Muzikinė veikla yra svarbi ugdymo sritis, kuri ne tik ugdo muzikinius gebėjimus, bet ir formuoja socialines kompetencijas, stiprina emocinį ryšį, savivertę bei tarpasmeninius įgūdžius. Remiantis pateiktu tyrimu ir teorine medžiaga, šiame straipsnyje pristatomi pagrindiniai metodiniai principai, praktiniai užsiėmimų pavyzdžiai ir empiriniai tyrimo rezultatai, susiję su muzikinio ugdymo įtaka vaikų, turinčių sutrikusio intelekto (SI), socializacijai ir bendravimo gebėjimams.
Problemos aktualumas ir teisinis kontekstas
Šiuo metu šalyje turime 9400 sutrikusio intelekto (SI) asmenis. Iš jų 6876 - mokyklinio amžiaus. Tai humanistinis vertybių, bet ir visos valstybės demokratinis principas įgyvendinimo lygis. Būtent todėl visuomenija privalo duoti vaikui visa, ką ji turi geriausio. JTO Vaiko Teisių deklaracijos (1959 m.) preambulėje minima nuostata tapo tarsi kertiniu akmeniu, ant kurio XX amžiuje imta statyti vaiko teisių apsaugos sistemą. Todėl suprantama, kodėl kovotojai už tinkamą elgesį su neįgaliais vaikais ypatingai aktyviai reikalauja, kad būtų laikomasi žmogaus teisių gynimo dokumentų. 1991 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymą ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą.
Švietimo įstatymo redakcijos dėka visi specialiųjų poreikių asmenys įgyja teisę būti ugdomi. Iki 1990 m. vidurkio ir žymiai protiniai atsilikę vaikai bei kompleksinius raidos sutrikimus turintys asmenys buvo laikomi „nemokytais“. Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymu Lietuva įsipareigoja siekti tarptautiniuose aktuose patvirtintas neįgaliųjų teises. Konstitucijoje aiškiai pabrėžiama, kad kiekvienas pilietis turi lygias teises nepriklausomai nuo jo gebėjimų. Vaiko teisių apsaugos pagrindai reguliuoja vaikų švietimą ir apsaugą.
Tyrimo tikslas, hipotezė ir dalyviai
Darbe atlikta teorinė darbo analizė ir iškelta hipotezė: inovatyvių metodų taikymas muzikinio ugdymo procese sudaro tinkamas prielaidas sutrikusio intelekto (SI) vaikų gebėjimų lavinimui ir savivertės plėtotai. Anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas - nustatyti 8-10 metų SI mokinių inkluzijos galimybes muzikinio ugdymo procese. Tyrime dalyvavo tėvai, auginantys sutrikusio intelekto vaikus, pedagogai ir mokiniai.
Tyrimo etapai: 1) 2006 m. rugsėjis - 2006 spalis - temos pasirinkimas, mokslinės problemos, hipotezės, tikslo ir uždavinių formulavimas; 2) 2006 m. spalis - 2007 m. kovas - specialios literatūros analizė, pagrindinių tyrimo gairių korekcija; 3) 2007 m. kovas - 2008 m. kovas - darbo rašymas ir gynimas. Tyrimas atliktas Ignalinos rajono Daugėliaiškio vidurinėje mokykloje, autorei ugdant keturis 2., 3. ir 4. klasės sutrikusio intelekto mokinius. Tiriamųjų amžius - nuo 8 iki 10 metų. Vienas iš jų yra vidutinio protinio atsilikimo, kiti - ne žymaus protinio atsilikimo.
Taip pat skaitykite: muzikos įtaka žmonių su negalia reabilitacijai
Muzikinio ugdymo reikšmė ir prielaidos socialiniam ugdymui
Muzikinė veikla praturtina ugdomąjį procesą, padeda tvirtus pagrindus pasitikėjimui savimi, suteikia galimybę veikauti su bendraamžiais ir kitais žmonėmis. Ji praturtina, padeda tvirtus pagrindus pasitikėjimui savimi, suteikia galimybę veikti su bendraamžiais ir kitais žmonėmis. Tai psichologiškai saugi, patiriama pasitenkinimas, įgyvendinant kūrybinius sumanymus ir išreiškiant savo nepakartojamumą, patiriama pasididžiavimas savo gebėjimais bendrauti su kitais žmonėmis ar liudyti savo žmogiąją jėgą, pilietinį visavertiškumą. Muzika ir muzikinė veikla padeda vaikui jaustis lygiavertiu ugdomojo proceso dalyviu.
