuo veido. Naudojant perpus mažesnį šviesos intensyvumą, lempos statomos 20-30 cm atstumu nuo veido. Užsiėmimai trunka 20-40 minučių. Specialistė pabrėžia, kad vykstant šviesos terapijai, pacientui nereikia specialiai žiūrėti į lempą. „Nėra rekomenduojama intensyviai žiūrėti į šviesos šaltinį. Pacientui reikia tik būti šviesoje, jis gali užsiimti sau patogia veikla. Jei procedūra taikoma palatoje, pacientas gali skaityti knygą, valgyti, kalbėti telefonu.“
NVI dažniausiai taikome šviesos lempų skleidžiamą šviesą kartu su muzikiniu fonu bei relaksacijos užsiėmimu, tokiu atveju užsiėmimas trunka 30 minučių - tiek, kiek trunka relaksacijos įrašas. NVI šviesos terapijos seansus gali gauti tiek atvykstantys, tiek stacionare besigydantys pacientai. „Reabilitologas paskiria psichologo paslaugas, taip pat - ir šviesos terapiją. Gydytojas psichiatras gali rekomenduoti pacientui psichologo konsultacijas ir relaksacijos bei šviesos terapijos užsiėmimus. Stacionaro gydytojai gali išrašyti pacientui siuntimą konsultacijoms ir relaksacijos bei šviesos terapijos užsiėmimams. Paslaugos teikiamos ir stacionare besigydantiems pacientams,“ - aiškina medicinos psichologė.
Šviesos terapijos poveikis ir spalvų reikšmė
Lempos šviesa veikia vieną iš jutiminių organų - akis. „Per akis mes gauname daugiausiai informacijos apie aplinką. Be to, akyse yra specialūs receptoriai, kurie fiksuoja, kiek ryškios šviesos gauname per dieną, ir perduoda tą informaciją smegenims. Šviesos lempos veikimas pagrįstas šviesos poveikiu cirkadiniam ritmui - fiziniams ir psichiniams pokyčiams, vykstantiems per dieną.“
Cirkadinis ritmas yra natūralus smegenų procesas, reguliuojantis fiziologinius pokyčius, lemiančius miego ir pabudimo ciklą. Melatoninas, miegą skatinantis hormonas, pakyla reaguodamas į tamsą ir greitai mažėja, kai žmogų veikia ryški šviesa. Taigi, žmonės, kurie dienos metu negauna pakankamai šviesos arba net negauna tinkamo spektro šviesos, gali patirti sutrikusius cirkadinius ritmus. Todėl šviesos terapija būtinai reikalinga kasdieniams kūno cirkadiniams ritmams sureguliuoti.
Tad kiek šviesos terapijos seansų pacientui vidutiniškai prireikia, kad jis pajustų rezultatą? „Vienu atveju, tiriamieji įvardindavo teigiamą pokyti po 4-7 dienų šviesos terapijos užsiėmimų. Kitiems gali prireikti daugiau, o gal net ir dvigubai mažiau laiko, kad pajaustų tam tikrą teigiamą pokytį po šviesos terapijos.“ NVI taikome šviesos lempas su muzikiniu fonu, dėl to sunku pasakyti, kas tiksliai turi teigiamą poveikį - lempos, muzika, ar viskas kartu. Pacientai, kuriems buvo paskirta šviesos terapija su muzikiniu fonu, po pirmos savaitės taikomų užsiėmimų teigė jaučiantys miego kokybės bei nuotaikos pagerėjimą.
Apie spalvų poveikį: šviesos lempos yra saulės šviesos imitatoriai. Kalbant apie spalvinių filtrų naudojimą šviesos terapijoje, uždėjus spalvos filtrą, pakeičiame šviesos toną. O šviesos tono poveikis žmogui yra labai subjektyvus ir individualus. Pirmoji spalvų grupė - geltona, oranžinė, raudona - turi stimuliuojantį poveikį. Antroji grupė - žalia, mėlyna - turi raminantį poveikį. Sodrios šviesios spalvos kelia malonesnes emocijas, nei tamsios ir sodrios.
