Pensijų sistemas Nyderlanduose ir Danijoje, kaip ir didžioje dalyje išsivysčiusių šalių, sudaro trys pakopos. Pirmoji pakopa Nyderlanduose, kaip ir Lietuvoje, yra valstybės suteikiama pensija. Vis dėlto, Nyderlanduose ir Danijoje pensijos dydis priklauso ne nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o nuo to, kiek laiko šalyje asmuo gyveno ir (ar) dirbo. Už kiekvienus išdirbtus arba pragyventus metus, asmuo sukaupia po 2 proc. valstybinės pensijos. Tai reiškia, kad 50 metų šalyje pragyvenęs arba pradirbęs žmogus gaus 100 proc. nustatytos sumos. „Nyderlanduose mokant pensiją yra atsižvelgiama ir į socialines aplinkybes. Vienišas į pensiją išėjęs olandas šiandien gali gauti maždaug 2 070 eurų pensiją, kuri sudaro 70 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA). Susituokę ar partnerį turintys asmenys gauna mažesnę, iki 50 proc. MMA dydžio pensiją“, - pranešime spaudai sako L. Načajienė. Danijoje valstybinė pensija taip pat priklauso nuo to, kiek laiko žmogus gyveno šalyje. Pavyzdžiui, 40 metų Danijoje pragyvenę žmonės 2023 m. gavo fiksuotą pensiją - apie 878 eurus per mėnesį. Tai - maždaug penktadalis vidutinio Danijoje vyraujančio atlygio. Suma yra proporcingai mažesnė, jeigu šalyje praleista mažiau laiko. Skurdžiausiai gyvenantys pensininkai gauna papildomą valstybinę pensiją, kuri gali siekti dar maždaug 1000 eurų.
Antrosios pakopos kaupimas
Antrojoje pakopoje kaupia kartu su darbdaviais. Jei Nyderlanduose olandai neprivalo dalyvauti antrojoje pakopoje, 90 proc. jų renkasi tai daryti. Darbuotojai bendru sutarimu su darbdaviu kas mėnesį perveda tam tikrą procentą savo atlyginimo į antros pakopos pensijų fondą, o atitinkamą dalį prideda ir darbdavys. „Antros pakopos pensijų fondai Nyderlanduose yra ne pelno siekiančios organizacijos, griežtai reguliuojamos įstatymų. Gyventojai fondais labai pasitiki, seka jų rezultatus. Toks pensijos modelis skatina darbuotojus pačius kuo labiau įsitraukti ir domėtis savo pensija“, - sako L. Načajienė. Danijoje antroji pakopa veikia panašiai. Į pensijų kaupimo fondą dalį pajamų nuo asmens atlygio perveda tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Vidutiniškai, Danijos gyventojai ir darbdaviai per metus kartu šioje pakopoje sumoka sumą, siekiančią 12 procentų darbuotojo atlygio per metus. „Lietuvoje įmokos į antros pakopos pensijų fondus siekia 3 proc. žmogaus atlygio, o valstybė prisideda 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmoka, tad, pavyzdžiui, Danijoje įmokos gerokai didesnės. Nuo 2019 m. Lietuvoje darbdavys taip pat gali prisidėti prie darbuotojo kaupimo antros pakopos pensijų fonduose, tačiau tokia galimybe kol kas naudojasi nedaugelis“, - sako L. Načajienė.
Trečioji pakopa ir žmonių motyvacija
Trečią pakopą Nyderlanduose ir Danijoje dažniausiai renkasi tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antroje pakopoje. Įprastai tai savarankiškai dirbantys asmenys. Trečioji pakopa Nyderlanduose ir Danijoje yra visiškai savarankiška ir privati, o valstybė skatina papildomą kaupimą šioje pakopoje suteikdama mokesčių lengvatas įmokoms. „Lietuvoje trečia pakopa turi kitokį vaidmenį - be jos gali būti sunku užsitikrinti rekomenduojamą pensijos dydį. Taip pat kur kas dažniau šioje pakopoje dalyvauja darbdaviai - kaip skatinamąją priemonę jie siūlo darbuotojams įmokas į jų kaupimo sąskaitas trečios pakopos pensijų fonduose. Be to, įmokoms į trečios pakopos pensijų fondus galioja Gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, - aiškina „Luminor investicijų valdymo“ ekspertė.