Muzikinės veiklos formos ir metodai, ugdant socialines kompetencijas
Muzikinis ugdymas apima įvairias veiklas: žinomų dainų dainavimas, muzikinių kūrinių atlikimas pritariant instrumentams, interaktyvi muzikinė improvizacija, muzikinis kalbinimas, muzikos ir judesio užduotys, muzikinės istorijos kūrimas. Žinomos muzikos dainavimas ir grojimas suteikia saugumo, pasitikėjimo aplinka bei savo gebėjimais jausmą, leidžia atsipalaiduoti ir pajausti bendro muzikavimo smagumą. Tai padeda apjungti šeimos narius, grupės dalyvius, suteikia džiaugsmo.
Muzikos terapijos užsiėmimo metu naudojami muzikos terapijos metodai, padedantys stiprinti tėvų ir vaiko emocinį ryšį, tarpusavio sąveiką ir komunikaciją, suteikiantys teigiamų emocijų išgyvenimą, pasitenkinimą ir padedantys besiformuoti pozityviam tėvų požiūriui į esamą situaciją ir į vaiką.
Muzikinis kalbinimas ir interaktyvi improvizacija
Gyvai atliekamas į vaiką nukreiptas dainavimas veikia raminančiai, suteikia saugumo, stabilumo pojūtį, padeda užsimegzti patikimam prieraišumo ryšiui. Dainuojama aukštesniu balsu, švelniai, muzikos tempą derinant su vaiko kvėpavimo tempu. Naudojamos lyrinio pobūdžio slenkančios krypties melodinės linijos, paprasta harmonija, pastovūs ritmai, pasikartojantys motyvai. Muzikinis kalbinimas savo prigimtimi artimas žaidimui, dėl to yra ypač tinkama sąveikos su neįgaliais vaikais forma.
Interaktyvi muzikos improvizacija: šeimos nariai laisvai pasirenka muzikos instrumentus ir atlieka laisvą arba teminę muzikos improvizaciją. Muzikiniai žaidimai ir improvizacija padeda vystyti sąveikos, komunikacinius ir socialinius įgūdžius. Gyvai atliekama muzikos improvizacija įgalina vaikus ir šeimas sąveikauti tarpusavyje, bendrauti, pelnyti pasitikėjimą ar pasijausti geriau.
Taip pat skaitykite: bendruomenės įtraukimas į Kalvarijos socialinės globos namų gyvenimą
Muzika ir judesys
Judėjimas pagal muziką vaikams padeda atrasti jų šokantį kūną. Vaikai gali eksperimentuoti atlikdami įvairius judesius, jautriai atliepti muzikai, kurti santykį per muziką ir judesį su kitais užsiėmimo dalyviais. Muzikos terapeutas gali pastiprinti vaikų išraišką palaikydamas judėjimą muzikine improvizacija. Krypties ypatumai - „judesio elementai gali išreikšti skirtingus požiūrius, priežastis, tikslus ir ketinimus“. Bendraujant judesiu atsiranda savojo aš suvokimas, tarpusavio pasitikėjimas, teigiama emocinė priklausomybė.
Instrumentinė veikla ir smulkioji motorika
Grojimas muzikos instrumentais lavina smulkiąją motoriką, aktyvina abiejų smegenų pusrutulių veiklą. Muzika skatina ritmiškai judėti, šokti, stimuliuoja muzikos charakterio išraišką įvairiais judesiais. Pirštų žaidimai lavina smulkiąją motoriką, kalbinius įgūdžius, atmintį, koncentraciją, vaizduotę. Tuo pačiu tai yra komunikacijos priemonė žaidžiant drauge su tėvais, bendra apjungianti veikla.
