Mažeikių rajone išprievartautos neįgalios podukros byla ir jos socialiniai padariniai: diskriminacijos rizikos atspindžiai bei aplinkos pritaikymo reikšmė

Mažeikių rajone vykusi istorija apie neįgalios moters dalyvavimą posėdyje nuotoliniu būdu atkreipė dėmesį į diskiminacijos rizikas, kai dėl negalios asmuo negali patekti į savivaldybės pastatą ar dalyvauti svarbioje proceso dalyje gyvai. Moters prašymai dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu buvo svarstyti ilgo laikotarpio metu, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukta: pareiškėja teigė, kad dėl sveikatos būklės bei pastato pritaikymo trūkumų nuotolinis dalyvavimas jai būtų reikalingas.

Tą pačią temą papildė išsakyta, jog kituose posėdžiuose nuotolinis dalyvavimas buvo įgyvendintas suinteresuotiems asmenims, o tokie sprendimai buvo taikomi ir jai prieš keletą metų. Tarnybos pranešimuose Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai bei atsakyme savivaldybė teigė, jog pagal nuostatus būtina bent vieno komisijos nario prašymas, kad būtų galima leisti nuotolinį dalyvavimą, o tokio prašymo esą negauta. Taip pat kilo abejonė, ar pareiškėja negalėjo atvykti gyvai.

Lygių galimybių įstatymo pažeidimo įspėjimas ir rekomendacija užtikrinti neįgaliųjų dalyvavimą posėdžiuose įtrauktos į raštus. Šiuo atveju Moters bylos kontekste paminėta ir plačiau - kai žmonės su negalia susiduria su kliūtimis ne tik dėl fizinės prieigos, bet ir dėl diskusijų ir sprendimų proceso įvairovės bei informacijos pateikimo formos.

Be administracinių procesų, į situaciją įsitraukė ir Lietuvos neįgaliųjų organizacijos. Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Zofija Valatkienė išreiškė nerimą dėl plačiai įsitvirtinusios diskriminacijos galimybės neįgaliesiems nesusisiekus su gydymo įstaigomis, kurios dažnai nėra pritaikytos jų poreikiams. Ji apgailestavo, kad įstaigų aplinka, judėjimo galimybės, transporto pritaikymas vis dar nėra pakankami, o tai iš esmės riboja neįgaliųjų galimybes gauti būtinas paslaugas ir pasirinkti gydytoją.

Valatkienė pabrėžė, kad pritaikymas turi būti ne tik formaliai įrengtas, bet ir efektyviai veikiantis visose įstaigose bei miesto poreikiuose. Ji mini, kad kai kuriose vietose neįgaliesiems tenka keltis laiptais arba prašyti pagalbos, o kai kuriose situacijose net neįgalieji su įgalinimu laikinu laikotarpiu susiduria su ribojimais ir riboja jų teisę pasirinkti gydytoją ar lankytis norimoje vietoje. Pasak asociacijos vadovės, įstaigų privažiavimas turi atitikti teisės aktų reikalavimus, o verslininkų požiūris į neįgaliuosius dažnai lemia jų tikslus ir galimybes naudotis paslaugomis.

Taip pat skaitykite: Dukros iškeldinimas: teisinė pusė

Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius komentavo, kad privažiavimas prie pastatų turėtų būti įrengtas ir visoms įstaigoms, esančioms pastate, tačiau dėl konstrukcinių ir teisinių priežasčių buvo pasirinktas pigesnis sprendimas, kuris, jo teigimu, vis tiek užtikrina galimybę patekti į pastatą ir naudotis paslaugomis. Pasak jo, privažiavimas veikia ir palengvina paslaugų teikimą, nors kartais būtų galima dar labiau patobulinti sprendimus, kad būtų užtikrintas platesnis prieinamumas. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad privati odontologijos praktika dažnai taiko lanksčius sprendimus, kai reikia - pagalbą teikia artimieji ar darbuotojai, o kai kuriais atvejais net pats gydytojas ar praktikos vadovas žengia papildomus žingsnius, kad pacientas su negalia galėtų būti gydomas.

