Paliatyvioji pagalba - tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, skirtos patiems sunkiausiems pacientams, sergantiems nepagydoma, progresuojančia ir gyvybei pavojinga liga. Paliatyvioji pagalba teikiama ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems, kurie dažnai patiria didelį emocinį krūvį, stresą ir nuovargį. Paliatyvioji pagalba Lietuvoje - tai sveikatos priežiūros paslauga, skirta nepagydomai sergantiems žmonėms, o pagrindinis tikslas - užtikrinti žmogaus gyvenimo kokybę ir orumą, kai liga nebėra pagydoma.
Kas yra paliatyvioji pagalba ir jos principai
Paliatyviosios pagalbos apibrėžimas evoliucionavo per metus ir priklauso nuo plėtros įvairiose šalyse. PP apibūdinama kaip sritis, kuri tenkina specifinius individualaus paciento ir jo šeimos poreikius nepriklausomai nuo organų būklės, amžiaus ar ligos tipo. Žodis „paliatyvus“ kilęs iš lotynų kalbos pallium ir reiškia apsiaustą, kaukę, stogą, skydą. Etiškai svarbu atidžiai išsiklausti pacientą, diagnozuoti prieš pradedant gydymą ir suprasti vaistų poveikį, siekiant sumažinti kančias per trumpalaikes ir ilgalaikes priemones. Diagnozei, gydymui ar simptomų kontrolei skiriama individualiai pritaikyta pagalba, orientuota į gyvenimo kokybės gerinimą.
Paliatyvioji pagalba nėra tik gydymas vaistais. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis, dvasiniai bei socialiniai aspektai. Tikslas - sumažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, palydėti emociinėje ir socialinėje srityse, padėti spręsti su liga susijusius sunkumus ir palaikyti orumą iki paskutinės akimirkos. Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas.
Paliatyviosios pagalbos komanda
Paliatyviąją pagalbą teikia daugiadisciplinė komanda, kuri gali būti suformuota iš gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, jų padėjėjų, socialinių darbuotojų, psichologų, dvasinių asistentų, dietistų ir, esant poreikiui, psichiatrų, dvasininkų ar savanorių. Komanda sudaroma pagal paciento poreikius ir gali būti papildyta muzikos terapeutu, fizioterapeutu, ergoterapeutu, logopedu ir kitais specialistais. Svarbiausia - subalansuoti skirtingus poreikius į vieningą priežiūros planą.
Paliatyviosios pagalbos teikimo vietos ir paslaugos
Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose. Paslaugos gali derinti su aktyviu ligos gydymu arba tapti pagrindiniu tikslu. Lietuvoje paliatyvioji pagalba teikiama:
Taip pat skaitykite: Augintinių kelionės gidas
- Ligoninėse ar specializuotuose skyriuose;
- Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse;
- Paciento namuose (per mobilias paliatyviosios pagalbos komandas).
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba yra reikalinga ir kokios rūšies - sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo formą siuntimui į konsultacijas, tyrimus ir gydymą gauti.
Stacionarinė paliatyvioji pagalba
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka nustatytus kriterijus (pvz., kai visi aktyvaus gydymo šaltiniai išseko, liga progresuoja ir kelia grėsmę gyvybei). Siuntimą gauti stacionarinei pagalbai išrašo gydantis gydytojas. Kol pacientas gauna stacionarinę pagalbą, medicinos pagalbos priemonės negali būti išrašomos, o būtina įranga teikiama tik kai informuoja gydytojas. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą galima gauti namuose, socialinės globos įstaigoje ar darbe taip pat ir dienos stacionaro forma.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pats, kas slaugos paslaugos namuose. Ji skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika privalo užtikrinti ambulatorinę paliatyviąją pagalbą. Šiai pagalbai teikti sudaroma speciali specialistų komanda (gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas). Bendradarbiaujant su šeimos gydytoju arba gydančiu gydytoju, paslaugos teikiamos artimiausiu metu - ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba
Dienos stacionaro paslaugos skirtos pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau kurie gali grįžti į namus vakarais. Komanda paprastai apima slaugytoją, slaugytojo padėjėją, socialinį darbuotoją, medicinos psichologą ir kineziterapeutą. Esant indikacijoms, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ teikti reikiamas paslaugas. PSD apdrausti pacientai gali pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje jie nori gauti paslaugas, jei įstaiga turi sutartį su ligonių kasa. Gydytojas turi nurodyti bent 3 įstaigas siuntimui, ir sąrašą galima rasti ligonių kasų interneto svetainėje.
Psichiniai ir dvasiniai paliatyviosios pagalbos aspektai
Kiekvienas žmogus, kurio diagnozuota nepagydoma liga, patiria šoką ir reakcijos gali būti įvairios: panika, nerimas, baimė, pyktis, liūdesys ar apatija. Svarbu laiku nustatyti ir gydyti psichiatrinius simptomus. Svarbiausi depresijos požymiai - liūdna nuotaika, ašaros, prislėgtumas, izoliacija, pesimizmas, kaltės jausmas ir suicidinės mintys. Somatiniai simptomai gali būti susiję su kitomis ligomis ar vaistais. Terminalinėse stadijose depresija gydoma palaikomąja ir kognityvine/ elgesio psichoterapija derinant su antidepresantų skyrimu. Delyras terminalinėse stadijose dažnai yra polietiologinis, todėl prioritetas - palaikyti gyvenimo kokybę ir vengti nereikalingų diagnostinių procedūrų, sukurti palaikančią aplinką.
