Šiame straipsnyje apžvelgiama, kaip dividendai gali įtakoti mokslininko pensijos gavimą Lietuvoje, kokie yra mokesčiai dividendams taikyti Lietuvos gyventojams ir juridiniams asmenims, bei kokie naujausi teisiniai pokyčiai gali paveikti ateities veiksmus planuojant pensijas.
Dividendų įtaka pensijų planavimui: pagrindiniai principai
Dividendai yra pelno dalis, kurią įmonės gali paskirstyti akcininkams ar dalyviams. Lietuvos gyventojai dividendus moka mokesčiais, kurie priklauso nuo gavėjo statuso - ar jis yra fizinis asmuo, ar juridinis asmuo, bei iš kur dividendai mokami. Fiziniai asmenys dividendus apmokestinami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Kai dividendai išmokami iš Lietuvos įmonės, įmonė privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. GPM į biudžetą, todėl gavėjas dažnai gauna mažesnę sumą „po mokesčių“ (pavyzdžiui, iš 1 000 eurų dividendų į rankas gali būti apie 850 eurų). Tačiau dividendai nėra įtraukiami į metinę pajamų dalį, kuri apmokestinama 20, 25 ar 32 proc. tarifuose.
Jeigu dividendai gaunami iš užsienio, situacija tampa sudėtingesnė: reikia įvertinti, ar užsienyje jau buvo sumokėtas mokestis, ar Lietuvoje dar reikia deklaruoti pajamas ir primokėti skirtumą. Dvigubo apmokestinimo naikinimo taisyklės leidžia įtraukti užsienyje sumokėtą mokestį į Lietuvos deklaraciją, bet tai priklauso nuo dokumentų ir konkrečios situacijos.
2016-2026 metų pokyčiai: kaip keičiasi pelno mokesčio ir dividendų apmokestinimas
Nuo 2026 metų pagrindinis pelno mokesčio tarifas padidėja iš 16 proc. iki 17 proc. Taip pat keičiasi lengvatinis PM tarifas - jis didėja iki 7 proc. vienetams, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, ir kuriems nėra taikomos kitos lengvatos. Nors šie pokyčiai nėra tiesiogiai skirti fiziniams asmenims, jie veikia įmonių pelno apmokestinimo aplinką ir galimai įtakos turės paskirstyti dividendus.
Taip pat skaitykite: Teisiniai mokslininko pensijos aspektai
Fizinių asmenų dividendai Lietuvoje išlieka apmokestinami 15 proc. GPM tarifu, o jie nėra įtraukiami į progresinių tarifų bazę. Jei dividendai paskirstyti ankstesniais metais, bet išmokėti tik po tarifų pasikeitimo dienos, taikomas išmokėjimo metu galiojęs tarifas.
Kaip apmokestinami mokslininko ar technologų pensijų gavėjai
Seimas keitė mokslininko valstybines pensijas, siekdamas užtikrinti sklandų mokslininkų finansavimą ir atlygį bei teisinius pagrindus jų pensijų mokėjimui. Naujovės gali būti susijusios su pensijų paskyrimo sąlygomis bei jų perskaičiavimu, ypač tada, kai mokslininkas pradeda dirbti mokslinį darbą po pensijos paskyrimo. Tokios nuostatos reglamentuoja, kada pensija gali būti sustabdoma ir kada atnaujinama, priklausomai nuo darbo pobūdžio ir stažo.
Svarbu įvertinti, kad mokslininkų pensijų mokėjimo tvarką nustato specialus įstatymas, kuris buvo keičiamas keliuose etapuose. Cruzė dėl mokslininko pensijų perskaičiavimo gali būti susijusi su sukaupto stažo, atsiskaitomosios ar mokslinės veiklos laikotarpio derinimu su pensijos mokėjimu. Šioje srityje rekomenduojama sekti naujausią įstatymų redakciją ir konsultuotis su atitinkamomis institucijomis dėl detalių.
Kokią reikšmę turi anuitetai mokslininko pensijų sistemoje
Anuitetas yra įmokų į pensijų fondą rezultatų įtikinamas pasidalijimas. Jei mokslininkas ar kitas darbuotojas pasinaudoja anuiteto išmokėjimu, jis gauna periodinę pensijos išmoką, kuri gali būti fiksuota ar priklausoma nuo faktinio gyvenimo trukmės. Su dividendais susijusi rizika yra ta, kad ilgainiui gali būti mažiau lėšų paskirstymui, jei prognozuojama trumpesnė negu reali gyvenimo trukmė. Tai gali turėti įtakos notrūtim, kada paskirstomos lėšos, ir tuo pačiu gali įtakoti galutinius išmokų dydžius.