Duomenų ir žinių lyginimas: Danija vs. Lietuva
Nyderlandai ir Danija - gyventojų sąmoningumo pavyzdys. Gyventojų finansinis švietimas, nuolatinis valstybės skatinimas ir darbdavių įtraukimas lemia tai, kad danai ir olandai senatvėje gali gyventi žymiai oriau. EBPO duomenimis, Lietuvos gyventojų pensija vidutiniškai užtikrino vos 28,9 proc. iki tol buvusio į rankas gaunamo atlyginimo, o Nyderlanduose - 93,2 proc., Danijoje - 77,3 proc. Olandai ir danai tokius rodiklius pasiekia patys aktyviai rūpindamiesi savo pensija ir kaupdami papildomai iš anksto. Nors kaupiant pensijų fonduose reikia atsižvelgti į investavimo riziką bei svyruojančią investicijų vertę, papildomas kaupimas antros pakopos pensijų fonde Lietuvoje gali padidinti pensiją bent iki 40-50 proc. prieš tai gauto darbo užmokesčio, o likusią dalį galima užsitikrinti kaupiant trečioje pakopoje“, - sako Luminor įvadinė vadovė.
Pensijų dydžių palyginimas ES kontekste
ES duomenys rodo, kad didžiausios pensijos ES yra Olandijoje - vidutinė senatvės išmoka siekia 90 proc. vidutinės algos. Antrą vietą užima Austrija (78 proc.), trečią Liuksemburgas (77 proc.). Danija su 68 procentais vidutinės algos taip pat įtraukiama į “turtingų šalių” sąrašą, nors įmokos čia didelės - daugiau nei 50 procentų mokesčių. Tačiau Danijos algos yra vienos aukščiausių ES, todėl realiai pensijos gali būti didesnės nei kitose šalyse. Taip pat minimos Bulgarija (mažiausios pensijos), Rumunija, Airija ir kt., kur pensijos įrankiai skiriasi reikšmingai.
Taip pat skaitykite: Stažas pensijai Lietuvoje
Pensijų amžių ir reformos Danijoje
Danijos pensinis amžius nustatomas atsižvelgiant į prognozuojamą tikėtiną gyvenimo trukmę. Nėra griežtai numatyta, kad pensinis amžius galiausiai pasieks 74 metus. Kiekviena amžiaus grupė turi numatytą pensinį amžių, kuris gali keistis likus 15 metų iki šio amžiaus įsigaliojimo. Arne pensija (2021) siekė papildomo saugumo, nes daugelis žmonių keičia darbo pobūdį - mažiau fizinio streso darbais.
Ekspertai pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog senėjimo problemos prasme bus apibrėžtos ne tik finansinės, bet ir socialinės dimensijos. Dėl to kai kuriose tautose svarbu įtraukti individualizuotą požiūrį į pensijų sistemą, kuris galėtų būti pritaikytas skirtingoms profesijoms ir išsilavinimo lygiams.
Jei įmanoma, būtų galima perkelti Danijos praktikas į kitas šalis. Tačiau svarbu išlaikyti laiką ir pasiruošimą - investuotos pastangos turi būti atliekamos ne „naktimi“, o per aiškią strategiją ir su socialine parama. Ekspertai rekomenduoja turėti išskirtinę, skaidrią individualizavimo galimybę ir atgarsį į darbo rinkos pokyčius.
| Šalis | Vidutinė alga (EUR) | Vidutinė senatvės pensija (EUR per mėn.) |
|---|---|---|
| Nyderlandai | ≈3000 | ≈2700 |
| Danija | ≈5000 | ≈3500 |
Senatvės pensijos turėtų siekti 70-80 proc. buvusių pajamų, kad užtikrintų panašų gyvenimo lygį. EBPO duomenys rodo, kad Lietuvoje ši dalis yra mažesnė nei ES vidurkis, todėl būtina stiprinti finansinį švietimą, įtraukti darbdavių atsakomybę ir mokytis iš gerųjų užsienio pavyzdžių. Galima sakyti, kad Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiai rodo finansinės edukacijos, pasitikėjimo fondais bei aktyvaus įklausinėjimo apie pensiją svarbą.
Taip pat skaitykite: MLG Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Individuali veikla ir socialinė apsauga
tags: #minimalus #stazas #senatves #pensijai #gauti #danijoje