Metodiniai principai: APM ir EIM
Ugdomojo proceso metu praktikoje buvo patvirtinta Asmeninės prasmės (APM, autorius A. Žiauskas) ir Emocinio imitavimo (EIM, autorė L. Navickienė) metodų taikymo SI vaikų muzikinio ugdymo procese galimybės. Šie metodai praturtina ugdomąjį procesą, padeda ugdyti tarpasmeninius gebėjimus ir skatinti mokinių saviraišką muzikoje. Tyrimo metu įgyvendinta siekiamybė - skatinti ugdytinių tarpasmeninį bendravimą muzikinio ugdymo procese kaip svarbias jų asmenybės tapsmo prielaidas.
Asmeninės prasmės metodas (APM)
APM siekia suteikti vaikui patyriminę prasmę per muziką, akcentuojant jo asmeninę patirtį, kūrybą ir galimybę būti išgirstam. Jis remiasi idėja, kad muzikos veikloje visi atsakymai gali būti teisingi, jeigu jie nuoširdūs, todėl skatina vaiko iniciatyvą, kūrybą ir pasitikėjimą savimi.
Emocinio imitavimo metodas (EIM)
EIM remiasi emocijų atpažinimu ir jų muzikinio išraiškos imitacija bei atspindėjimu, kas padeda kurti empatišką tarpusavio ryšį, užtikrina emocinį saugumą ir leidžia vaikui išreikšti jausmus muzikiniais garsais, judesiais ir ritmais. Tokiu būdu stiprinamas tarpusavio supratimas ir socialiniai įgūdžiai.
Taip pat skaitykite: Mokyklos vaidmuo prevencijoje
Empirinės dalies rezultatai ir pastebėjimai
Anketinės apklausos rezultatai rodo, kad muzikinis ugdymas namuose, pamokose ir popamokinėje veikloje prisideda prie SI vaikų socializacijos, emocinio prisirišimo stiprinimo ir savivertės didinimo. Akivaizdus vaiku įsitraukimas ir pasitenkinimas muzikuojant kartu su tėvais; pozityvi patirtis padeda kurti harmoningus tarpusavio ryšius. Muzika motyvuoja stengtis - išlaikyti ir pagroti patinkančiu instrumentu, ištarti garsą, prisiminti dainos žodžius.
Išmokimas groti įvairiais instrumentais didina vaikų pasitikėjimą savimi. Teigiama motyvacija kupina mokymosi patirtis gali būti perkeliama į kitas nemuzikines sritis - kyla motyvacija mokytis, gerėja dėmesys ir koncentracija. Dainų dainavimas ar muzikinių kūrinių grojimas gali peraugti į muzikinę improvizaciją, kuri yra itin svarbi socialinių įgūdžių formavimuisi.
Praktinės rekomendacijos mokytojams ir tėvams
- Skatinti vaiko iniciatyvą ir pasirinkimą muzikinėje veikloje: svarbi vieta skiriama vaiko balsui ir pasirinkimui.
- Naudoti paprastą, pažįstamą muziką ir kartojimus: melodijos ir harmonijos paprastumas, pasikartojimai palengvina ryšį tarp tėvų ir vaikų.
- Tęsti integruotą ir įtraukiančią praktiką: muzikinis ugdymas namuose, pamokose ir popamokinėje veikloje turi būti tęstinis ir nuoseklus.
- Taikyti interaktyvią improvizaciją ir muzikinį kalbinimą: tai padeda vaikams, turintiems komunikacijos sunkumų, įsitraukti į neverbalinę ir verbalinę sąveiką.
- Skatinti instrumentinę veiklą ir judesį: grojimas instrumentais ir judėjimas pagal muziką lavina motoriką, koordinaciją ir socialinius įgūdžius.
- Įtraukti tėvus į užsiėmimus: tėvų dalyvavimas didina pasitenkinimą, stiprina šeimos ryšį ir motyvuoja vaikus.
- Kurti saugią, nuspėjamą aplinką: žinomų dainelių atlikimas su pastoviu ritmu sukuria saugų pagrindą, mažina stresą ir neigiamas emocijas.
- Taikyti APM ir EIM metodus: asmeninės prasmės ir emocinio imitavimo metodai patvirtino naudą SI vaikų muzikinio ugdymo procese.