G. Klimavičiūtė pateikia pagrindinių spalvų poveikį emocinei būklei:
- Raudona - sužadinantis poveikis, gali suteikti energijos.
- Oranžinė - šilta, gali padėti įveikti liūdesį ir nusivylimą.
- Geltona - stimuliuoja smegenų darbą, pagyvina ir nuteikia optimizmui.
- Žalia - gaivina, ramina, mažina streso lygį, normalizuoja miegą.
- Mėlyna - ramina, padeda susidoroti su nemiga, mažina spaudimą.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad viskas yra labai individualu ir subjektyvu. Koks bus atsakas į atitinkamą spalvos toną, priklauso tiek nuo spalvos tono sodrumo ir šviesumo, tiek nuo pačio dalyvio subjektyvių patyrimų ir suvokimo,“ - sako medicinos psichologė.
NVI reabilitacijos naujovės ir paslaugų plėtra
NVI Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje pacientų laukia naujovės. Viena jų - druskų kambarys. „NVI įrengtas ir pacientams paruoštas haloterapijos kambarys. Nuo šiol NVI, kaip stacionari medicinos paslaugų teikimo įstaiga, vieninteliai turi tokią įrangą Vilniuje,“ - pasakoja FMR skyriaus vedėja gydytoja Jolanta Paškevičienė.
Dar viena naujovė NVI - terapija su gyvūnais - robotais. „Pacientai taip pat gali išmėginti terapiją su interaktyviais gyvūnais. Teisės aktai Lietuvoje nenumato gyvūnų terapijos stacionarinėse medicinos įstaigose, todėl robotiniai gyvūnai yra puiki alternatyva inovatyviai gyvūnų terapijai. Nuo šiol NVI vieninteliai turi tokią įrangą Lietuvoje kaip stacionari medicinos paslaugų teikimo įstaiga“ - kalba J. Paškevičienė.
Renovuota ir atnaujinta pacientų reabilitacijos technika: masažo paslaugų bazė su naujais masažiniais stalais, atnaujinta kineziterapijos įranga ir rengiamasi didesnei kineziterapijos patalpai, atnaujinta fizioterapinė aparatūra, renovuota vandens paslaugų bazė.
Išplėstas psichologų paslaugų spektras: pacientams teikiama spalvų terapija su interaktyviomis lentomis, įsigyta biogrįžtamojo ryšio įranga grupinei psichologinei terapijai, įrengtas įtraukiųjų projekcijų kambarys grupinei relaksacinei terapijai. Įdiegtas pažinimo procesų treniruoklis, įsigyta įranga ergoterapijos paslaugai bei nauja įranga logoterapijai - burnos dugno raumenų stimuliacijai ir balso atstatymui. Atnaujintos uoslės atstatymo priemonės ir taikoma ankstyva individuali pooperacinė reabilitacija kartu su Galvos-kaklo chirurgų kolektyvu.
Komunikacija su pacientu ir artimaisiais
Kai kurie žmonės bijo pačios ligoninės. Geriausia apie tai pasikalbėti su gydytoju ar slaugytoja, jie mokės nuraminti. Kartais pacientai gali pastebėti, jog gydytojas nevisiškai atsako į jų klausimus arba iš viso negali atsakyti. Deja, dažnai neįmanoma tiksliai pasakyti, ar navikas visiškai pašalintas. Gydytojai iš patirties maždaug žino, kaip žmonėms padeda tam tikras gydymas, bet neįmanoma tiksliai prognozuoti konkretaus paciento ateities. Daugeliui žmonių be galo sunku gyventi nežinant, ar jis išgydytas, ar ne.
Jeigu sprendimas nesakyti tiesos jau priimtas, šeimai tenka slėpti ar/ir iškreipti tam tikrą informaciją. Šias paslaptis išlaikyti būna labai sunku, pacientas gali imti jaustis šeimoje lyg izoliuotas. Be to, paslaptys gąsdina ir sukelia įtampą tarp šeimos narių. Reikia nepamiršti, kad dauguma žmonių įtaria savo diagnozę, net jeigu niekas jiems jos nepasakė. Kur kas lengviau susidoroti su iškilusiomis problemomis, jei esate atviri ir sąžiningi vieni su kitais.
