Gerontologija - tai mokslo kryptis, kuri analizuoja biologinius, psichologinius ir socialinius senėjimo aspektus, jų sąveiką, siekia suprasti senėjimo priežastis bei prevencijos mechanizmus, bei kurti sąlygas sėkmingam senėjimui. Praktinis gerontologijos tikslas yra atrasti priešlaikinio senėjimo ir įvairių ligų prevencijos būdus, suvokiant, kad senėjimo procesas labai individualus. Gerontologijoje ir geriatrijoje terminas antisenėjimas suvokiamas kaip sveikas senėjimas, senėjimo sustabdymas, ankstyva su amžiumi susijusių ligų prevencija, nustatymas, gydymas, pasitelkiant sveiką gyvenseną, įvairias modernias diagnostikos ir gydymo strategijas.
Senėjimas yra neišvengiamas gyvybės fenomenas, kurį lemia genetiniai, epigenetiniai ir aplinkos veiksniai, jų sąveika. Daugialypis senėjimo procesas pasireiškia fiziologinio integralumo mažėjimu, organizmo sistemų funkcijų silpimu ir didėjančiu mirtingumu; šie pokyčiai yra daugelio degeneracinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, neurodegeneracinės ligos, 2 tipo cukrinis diabetas, raumenų ir skeleto ligos, pagrindas.
Vienas esminių iššūkių - užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių sveiką nepriklausomą senėjimą, sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei, savarankiškumui ir darbingumui, taip pat mažinti socialinės atskirties bei skurdo riziką. Deja, profilaktinė senėjimo ir ligų priežiūra dažnai pamirštama, o pagalba teikiama tik kai kreipiamasi į sveikatos sistemas. Kartais klaidingai manoma, kad senstant ligos yra neišvengiamos, o senas organizmas nėra plastiškas, todėl gyvenimo būdo pokyčiai negalimi. Tačiau profilaktinės priemonės gali būti efektyvios net peržengus 80 metų, todėl būtina aktyvi prevencinių priemonių taikymo strategija.
Iš vadovėlių ir politikos dokumentų išryškėja, kad ilgalaikė strategija turi būti daugialypė: a glaudesnis bendradarbiavimas ir koordinavimas, pavyzdžiui, remiami ir skleidžiami geros (geriausios) patirties modeliai, skirti senėjančios visuomenės sveikatingumui stiprinti; stiprinamos duomenų sistemos; b gebėjimų ugdymas, pavyzdžiui, sveikatingumo raštingumo programos; mokymas gerontologijos srityje; c parama intervencijoms, kuriomis padedama užkirsti kelią pažeidžiamumui; ir d priemonių, kuriomis užtikrinama, kad kuriant naują sveikatos politiką būtų atsižvelgta į senėjimo aspektus, nustatymas. Šios priemonės siekia maksimizuoti išteklių poveikį vyresnio amžiaus žmonių sveikatai.
Geriatrinė medicina - vidaus ligų subspecialybė, orientuota į senyvo amžiaus žmonių sveikatos priežiūrą. Geriatrai dirba su multidisciplinine komanda, įvertina silpnąsias vietas, lėtinius susirgimus ir simptomų kompleksus. Sudėtingos pagyvenusių žmonių sveikatos problemos sprendžiamos bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams: šeimos gydytojas, slaugytoja, fizioterapeutas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas, geriatras. Reikia atskirti chronologiškai senus nuo fiziologiškai senų - pastariesiems dermatai ir sveikatos priežiūros priemonės gali būti naudingos skirtingai.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligų tyrimo sritys
Šiandien senėjimas yra globalus demografinis reiškinys: žmonės gyvena ilgiau dėl geresnės mitybos, medicinos pažangos ir socialinių pokyčių. Tačiau ilgesnis gyvenimas taip pat kelia iššūkių - padidėjęs lėtinių ligų paplitimas bei didesnė priklausomybė nuo sveikatos priežiūros paslaugų. Todėl svarbu diegti plėtoti gerontologijos ir geriatrijos žinias, kurti sėkmingo senėjimo politiką ir skaidrią prevencinę veiklą.
2002 metais Madrido senėjimo plane buvo patvirtinta tautinių ir tarptautinių iniciatyvų svarba skatinti sveiką senėjimą darbo rinkoje, bendruomenėje, savanorystėje ir globoje, skatinti solidarumą tarp kartų ir sukurti visuomenę visoms kartoms. Lietuvoje 2014-2023 metų Veiksmo planas Sveiko senėjimo užtikrinimo tikslų įgyvendinimas siekia pagerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų, didinti įtrauktį į visuomenę ir fizinį aktyvumą, taip pat didinti ligų profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos dėmesį.
Šiuolaikinė medicina siekia individualizuotos priežiūros, kurioje centrinė figūra yra žmogus. Ateities medicinoje svarbu kurti multidisciplinines, taikomąsias tyrimų ir inovacijų sistemas, kurios leistų gerinti kasdienį gyvenimą senyvo amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia - namuose ar darbo vietoje - per pažangias technologijas, elgsenos mokslo įžvalgas, gerontologiją ir skaitmenines inovacijas.
Taip pat skaitykite: Socialinis mokslas
Taip pat skaitykite: Pacientų ir slaugytojų santykių analizė