Muzikinės veiklos vaikų darželyje koncepcija ir IB PYP
Muzikinė veikla darželyje yra kur kas daugiau nei dainavimas ar šokis. Tai erdvė, kurioje vaikas gali tyrinėti, kurti, jausti ir būti išgirstas. Remiantis IB PYP filosofija, muzika tampa natūralia mokymosi forma, grindžiama smalsumu, patirtimi ir vaiko iniciatyva. Vaikai iš prigimties yra tyrinėtojai, todėl muzikinėje veikloje jiems sudaromos galimybės patiems atrasti garsų pasaulį.
Naudojami įvairūs instrumentai: tonuoti spalvoti varpeliai, metalofonai, ksilofonai, marakasai, kastanjetės, taip pat kasdieniai daiktai: šaukštai, dėžutės, plastikiniai indeliai. Vaikai eksperimentuoja, klauso, lygina, kelia klausimus: kuo skiriasi garsai? kodėl vieni skamba tyliai, o kiti garsiai? kaip galima pakeisti ritmą ar tempą? Vaikai kviečiami ne tik atlikti, bet ir kurti: sugalvoti savo ritmus, judesius, garsinius pasakojimų palydėjimus.
Metodų istoriniai pagrindai: Dalcroze, Kodály ir kt.
E. Dalcroze pabrėžė ritmo ir judėjimo svarbą muzikinio išgyvenimo ugdymui: ritmą E. Dalcroze suvokė plačiausia prasme, t. y. pagrindą - judėjimą kūnu, nes tai stiprina muzikos išgyvenimą. Žinomiausias E. Dalcroze‘o metodas yra euritmija. Jo tikslas yra ugdyti vidinę klausą, mokyti tiesioginės imitacijos būdu. Dažniausiai šiuos pratimus vaikai laiko žaidimu.
Z. Kodály muzikinio ugdymo metodas remiasi liaudies muzika, siekia muzikinio raštingumo, muzikos skaitymo ir rašymo, muzikos klausos ugdymo, emocinio poveikio asmenybei. Kodály metodas pabrėžia mokymą gimtąja kalba ir tautinės kultūros vertybių perdavimą, formuojant muzikinį raštingumą ir emocinį santykį su muzika.
Išvados iš tyrimo ir tolimesnių veiklų gairės
Tyrimo empirinėje dalyje nagrinėtas SI mokinių muzikinis ugdymas namuose, pamokose ir popamokinėje veikloje patvirtino, kad muzikinės veiklos potencialas socialinių kompetencijų ugdymui yra reikšmingas. Lieka dar daug nenaudotų rezervų, kuriuos deramai pasitelkus bus sudarytos prielaidos neįgaliems mokiniams realizuoti save, didžiuotis, kad yra sritis, kurioje ir jie gali pasireikšti. Realizavus minėtus metodus, galima sudaryti sąlygas, kad neįgalusis jaustųsi lygiavertis ugdomojo proceso dalyvis.
| Metodas | Paskirtis | Efektas socialinėms kompetencijoms |
|---|---|---|
| APM (Asmeninės prasmės) | Suteikti prasmę ir išgirsti vaiką | Stiprina savivertę, iniciatyvą, kūrybiškumą |
| EIM (Emocinio imitavimo) | Atspindėti ir imituoti emocijas muzikoje | Skatina empatiją, emocinį saugumą, bendravimą |
| Muzikinis kalbinimas | Komunikacijos lavinimas per dainavimą | Gerina tarpusavio sąveiką, vokalinę reakciją |
| Interaktyvi improvizacija | Skatina sąveiką tarp vaikų ir šeimos | Vysto bendradarbiavimą, kantrybę, toleranciją |
Tolesnėms veikloms rekomenduojama gilinti praktinius muzikos ugdymo modelius, integruoti instrumentinę veiklą, judesį, muzikines istorijas ir šeimos dalyvavimą, plėsti mokytojų žinias apie APM ir EIM taikymą ir nuosekliai vertinti muzikinės veiklos poveikį įvairių amžiaus ir poreikių mokiniams.
tags: #muzikines #veiklos #organizavimas #ugdant #socialines #kompetencijas