Kartais galime pastebėti, kad vaikai ar suaugusieji yra įpratę kartoti tam tikrus judesius - tarsi nesąmoningai, tarsi pamiršdami, kad jų kūnas kažką veikia, kol dėmesys gali būti nukreiptas visai kitur. Mums visiems būdingas savistimuliacinis elgesys, kuris savaime nėra blogas. Tai paprasčiausiai „stereotipiniai“, pasikartojantys motoriniai judesiai, daiktų ar kalbos vartojimas. Nepaisant to, stimai taip pat dažnai siejami su autizmu. „Kaip sustabdyti stimą?“ - paprastai tai yra pirmasis klausimas, kurį tėvai užduoda, kai šie suvokia, kad jų mažas vaikas užsiima savistimuliacija. Tai klaidingas klausimas. Visų pirma, niekas negali visiškai sustabdyti savistimuliacijos, nes visi tai daro. Antra, net jei galima pašalinti vieną stimą, jis bus pakeistas kitu, ir kitas stimuliavimas gali būti mažiau pageidautinas nei dabartinis. Tinkamas klausimas galėtų būti: „Kodėl mano vaikas taip elgiasi?“ Siekimas suprasti elgesio motyvus - puiki pradžia.
Skausmo mažinimas: pakartotinis mažas trenkimas per galvą ar kitą kūno dalį sumažina bendrą skausmo pojūtį. Emocijų valdymas: tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos gali paskatinti stimus. Prisiminkite, kai iš džiaugsmo ėmėte šokinėti ar plotis rankomis. Savireguliacija: kai kurie stimai atlieka raminimo ar paguodos funkciją. Kartą vienam iš tėvų kilo klausimas, kodėl jų sūnus miegodamas užsidengia ausis. Daugelis iš mūsų supranta ir gali valdyti savo stimus, tačiau autizmą turintys žmonės ne visada tai gali padaryti, todėl patiria papildomą stresą ir sunkumus. Keli mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu kalbino autizmo sutrikimą turinčius suaugusiuosius. Daugelis tiriamųjų atsakė, kad jų turimi stimai yra automatiniai ir nekontroliuojami, tačiau nei vienas nesakė, kad jų nemėgsta. Priešingai - tokį savo elgesį apibūdino kaip raminančiu. Kitas svarbus pastebėjimas - stimai yra arba atsakas į sensorinį jautrumą, pavyzdžiui, per didelį triukšmą, arba įkyrias mintis, pavyzdžiui, nerimą dėl darbo ir pan. Nėra svarbus trikdžių šaltinis - išorinis pasaulis ar vidinės mintys - visa tai autizmą patiriantys žmonės įvardija nepakeliamomis emocijomis.
Tyrimo dalyviai įvardija, kad kai kurie įžvalgūs šeimos nariai ir artimi draugai žinojo, kaip „perskaityti“ emocijas, stebint jų stimuliuojančio elgesio ypatumus. Toks aplinkinių supratimas ir socialinis stimuliavimo priėmimas yra raktas į minėtą sveiką bendravimą abiems pusėms. Nepaisant to, dauguma apklaustųjų apibūdino susidūrimą su socialiniu vertinimu ir atstūmimą: daugelis reguliariai jautėsi socialiai atstumtais ir manė, kad jie visuomenės suvokiami kaip keisti ir nesubrendę. Patyrę atstūmimą, žmonės paslėpė savo stimus, pakeitė juos kitomis veiklomis ar nuslopino - užsiima sau būdingais veiksmais tik tada, kai lieka vieni. Šis tyrimas parodė, kad stimų slopinimas toli gražu nėra naudingas.
Svarbu paminėti, kad kai kurie savęs stimuliavimo veiksmai kenkia, žaloja ir gali sukelti rimtas traumas. Atkreipkite dėmesį į sensorinius jautrumus ir emocinę aplinką. Kartais problemų priežastys kiekvieną dieną vaikšto mums po nosimi. Stimo metu toliau bendraukite su vaiku. Paeiliui užsiimkite veikla, nebandydami sustabdyti stimo. Sukurkite teigiamą ryšį tarp stimuliavimo ir santykių kūrimo. Vienas iš būdų, kaip valdyti stimus produktyvaus mokymosi proceso link, yra leisti stimuliavimą sustiprinti ar apdovanoti po žaismingos sąveikos ar darbo. Prisijunkite prie stimų! Kai kuriose gydymo programose, įskaitant „Son-Rise“ ir „DIRFloortime“, siūloma įsitraukti į savarankiškai stimuliuojantį elgesį kaip būdą bendrauti. Jei jūsų vaikas nevalingai suka lėkštę pradėkite ir jūs tai daryti.
