Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių, padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
Kas Gali Gauti Pensiją Lietuvoje?
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos, nes senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Senatvės Pensijos Amžius
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos Stažas
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Kaip Apskaičiuojamas Pensijos Dydis?
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Štai kaip skaičiuojama pensija:
- Pensijos dydį lemia sukauptas stažas senatvės pensijai, įgyti apskaitos vienetai (taškai) bei galiojantis bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė.
- Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA).
- Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima.
- Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus.
Minimalus ir būtinasis stažas skiriasi. Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų. Neįgijusieji 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Socialinio draudimo pensijų įstatymas taip pat numato, kad jei žmogus turi minimalų 15 metų stažą senatvės pensijai gauti, bet neturi būtinojo stažo (šiemet jis siekia 33 m.), jam skiriamos senatvės pensijos bendroji dalis yra socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, t. y. nemažinama, nurodo Sodra.
Pavyzdžiui, per metus sumokėjus įmokas nuo 12 MMA (šiemet tai sudaro 10 080 eurų per metus arba 840 eurų per mėnesį), įgyjama 0,5 taško ir vieneri stažo pensijai metai. Kas mėnesį mokant įmokas nuo 5000 eurų (per metus tai sudaro 60000 eurų), per metus įgyjama 2,97 apskaitos vieneto ir vieneri stažo pensijai metai.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Šiemet būtinasis stažas - 33 metai, tad tie, kas sukaupė, tarkim, 30 metų stažo senatvės pensijai, neturi sukaupę būtinojo stažo.
Žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis.
Vidutinė Pensija Lietuvoje
2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR.
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 669 eurus, turint būtinąjį stažą - 720 eurų.
Kitais metais vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti 80 eurų ir pasiekti 750 eurų, turint būtinąjį stažą - išaugti 90 eurų ir pasiekti 810 eurų.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas. Štai Aldona džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji.
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms.
Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Nauja pensijų sistemos kryptis: ką rodo praėjusių metų rezultatai ir ko tikėtis šiemet?
Lietuvos Pensijos ES Kontekste
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių.
Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP.
Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Lietuva užima prasčiausius rezultatus visoje ES pagal tai, koks yra santykis tarp senjorų gaunamų pensijų ir gautų darbo pajamų. Eurostato duomenimis, Lietuvoje pensininkai gauna tik 36 proc. pajamų nuo savo buvusio atlyginimo, o tai yra gerokai mažiau nei ES vidurkis (58 proc.) ir tik šiek tiek daugiau nei Kroatijoje (35 proc.), o su tokiu rezultatu patenkame į paskutinį trejetuką kartu su Airija (39 proc).
2023 m. 15,5 proc. pensininkų grėsė skurdas, o prieš dešimtmetį tokių buvo 12 proc.
Senatvės Pensija Persikėlus į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV.
Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
II Pensijų Pakopa
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos.
Kartą per visą kaupimo laikotarpį galite atsiimti iki 25 % sukauptos sumos tačiau ne daugiau, nei esate įmokėję savo lėšų.
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2026 m. ji siekia 33,49 Eur/mėn.
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens - jūsų - įmokėtos lėšos.
Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
Didžiausios Pensijos Lietuvoje
Didžiausios pensijos, kaip teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, viršija 2 tūkst. eurų, jas gauna 440 žmonių (0,1 proc. visų senatvės pensijos gavėjų). Keturių didžiausių senatvės pensijų vidurkis yra 3346 eurai.
„Didesnes nei 2 tūkst. eurų pensijas paprastai gauna žmonės, kurie dirbo ilgiau nei iki 80 metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Jų darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug pensijų apskaitos vienetų“, - paaiškino M. Kozič.
Dalis gavėjų, kurie gauna didžiausias pensijas, jos teigimu, pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe. Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima ne mažiau nei vieneriems metams, bet ne ilgiau nei 5 metams.
„Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc. Papildomai per tą laiką pensija yra kasmet indeksuojama. Jei pasiekęs pensinį amžių žmogus toliau dirba, jo pensija kiekvienais metais padidėja dar ir dėl to, kad jis įgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos taškų“, - informavo „Sodros“ atstovė.
Dar 48 tūkst. žmonių gauna virš tūkstančio eurų siekiančią pensiją.
Iš viso senatvės pensijas gauna apie 630 tūkst. žmonių. Kaip rodo atvira.sodra.lt duomenys, spalio pabaigoje 80,7 tūkst. žmonių buvo dirbantys pensijų gavėjai.
Naujausiais duomenimis, 8 tūkst. žmonių Lietuvoje gauna išankstinę senatvės pensiją.
Lentelė: Apskaitos vienetų ir stažo įgijimas pagal pajamas (2023 m.)
| Mėnesio atlyginimas (Eur, neatskaičius mokesčių) | Metinės pajamos (Eur) | Per metus įgytas stažas (metais) | Per metus įgyti apskaitos vienetai (taškai) |
|---|---|---|---|
| 200 | 2 400 | 0,24* | 0,12 |
| 300 | 3 600 | 0,36* | 0,18 |
| 840 (MMA) | 10 080 | 1 | 0,50 |
| 1 000 | 12 000 | 1 | 0,59 |
| 1 684,90 (VDU) | 20 218,80 | 1 | 1 |
| 2 000 | 24 000 | 1 | 1,19 |
| 5 000 | 60 000 | 1 | 2,97 |
| 7 000 | 84 000 | 1 | 4,15 |
* Jei darbdavys nesumokėjo papildomos įmokos iki MMA.