Kapčiamiesčio poligono steigimo kontekste gyventojams kylančius klausimus dėl nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams, turto vertinimo ir kompensavimo tvarkos Krašto apsaugos ministerija sprendžia organizuodama individualius susitikimus ir specialistų konsultacijas. Jų metu gyventojams suteikiama galimybė tiesiogiai gauti atsakymus į rūpimus klausimus.
Kas numatoma ir kodėl tai aktualu
Rusijos agresija prieš Ukrainą išryškino realias grėsmes regionui. Lietuvos teritorijos artumas prie Baltarusijos ir Rusijos, taip pat strateginė Kapčiamiesčio vieta netoli Lenkijos sienos ir Suvalkų koridoriaus - visi šie faktoriai lėmė sprendimą siūlyti Kapčiamiesčio poligoną. ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą Lazdijų savivaldybėje steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną. Dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas.
Teritorijos apimtys ir turtas
Kapčiamiesčio poligono teritorijoje yra apie 600 miškų ūkio paskirties žemės sklypų ir 13 sodybų. Karinio poligono teritorijoje esantys privačios žemės sklypai ir kitas turtas bus paimami visuomenės poreikiams, o karinio mokymo teritorijoje - gyventojai turės teisę pasilikti nuosavybės teise priklausantį turtą arba, jiems išreiškus pageidavimą, valstybė inicijuotų tokio turto išpirkimo procedūrą.
Teisinis pagrindas ir procedūra
Kai Seimas priims specialųjį įstatymą dėl naujojo poligono įkūrimo ir karinio mokymo teritorijos, privačios žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams ir pradės veikti įstatyme nustatyta procedūra. Nekilnojamojo turto savininkai apie žemės ir kito turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią bus informuoti registruotais laiškais iš karto po to, kai tik įsigalios Kapčiamiesčio poligono steigimo įstatymas.
Kai parengiama turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo dienos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį.
Taip pat skaitykite: Smulkus ir vidutinis verslas Panevėžyje
Informavimo būdai ir terminai
Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti, apie pasiūlymą sudaryti sutartį viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių. Skelbimo informacijoje nurodomas žemės sklypo kadastro numeris, plotas, adresas, savininkas, kiti naudotojai ir kur galima susipažinti su sutarties projektu bei vertinimo ataskaita.
Turto vertinimas ir atlyginimo nustatymas
Turto vertinimo paslaugas apmokės projektą įgyvendinanti institucija - Krašto apsaugos ministerija. Gyvenamieji namai bus vertinami dviem vertinimo metodais (išlaidų (kaštų) ir lyginimasis). Turto vertinimas bus atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais: lyginamuoju metodu, išlaidų (kaštų) metodu, pajamų metodu ir (arba) minėtų metodų deriniu. Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.
| Vertinimo aspektas | Kaip apskaičiuojama |
|---|---|
| Žemės rinkos vertė | Nustatoma pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir privalomąjį turto vertinimą |
| Statiniai (išskyrus gyvenamuosius) | Vertinami pinigais pagal rinkos vertę taikant privalomąjį turto vertinimą |
| Gyvenamosios paskirties pastatai | Vertinami bent dviem turto vertinimo metodais; savininkui atlyginama didesne verte |
| Želdiniai, sodiniai, medynai | Vertinami privalomuoju turto vertinimu pagal atitinkamas metodikas |
Atlyginimo būdai ir išmokėjimas
Atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą išmokės Krašto apsaugos ministerija. Kiekvienas sklypas ir objektas bus vertinamas individualiai, atlyginant už žemę, pastatus, sodinius ir želdinius, medynų tūrio, negautą derlių, įdėtas lėšas, visas kitas su paėmimu susijusias išlaidas. Atlyginimas už paimtą turtą visuomenės poreikiams bus pervedamas į asmenų nurodytas banko sąskaitas per įstatymų numatytą terminą nuo akto pasirašymo dienos.
Žemės savininkui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš paimamo turto išlaidos. Gyventojo gautas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemę ar kitą turtą laikomas neapmokestinamomis pajamomis.
Atlyginimo natūra galimybė - siūlomos pataisos
Įstatymo pataisomis siekiama išplėsti galimybę visuomenės poreikiams paimtų sklypų savininkams atlyginti natūra, tai yra kitu žemės sklypu. Projektas numato, kad nesant galimybės suteikti besiribojančio sklypo, gali būti suteikiamas kitas valstybinės žemės sklypas. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir subjektyvių vertinimų, įstatyme siūloma įtvirtinti 3 privalomus kriterijus, kuriuos turi atitikti siūlomas sklypas: jis turi būti toje pačioje savivaldybėje; sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis turi sutapti su paimamo sklypo paskirtimi; jo plotas negali skirtis daugiau kaip 15 proc. nuo paimamo sklypo ploto. Vertės skirtumas visais atvejais būtų kompensuojamas pinigais.
Taip pat skaitykite: Būsto nuomos kompensacijos gidas
Seimo nario K. Mažeikos įregistruotose pataisose siūloma nustatyti teisingesnę žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, sudarant galimybę sklypų savininkams gauti ne tik piniginį atlygį, bet vietoje jo pasirinkti analogišką žemės sklypą kitur. K. Mažeika siūlo pateikti bent tris analogiškus sklypus, iš kurių būtų galima pasirinkti tinkamiausią. Jo teigimu, tokiomis pataisomis siekiama suteikti galimybę rinktis ir palengvinti ūkininkams tęsti veiklą kituose sklypuose.
Kai sudaroma sutartis, o kada - teisinės procedūros
Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas per 30 kalendorinių dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo raštu informuoti žemės paėmimu suinteresuotą instituciją apie sutikimą arba nesutikimą sudaryti sutartį. Jeigu sutartis nesudaroma, laikoma, kad yra ginčas, ir institucija per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.