Kokių rizikų reikia imtis planuojant dividendus teikiant pajamas pensijoje
- Teisinės rizikos: reikia sekti pokyčius PMĮ ir dividendų apmokestinimo taisykles, kurios gali keistis 2026 metais ir vėliau.
- Rezidavimo ir tarptautinių sutarčių rizika: dvigubas apmokestinimas priklauso nuo gavėjo rezidavimo, mokestinių tarptautinių sutarčių ir galimų netikslumų dokumentuose.
- Laiko rizika: būtina įvertinti, kada dividendai išmokami, kad jie nepaskatintų neplanuotų mokesčių ar per didelio įmokų dydžio.
- Gyvenimo trukmės prognozių rizika: netikslūs gyvenimo trukmės daugiau gali būti sakomi kaip didelė rizika, nes jie lemia anuiteto dydžio ir įplaukos į pensiją perskirstymo tikslumą.
Teisinis pagrindas ir svarbiausi pokyčiai
Mokslininko pensijų skyrimą Lietuvoje reguliuoja Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas, o su laiku buvo ir papildomų pakeitimų. Chronologinė lentelė su svarbiausiais teisinių aktų pakeitimais apima 1994 m. įstatymo pradžią ir vėlesnius atnaujinimus, iki 2021 m. kovo 25 d. Tačiau būtina nuolat tikrinti naujausią redakciją, nes teisės aktai gali keistis ir įtakoti pensijų dydžius, anuitetų taikymą, bei mokesčių tarifus.
Taip pat skaitykite: Pensijos ir demografija
Priėmus naują vieningą reglamentavimą mokslininkų valstybinių pensijų išmokėjimo, buvo suformuoti papildomi mechanizmai, leidžiantys sustabdyti ar atnaujinti pensijų mokėjimą, kai asmuo pradeda dirbti mokslinį darbą po pensijos paskyrimo. Taip pat reglamentuota, kad pensijos perskaičiavimas gali būti taikomas žmogui, kai jis turi tam tikrą mokslinį stažą iki 65 metų. Šiuos pakeitimus taikytina, kai asmuo atitinka nustatytas sąlygas, įskaitant daktaro stažą ar habilituoto daktaro stažą.
Praktiniai patarimai investuotojams ir mokslininkams
- Aiškiai įvertinkite, kas gauna dividendus, iš kokios valstybės jie gaunami, kas išskaičiuoja mokestį ir ar atsiranda metinio deklaravimo prievolė.
- Prieš išimant pelną, įvertinkite, ar užsienyje jau buvo sumokėtas mokestis, ar Lietuvoje reikia deklaruoti skirtumą ir ar galima taikyti dvigubo apmokestinimo naikinimo taisykles.
- Iš anksto patikrinkite rezidavimo pažymas, akcijų valdymo laiką ir balsų dalis, ypač jei planuojama taikyti netiesioginius mokesčių tarifus arba neapmokestinimus pagal sutartis.
- Atsižvelgiant į 2026 m. pokyčius, planuokite įmokestinimo struktūrą: žinokite, kaip paskirstymo data gali įtakoti galutinį mokesčių dydį ir pensijos dydį.
- Reguliariai peržiūrėkite asmeninę ir nešališką konsultaciją su finansų ar mokesčių specialistu, kad įsitikintumėte, jog gaunamos pajamos atitinka aktualias teisines normas.
Apibendrinantys faktai apie mokslininko pensijas ir dividendų apmokestinimą
dividendai gali būti svarbi papildoma pajamų dalis, tačiau jų apmokestinimas ir poveikis pensijoms priklauso nuo gavėjo statuso, mokestinių taisyklių ir tarptautinių sutarčių. Įmonės, mokėdamos dividendus, privalo apskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. GPM, todėl gavėjai dažnai gauna sumą po mokesčių. Užsienio dividendai gali būti deklaruojami patiems gyventojams, tačiau reikia įvertinti, ar užsienyje sumokėtas mokestis yra pakankamas ir ar taikomos dvigubo apmokestinimo naikinimo taisyklės. Nuo 2026 m. įmonių pelno mokestis didėja iki 17 proc., o lengvatos - iki 7 proc., kas gali keisti bendrą įmonių pelno apmokestinimo aplinką ir galbūti įtakinga paskirstant pelną. Fiziniai asmenys ir toliau moka 15 proc. GPM dividendams, tačiau dividendai nėra įtraukiami į progresinio GPM bazę.
Taip pat skaitykite: Sąlygos gauti mokslininko pensiją