Taip pat skaitykite: Atjauta ir viltis paliatyvioje pagalboje
Itin svarbu atvirai kalbėti apie mirties baimę - artimieji, gydytojas, slaugytoja, psichoterapeutas ir kiti turi būti pasirengę kalbėtis apie paciento rūpesčius. Tarp artimųjų ir medikų svarbus pagarbus bendravimas, empatija ir rūpestis. Reikia skatinti žmogų išsakyti jausmus, planuoti ateitį, ir nepamiršti dvasinės pagalbos - ji gali būti teikiama nepriklausomai nuo tikėjimo. Socialinė pagalba, grupės ar psichoterapija gali padėti pažinti ir valdyti emocijas, palaikyti ryšius su šeima bei draugais.
Skausmo valdymas paliatyviojoje pagalboje
Ūminis skausmas gali kilti dėl pažeidimų, gydymo šalutinių poveikių ar kitų priežasčių. Lėtinis skausmas dažnai tęsiasi ilgą laiką ir gali būti refrakterinis. Analgetikai skirstomi į 3 pakopas: pradedama nuo lengviausių vaistų ir palaipsniui pereinama prie stipresnių, kai reikia. Pavyzdžiui, paracetamolis, aspirinas ir ibuprofenas dažnai veiksmingi silpnam skausmui; vidutinio intensyvumo - mažos dozės kodeino ar tramadolio; stipriems opioidams - morfinas, fentanolio pleistrai ir kt. Svarbu pradėti nuo žemų dozių ir tiksliai stebėti šalutinius poveikius, taip pat įvertinti, ar vaistai palengvina skausmą. Opioidiniai analgetikai gali sukelti vidurių užkietėjimą ir pykinimą; šiuos reiškinius dažnai kompensuoja papildomi vaistai. Fentanilio pleistrai taikomi pasirinktinai ir turi būti keičiami reglamentuotai. Dėmesingai reikia vadovautis gydytojo nurodymais dėl dozavimo ir poveikio.
Kai baigiasi gydymas ir prasideda slauga
Šis klausimas dažnai kelia nerimą. Aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos. Gydytojo sprendimas gali būti susijęs su ligos progresija, organų funkcijų sutrikimais ar bendru silpnumu, bet paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Tai vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“. Svarbiausia - pacientas ir jo noras. Jei pacientas gali išreikšti valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas; tai nuoseklus rūpinimasis ir palaikymas nutraukus agresyvų gydymą.
Finansavimas ir paslaugų prieinamumas
Ši pagalba yra nemokama, kai ją paskiria gydytojas ir paslauga teikiama per valstybės finansuojamą sveikatos sistemą (PSDF). Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia daugelis gydymo įstaigų, o stacionarinę ir dienos stacionaro paslaugas taip pat kompensuoja ligonių kasa. Pacientui dažnai būtinas gydančio gydytojo siuntimas. Įstaigos, kur teikiama paliatyvioji pagalba, turi sudarius sutartis su ligonių kasa. Paprastai gydytojas turi nurodyti bent 3 įstaigas siuntimui. Ambulatorinę pagalbą teikia 76 įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17. Namų ambulatorinę pagalbą galima gauti kasdien, 8-20 val., ir ji gali būti derinama su dienos stacionaro paslaugomis to paties žmogaus atveju.
Apie ką svarbu žinoti apie paliatyviąją pagalbą
- Paliatyvioji pagalba teikiama tiek suaugusiems, tiek vaikams, sergantiems progresuojančiomis, gyvybei pavojingomis ligomis.
- Paslaugos gali būti teikiamos gydymo įstaigose ir namuose, o tikslas - mažinti simptomus, išsaugoti orumą ir žmogaus savarankiškumą.
- Komanda gali apimti gydytojus, slaugytojus, socialinius darbuotojus, psichologus, dvasinius asistentus ir kitus specialistus.
- Ankstyva paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją bei padėti priimti sprendimus dėl gydymo.
- Gyvenimo kokybė ir žmogaus orumas turi būti prioritetas, o mirtis turi būti priimama kaip natūralus procesas, kai gydymas nebėra įmanomas ar naudingas.
Remiantis Lietuvos patirtimi, paliatyvioji pagalba yra svarbi tiek ligoninėje, tiek namuose, ir ją gali užtikrinti keli finansavimo šaltiniai bei įstaigos. Pritaikymas pacientui - individualus, o klinikinės programos orientuojasi į skausmo kontrolę, simptomų mažinimą, psichologinę paramą bei dvasinį palaikymą. Tarptautinės gairės akcentuoja ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą, o Lietuvoje ši pagalba teikiama kelių lygių modeliuose, įskaitant ambulatorinę, stacionarinę ir dienos stacionaro paslaugas, su galimybe derinti jas su namų priežiūra.
Taip pat skaitykite: EPAP veikla
tags: #minsko #paliatyviosios #pagalbos