Nesvarbu, ar esate pacientas, ar jo artimasis, ieškokite optimistiškų draugų ar giminaičių, optimistiškas požiūris į ligą visuomet naudingesnis, nei pesimistiškas. Giminaičiai ir draugai galėtų padėti atidžiai išklausydami, ką pacientas nori pasakyti. Jie neturėtų skubinti kalbėtis apie ligą.
Darbas su vaikais ir paaugliais
Susidurus su vėžio diagnoze kartais būna sudėtinga nuspręsti, ką būtent pasakoti vaikams apie savo ligą. Tai, kiek galima jiems pasakyti, priklauso nuo jų amžiaus. Labai maži vaikai dažnai domisi tik tuo metu vykstančiais dalykais. Jie nesupranta ligos, todėl reikalingas labai paprastas paaiškinimas, kodėl jų artimas žmogus nesijaučia gerai ir turi vykti į ligoninę.
Kiek vyresni vaikai galbūt supras ligą, papasakojus istoriją apie geras ir blogas ląsteles. Tačiau bet kokio amžiaus vaikui būtina paaiškinti, jog artimas žmogus susirgo ne dėl jo kaltės, nes dažnai, nors to ir neparodydami, vaikai jaučiasi kalti. Dauguma vyresnių nei dešimties metų vaikų supranta net ir sudėtingus paaiškinimus.
Paaugliams gali būti ypač sudėtinga susitaikyti su atitinkama situacija, nes jie jaučiasi taip, lyg būtų vėl grąžinami į šeimą, kai jau buvo bepradedą jaustis laisvi ir nepriklausomi. Būtina įsiklausyti į vaiko baimes ir stebėti, ar nekinta jo elgesys, nes tai gali būti jo jausmų išraiška. Galbūt bus geriau, jeigu apie ligą vaikui bus papasakota po truputį didinant informacijos kiekį. Net labai maži vaikai jaučia, jeigu kas nors yra ne taip, todėl nelaikykite jų nežinioje.
Kaip kreiptis ir kam skirti klausimai
Geriausia gydymą smulkiai aptarti su gydančiu gydytoju. Patartina sudaryti rūpimų klausimų sąrašą ir nebijoti paprašyti gydytojo pakartoti atsakymą ar paaiškinti tai, kas liko nesuprasta. Kai kurie žmonės bijo pačios ligoninės. Geriausiai apie tai pasikalbėti su gydytoju ar slaugytoja, jie mokės nuraminti.
Pacientų informavimui NVI teikia ir gydytojų kontaktus bei priėmimo laikus, kad būtų patogiau susitarti konsultacijai ir reabilitacijos plano sudarymui. Paciento kelias į reabilitaciją prasideda nuo gydytojo siuntimo ir individualaus poreikių įvertinimo, o toliau - komandinis darbas siekiant atkurti fizinę ir psichinę gerovę.
Paslaugų įvairovė - lentelė (pagrindinės reabilitacijos paslaugos NVI)
| Paslauga | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| Psichologo konsultacijos | Individualios konsultacijos, relaksacija, grupinė terapija |
| Šviesos terapija | 10 tūkst. ir 5 tūkst. liuksų lempos, 20-40 min seansai |
| Haloterapija (druskų kambarys) | Palengvina kvėpavimo, odos problemas; unikali paslauga Vilniuje |
| Ergoterapija ir logoterapija | Interaktyvi įranga, burnos dugno ir balso atstatymas |
| Fizioterapija, kineziterapija | Atnaujinta įranga, vandens terapija, masažas, refleksinis masažas |
| Terapija su interaktyviais gyvūnais (robotai) | Alternatyva gyvūnų terapijai stacionare |
Psichosocialinė reabilitacija NVI - tai ne tik simptomų mažinimas, bet ir nuoseklus palaikymas bei pagalba pacientui sugrąžinti stabilumą, savarankiškumą ir ryšius su šeima bei visuomene. „Labai svarbu, kad žmogus nuo pat pradžių jaustųsi saugiai ir suprastų, kas jo laukia“, - pabrėžia specialistai.
tags: #nacionalinis #vezio #institas #psichosocialines #reabilitacijos