Autizmas - įvairovė, ankstyva integracija ir socialinis supratimas
Asmenys, turintys ASS yra neoroįvairios visuomenės dalis. Straipsnius kartą per savaitę galime Jums atsiųsti el. paštu. Autistai dažnai turi savitų kalbėjimo ypatumų: kai kuriems vaikams neišsivysto šnekamoji kalba, o kiti turi echolalijas - garsų, žodžių ar sakinių atkartojimą. Echolalijos parodo, kad yra normali foneminė klausa, balsas. Dažnai klaidingai vartojami įvardžiai, (nevartoja „aš“, o į save kreipiasi vardu arba „tu“). Vaikų autistų sutrikusi kalbėjimo prozodija t. y. ritmo, intonacijos, projekcijos pojūčiai gali būti sunkiai suprantamiems aplinkiniams.
Taip pat skaitykite: socialinių dalykų integracija ugdymo procese
Terapija parenkama pagal vyraujančius simptomus ir nukreipiama į normalaus vystymosi skatinimą ir nepriklausomos asmenybės įgūdžių ugdymą. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, bei socialinių įgūdžių formavimas: socialinių įgūdžių lavinimas, elgesio mokymas, užsiėmimų terapija. Neįprasti terapijos būdai (vitaminų didelės dozės, tam tikrų maisto produktų vengimas ir pan.) yra retai naudingi ir dažnai nekelia ilgalaikės naudos. Gebėjimas nuskaityti ir suprasti socialinius signalus autistiškiems vaikams neateina savaime. Tradicinis žaidimas, kurio metu siekiama išsiaiškinti, kas ilgiau išžiūrės į kito akis nemirksėdamas, padeda supažindinti su socialiniais signalais.
Pagrindiniai pratimai socialiniam įsijungimui ir kalbai
- Ant kaktos lipnų popierėlį su akių paveikslėliais pritraukti vaiko akių kontaktą per bendrą žaidimą.
- Žaidimai su imitacija ir mimikomis, pavyzdžiui, kopijavimas, „veidrodinis principas“.
- Kortelių su įvairiomis emocijomis naudojimas siekiant išmokyti atpažinti jausmus.
- Pasakojimų kūrimas iš paveikslėlių - vaikas turi įtraukti emociją iš atitinkamos kortelės į pasakojimą.
- Vizualinės pagalbos naudojimas klasėje - dienotvarkė paveikslėliais, kad vaikams būtų lengviau suprasti kas laukia.
Autizmas nėra liga, tai - būdas būti. Svarbu suprasti, kad autistiški vaikai pirmiausia yra vaikai su tais pačiais poreikiais siekti saugumo, meilės ir supratimo. Kuo anksčiau nustatysime ASS ir pradėsime teikti pagalbą, tuo geresni bus rezultatai. Neuroįvairovė puošia pasaulį, nes esame visi labai skirtingi. Aišku, mūsų visuomenės ir specialistų pareiga suteikti pagalbą, jei ji yra reikalinga.
Žaidimų pasirinkimas autizmui ir jų tikslai
Žaidimai pasirinkti vaikams su autizmu turi būti paprasti, aiškūs ir struktūruoti. Sensoriniai žaislai padeda lavinti pojūčius, derinti stimuliacijas ir skatinti ramybę bei dėmesio sutelkimą. Tokie žaislai gali būti:
- Taktiliniai vamzdeliai - lavinantys lytėjimą;
- Antistresiniai ir kramtomi žaislai - padeda sumažinti įtampą;
- Protektiškai paprasti žaislai - lengvai suprantami ir naudojami;
- Žaislai motorikai - skatinantys judėjimą ir mikro-motoriką;
- Kalbos ir komunikacijos skatinimo priemonės - padedantys įgyti žodyną, supratimą, reakciją;
- Saugi aplinka - erdvė, kurioje vaikas gali atsipalaiduoti.