Teismas, gavęs institucijos pareiškimą, nustato terminą, per kurį žemės savininkas turi pateikti rašytinį atsiliepimą. Teismas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo paaiškinimų pateikimo dienos arba termino pabaigos priima nutartį, ar leidžiama registruoti paimtą žemės sklypą valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre ir pradėti naudoti jį sprendime nurodytiems tikslams.
Specialios situacijos: įkeitimai, kreditoriai ir patikėtinis
Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, jame esantys statiniai ar įrenginiai yra įkeisti, į sutartį turi būti įtraukti papildomi susitarimai tarp institucijos, turto savininko ir kreditoriaus. Jeigu kreditorius nesutinka su atlyginimo dydžiu ar atsiskaitymo sąlygomis, sutartis nesudaroma. Kai visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esantis statinys teikiamas registruoti valstybės nuosavybės teise, dokumentuose nurodomas ir tokio statinio patikėtinis - vienas iš įstatyme nurodytų subjektų. Sprendimą dėl patikėtinio paskyrimo priima projektą įgyvendinančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
Praktiniai žingsniai ir gyventojų teisės
Nepaisant to, kad žemės sklypas planuojamas paimti visuomenės poreikiams, žemės savininko teisės ir teisėti interesai turi būti tinkamai įgyvendinti ir apginti. Žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba, jeigu sutinkama, suteikiamas valstybinės žemės sklypas (kai tai numatyta). Jeigu gyventojas nesutinka su paėmimu, rekomenduojama kreiptis į teisininkus ir ginti savo teises - manytina, kad tai gali būti veiksmingiausias būdas spręsti ginčus.
Taip pat skaitykite: Būstas ir sveikatos priežiūra Panevėžyje
Projektų valdymas, rangovų pareigos ir infrastruktūra
Statybos darbai planuojami vykdyti atskirais ruožais, teritorijose bus įrengiama stacionari kovinio mokymo ir pratybų infrastruktūra, statomi gynybinės infrastruktūros objektai, vyks kovinio šaudymo ir sunkiosios kovinės ginkluotės pratybos Karinio poligono teritorijoje. Karinio mokymo teritorijoje, kurioje neterminuotai naudojasi Lietuvos kariuomenė, nebus vystoma stacionari karinė infrastruktūra ir nevyks kovinis šaudymas. Nevykstant karinėms pratyboms visuomenė turės teisę nevaržomai lankytis tiek karinio poligono, tiek karinėje mokymo teritorijose.
Finansiniai aspektai ir socialinės pasekmės
Žemės išpirkimui bei nuostolių kompensavimui numatoma skirti reikalingas lėšas - pavyzdžiui, kitų projektų kontekste buvo minimos sumos apie 13 mln. Eur. Siūloma kompensacijų natūra sistema galėtų sutaupyti pinigines lėšas, kurios galėtų grįžti į gynybos fondą ir prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo. Projekto autoriai mano, kad lankstesnės ir teisingesnės atlyginimo natūra galimybės paspartins valstybinės svarbos projektų įgyvendinimą ir sumažins socialinę įtampą bei pasipriešinimą.
Praktiniai pavyzdžiai ir terminai
- Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad išsikėlimo terminas negali būti trumpesnis nei 3 mėnesiai nuo pinigų gavimo.
- Susipažinimui su parengtu žemės paėmimo projektu ir turto vertinimo ataskaita bei pasiūlymų pateikimui nustatomas 15 darbo dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos.
- Žemės savininkas turi 30 kalendorinių dienų nuo pasiūlymo gavimo pranešti apie sutikimą ar nesutikimą.
Teisinio reglamentavimo problema ir praktiniai iššūkiai
Visuomenės poreikiams paėmimo institutas Lietuvoje reguliuojamas nacionalinėmis teisės normomis, tačiau pastebimos neaiškumų sritys - pavyzdžiui, visuomenės poreikio sąvokos nepakankamas apibrėžimas ar skirtumai tarp Lietuvos reglamentavimo ir Vakarų Europos praktikų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos. Dėl to kyla teisminiai ginčai ir praktinės problemos, kurias sprendžiant svarbu užtikrinti proporcingumo ir teisingo atlyginimo principus.
Žemės savininkai ir naudotojai, ypač tie, kuriems žemė yra darbo priemonė, gali turėti legitimių lūkesčių gauti natūrinę kompensaciją vietoje piniginės. Tai ypač aktualu ūkininkams, kuriems suteiktas analogiškas sklypas suteiktų realią galimybę tęsti veiklą. Projektų autoriai teigia, kad tokia tvarka mažintų teismų skaičių ir vilkinimą.
Kaip pasiruošti, jei gaunate pranešimą
- Skaitykite gautą registruotą laišką ir susipažinkite su siūlomu sutarties projektu bei turto vertinimo ataskaita.
- Pateikite raštišką atsakymą per 30 kalendorinių dienų apie sutikimą ar nesutikimą.
- Jeigu nesutinkate su suteikta verte, kreipkitės į teisininką ir apsvarstykite galimybę užsakyti nepriklausomą turto vertinimą.
- Naudokitės galimybe dalyvauti institucijų organizuojamuose susitikimuose ir konsultacijose.
Apibendrinant, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir kompensacijos tvarka apima išsamų turto vertinimą, informavimo ir susitarimų etapą, galimybę gauti atlyginimą pinigais arba - atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus - natūra, bei teisminį ginčų sprendimą, jei susitarimas nepasiekiamas. Svarbu, kad procesas būtų vykdomas skaidriai, savininkams suteikiant visas teisines garantijas ir tinkamą atlyginimą už paimamą turtą.
tags: #miesto #zeme #kompensacija #misku