Kalbant apie teisės aktus, STR 2.03.01:2001 reglamentas nustato reikalavimus žmonėms su negalia. Jame nurodyta, kad pritaikymas turi būti įgyvendinamas remiantis rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbais. Taip pat reglamente pabrėžiama, kad būtina įrengti pagrindinį įėjimą, praėjimus, sanitarinius mazgus ir evakuacijos kelius taip, kad negalią turintys asmenys galėtų savarankiškai judėti pastate. Politika, jog rekonstrukcijos metu būtina įgyvendinti šiuos reikalavimus, nėra taikoma nevykdant remontinių darbų ar keičiant tik paprastą statusą, tačiau tai nereiškia, kad pritaikymo reikalavimai neturi būti laikomi ateityje.

Tam tikslui pažymėkime, kad įstatymų leidėjai atkreipia dėmesį į žmonių su negalia teises ir siekia užtikrinti jų galimybes dalyvauti visuose viešuosiuose procesuose. Tačiau praktikoje šie principai gali susidurti su išoriniais iššūkiais - infrastruktūros pritaikymo lėšos, verslinių interesų dinamikos bei įvairių institucijų interpretacijų, kaip įgyvendinti teisės aktus praktikoje.

Accessibility For People With Disabilities

Ar įmanoma užtikrinti lygias galimybes per nuotolinio dalyvavimo sprendimus?

Palyginti su kitų miestų patirtimi, Mažeikių atvejis atskleidžia būtinybę peržiūrėti posėdžių organizavimo taisykles ir įtraukti nuotolinio ar mišraus dalyvavimo galimybes, kurios užtikrintų lygias galimybes visiems - nepriklausomai nuo negalios ar kitų ribojimų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijos primena, kad teisės aktai numato būtinybę sudaryti sąlygas dalyvauti posėdžiuose neįgaliesiems, įskaitant nuotolinio ar mišraus formato sprendimus, kai tai reikalinga dėl jų sveikatos būklės ar pastato infrastruktūros trūkumų.

Tolesnės priemonės gali būti įvairios: pereiti prie nuotolinio balsavimo arba vaizdo konferencijų, įrengti papildomus įėjimus ar bendrąją infrastruktūrą, suteikti papildomą pagalbą dalyvio registracijoje, ar sukurti lanksčias darbo tvarkas, kurios leistų asmens teisė įlygiai pasisakyti nagrinėjamu klausimu įgyvendinti. Tai atliepia ir vakarų Europos praktikas, kuriose įgriebiamas nuotolinis dalyvavimas tiek posėdžių metu, tiek bendruose komitetuose.

Taip pat skaitykite: Įžvalgos keliaujant su neįgalia dukra

Šią situaciją papildė regiono gyventojų nuomonės: jie pabrėžia, kad negalios jautrios miesto infrastruktūros problemos kelia ne tik fizines kliūtis, bet ir socialinį atskirtį. Rengiant įstatymus ir reglamentus, reikia įtraukti platesnį požiūrį į gyvenimo kokybę ir žmogaus teises, įskaitant galimybes pasirinkti gydytoją ar lankytis ten, kur žmogui yra patogu ir teisiškai galioja privažiavimas.

Apibendrinant, būtina toliau dirbti su įstatyminiais reglamentais ir jų įgyvendinimu, siekiant užtikrinti, kad įstaigų veikla atitiktų ne tik teisinius reikalavimus, bet ir realiai užtikrintų lygią galimybę dalyvauti visuose valstybės ar savivaldybių sprendimų procesuose visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų negalios ar kitų apribojimų.

TemaEsminiai punktai
Prieinamumo teisėsSTR 2.03.01:2001 - privalomi įėjimai, praėjimai, sanitariniai mazgai, evakuacijos keliai, atitinkamas pritaikymas
Nuotolinis dalyvavimasGalimybių suteikimas, kai fizinė prieiga ribota arba sveikata tai reikalauja
Diskriminacijos rizikaNedalies nė vienam asmeniui teigti diskriminaciją remiantis negalia be įrodymų

tags: #mazeikiskis #isprievartavo #neigalia #podukra