Kai kalbame apie konkretų žaislą ar užsiėmimą, svarbu atsižvelgti į vaiko interesus, poreikius ir gebėjimus. Daugelyje ugdymo programų sėkmingai integruojama tarpininkavimo kalba: „Šneku Kalbu“ kortelės, kurios padeda lavinti kalbą per žaidimą. Dirbtinio intelekto technologijos gali padėti kurti personalizuotas užduotis ir socialines istorijas lietuvių kalba, tačiau svarbiausia visada yra bendradarbiavimas tarp tėvų, specialistų ir vaiko poreikių supratimas.
Praktiniai patarimai tėvams ir auklėtojams
- Naudokite vizualinę pagalbą klasėje ir namuose: paveikslėlių dienotvarkė, simboliai, tvarkaraščiai.
- Išlaikykite nuoseklią rutiną ir kuo mažiau keiskite aplinką ar įprastas procedūras.
- Teigiamas paskatinimas už tinkamą elgesį ir įgūdžių įsivertinimą - aiškiai perduodama, už ką giriate vaiką.
- Saugos zona ir raminimo priemonės - suteikite vaikui galimybę susikoncentruoti ir atgauti balansą.
- Stenkitės išlaikyti nuoširdų ryšį su vaiku - žiūrėkite į jį, klausykitės ir dalyvaukite jo veiklose.
- Adaptaciją darželio aplinkoje pradėkite palaipsniui: informuokite auklėtojus apie vaiko ypatybes ir poreikius, sudarykite bendravimo planą.
- Skatinkite vaiką dalyvauti socialinėse veiklose su kitais vaikais, bet nepersistenkite su stimuliuojančiais procesais - laikykitės ritmo, kuris yra priimtinas vaikui.
Šeimos ir specialistų bendradarbiavimas yra itin svarbus. Autistams veiksmingi ugdymo metodai apima kalbos ir kalbėjimo mokymą, socialinių įgūdžių formavimą, elgesio mokymą ir užsiėmimų terapiją. Ankstyvas įsitraukimas į ugdymą, įskaitant ABA pagrindu grįstą taikomosios elgesio terapiją, gali padėti pagerinti komunikaciją ir adaptaciją visuomenėje. Vis dėlto svarbu atsiminti: autizmas nėra liga, ją galima priimti kaip žmogaus neurologinę įvairovę, kurios atžvilgiu būtina suteikti tinkamą pagalbą ir galimybes siekti pilnavertinio gyvenimo.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Naudokite paveikslėlius dienotvarke ar užduočių kortelėse, kad vaikas matytų, ką nuveiks šiandien, ir kurioje tvarkos vietoje yra užduotis. Taip pat naudinga įtraukti vaiką į žaidimą, kurio metu jis gali pasakoti istoriją ar kurti pasakojimą iš paveikslėlių - tai skatina kalbą ir socialinį įsitraukimą.
Maži pavyzdžiai veiklų, kurias galite išbandyti namuose ar darželyje
- Žaidimai su kombinacijų rikiavimu: stalo žaidimai su kauliuku arba dėliojimo užduotys, kurios skatina dėmesio koncentraciją.
- Emocijų atpažinimas: rašykite jausmų pavadinimus ant kortelių ir leiskite vaikui pavaizduoti jas be žodžių.
- Judesių sekos pakartojimas: mokydami vaikus atkartoti paprastas sekas (plojimai, delnas, atsukimas).
- Pasakojimo kūrimas iš paveikslėlių: paeiliui pridėti korteles su paveikslėliais ir emocijomis, kurti istoriją.
- Kelionė į kiemą: sensoriniai sodai, žaislai ir pritaikyti žaidimai lauke su lauke esančiomis priemonėmis.
Infografika ir papildomos priemonės
Infografikas: sensorinės integracijos proceso schema ir stimo valdymo principai.
Video gidė: praktiniai patarimai tėvams apie ankstyvąją pagalbą ir dienotvarkės kūrimą namuose.
Žymės apie partnerystę tarp tėvų ir ugdymo įstaigų: svarba, kai vaikas įsitraukia į kolektyvą, ir kaip išvengti abipusio frontalinių konfliktų adaptacijos metu.
Meta aprašymas ir raktažodžiai
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje