Šių dienų politiniai, ekonominiai, vertybiniai socialiniai ir kiti valstybėje vykstantys pokyčiai turi didelę įtaką jos piliečiams. Didėjant nelankančių mokyklos mokinių skaičiui, daugėjant beglobių, gatvės vaikų, didėja nusikalstamumas nepilnamečių tarpe, sparčiai plinta narkomanija, alkoholizmas ir kiti žalingi įpročiai, kurie įtraukia vis daugiau moksleivių, kelia pavojų jų sveikatai, intelektiniam žmonių potentialui ir socialinei plėtrai, sudaro sąlygas plisti organizuotam nusikalstamumui, kelia grėsmę visuomenei. Susidarius tokiai padėčiai mūsų visuomenėje iškilo būtinybė ieškoti išeities. Buvo pradėtos steigti socialinės institucijos, kurios rūpintųsi socialiai pažeistomis šeimomis, įstatymiškai gintų vaikus bei jaunuolius nuo prievatos bei išnaudojimo ne tik šeimose, bet ir mokyklose, asocialiose jaunimo grupėse, suteiktų psichologinę - socialinę pagalbą.
Nes socialinis darbuotojas dirba išskirtinėmis sąlygomis su įvairiais žmonėmis, žmonių grupėmis, jam tenka paveikti ne vien globotinį, bet ir tuos asmenis (ypač vaiko tėvus, artimuosius), nuo kurių priklauso vaiko - jaunuolio kasdienis gyvenimas, jo ateitis. Socialinis darbuotojas padeda vaikams ir paaugliams adaptuotis visuomenėje, švietimo ar globos įstaigoje panaudodami visas priimtinas ugdymo formas, bendradarbiaudami su pedagogais, tėvais, kitomis institucijomis, užtikrinančiomis vaikų ir paauglių saugumą, teises ir pareigas, fiziologinių ir psichologinių poreikių tenkinimą. Taip pat socialiniai darbuotojai dirba su rizikos grupės vaikais, jų šeimomis, vykdo ir koordinuoja prevencinę veiklą mokykloje, ypač neformalioje aplinkoje, koordinuoja papildomojo ugdymo socialines programas (pvz. NVO dirbančiose su prevencinėmis programomis prieš kvaišalus).
Bendra socialinio darbuotojo paskirtis, teigia B.Bitinas ir E. Giedraitienė, - sudaryti optimalias ugdytinio asmenybės tobulėjimo sąlygas. Realizuodamas šią paskirtį, socialinis darbuotojas dirba sistemingą pedagoginį darbą su klientų grupėmis, individualų darbą su to reikalaujančiais individais. Socialinis darbuotojas - ypatingos ir humaniškos profesijos atstovas, kaip tarpininkas asmenybės, šeimos ir visuomenės santykiuose. Jis sprendžia uždavinius, stiprinant jų moralę, psichologinę ir fizinę sveikatą, įvairias asmenybės gynimo formas, darbo organizavimą, mokymą ir laisvalaikį, teikdamas socialinę pagalbą šeimai bei asmenims, kuriems ypatingai jos reikia.
Dirbdamas su klientu socialinis darbuotojas glaudžiai bendradarbiauja su jo šeima, artimaisiais, pedagogais, draugais su kuriais turi reikalų globotinis, jeigu to reikalauja esamo kliento būklė, emocinė nuostata, specifinė problema kaip narkomanija. Todėl labai išsiplečia socialinio darbuotojo veiklos barai. Tad dirbdamas su klientu soc. darbuotojas turi išsiaiškinti ir atsižvelgti į problemas su kuriomis susidūrė jo klientas ir kodėl dažnu atveju iš mokyklų arba iš asocialių šeimų, jis buvo rekomenduotas darbui su soc. Socialinis darbuotojas dirba su įvairiomis žmonių grupėmis, teikdamas pagalbą ir paramą.
Individualus darbas su klientu
Individualus darbas su klientu yra viena iš pagrindinių socialinio darbuotojo veiklos formų. Individualią pagalbą socialinis darbuotojas teikia asmeniškai individui. Ši profesionali pagalba mobilizuoja ir kaupia individo energiją, nukreipdama ją didesniems ir aukštesniems siekiams bei pozityviems socialiniams santykiams ir didesniam individo potencialo panaudojimui. Dirbdamas individualų darbą, socialinis darbuotojas dirba su asmenybe, turinčia problemų, kuri tampa jo profesionalios veiklos instrumentu. Socialinio darbuotojo veiklos poveikis priklauso nuo socialinio darbuotojo bei kliento tarpusavio santykių, bendradarbiavimo, kurie ir sudaro individualaus socialinio darbo esmę. Teigiami socialinio darbuotojo ir kliento santykių pokyčius skatina labiau nei neigiami, tad verta siekti profesionalumo šioje srityje.
Taip pat skaitykite: Idėjos, kaip praleisti laiką su vaikais namuose
Individualios socialinės pagalbos jaunuoliui proceso eigoje reikalaujama parengti bei užpildyti daug įvairių dokumentų. Teikdamas individualią pagalbą klientui - jaunuoliui, atsižvelgdamas į jo problemą bei situaciją, socialinis pedagogas gali atlikti šiuos vaidmenis: tarpininko (tarpininkauja tarp asmens ir šeimos), advokato (užtikrina vaiko teisių apsaugą), pagalbininko (sprendžia kliento problemas), psichoterapeuto (siekia asmens ir šeimos psichinės sveikatos), eksperto (diagnozuoja problemą ir siūlo galimus sprendimo būdus), visuomeninio veikėjo (plečia piliečio socialines iniciatyvas) ir kt.
Darbas su grupe kaip socialinio darbo metodu
Darbas su grupe yra vienas iš socialinio darbo metodų, taikomų mokykloje, nevyriausybinėse organizacijose dirbančių socialinių darbuotojų. Šis metodas naudojamas tose situacijose, kur aplinkos vaidmuo labai akivaizdus ir iškilusios problemos siejasi su daugybe panašių situacijų. Turime pabrėžti neformalių grupių poveikį jaunuoliui. Darbo su grupe metodas labai efektyvus veiklos metodas dirbant su nepasitikinčiais savimi, nedrąsiais, bendravimo įgūdžių stokojančiais, bei probleminio elgesio vaikais ir paaugliais. Tai padeda daug greičiau išspręsti esamas problemas, palengvina individo adaptaciją visuomenėje, ugdo jo fizines ir dvasines savybes. Šio metodo pagalba klientas mokomas savarankiškumo, jam suteikiama galimybė pažvelgti į problemą skirtingais aspektais. Grupės nariai išmokomi pajusti atsakomybę už savo veiksmus, kitus narius. Grupės darbo metu ne tik vyksta esamų konkrečių problemų aptarimas, bet jaunuoliams suteikiama galimybė dalyvauti problemų sprendimo procese, išsakant nuomonę ir atrandant jiems tinkamus sprendimo būdus. Tuo parodoma, kiek jų nuomonė yra svarbi ir reikšminga, ugdomas atsakomybės už save ir savo poelgius jausmas. Taigi, grupinio darbo metodas yra naudingas ir veiksmingas metodas, sprendžiant įvairias jaunuolių problemas. Darbas su grupe padeda ugdyti bendravimo įgūdžius ir spręsti problemas kartu.
Grupės raidos fazės: pradinė fazė su primityviu priešinimusi, negatyviu lyderiavimu, pasyvumu, nuoboduliu ir nerimu; vidurinė fazė - pilnai funkcionuojančios grupės fazė. Socialinio pedagogo vaidmuo ir patirtis čia yra esminiai veiksniai nulemiantys tolesnį grupės funkcionavimą.
Darbas su šeima
Šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, būtinais normaliai individo adaptacijai visuomenėje. Tačiau šeima gali būti ir nepalanki terpė sėkmingai vaiko - jaunuolio socializacijai. Dažnai jaunuolio psichologiniai - socialiniai sunkumai kyla dėl šeiminių santykių, jo vaidmens šeimos struktūroje, bendravimo su juo stiliaus. Socialinis darbuotojas, dirbdamas su šeima, atlieka išsamią šeimos analizę (šeimos struktūra, poreikiai, problemos, narių santykiai). Išskiriamos šios paramos sritys: edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo. Edukacinė parama - mokymas, auklėjimas, ugdymas; psichologinė parama - palaikymas ir korekcija; tarpininkavimo priemonės - pagalba organizuojant laiką, koordinuojanti parama, informacinė pagalba.Šeima, susidurdama su aplinkinių žmonių ir institucijų poveikiu, siekia nustatyti sau priimtiną įtakos ribą, saugoti savo gyvensenos privatumą. Tai reiškia, jog šeima priima socialinio darbuotojo pagalbą kaip nepageidaujamą kišimąsi į privatumą. Jei šeima vengia bendro susitikimo su socialiniu darbuotoju, tai gali patvirtinti problemos neigimą ir reikalauja jautrios tarpinstitucinės pagalbos.
Nedarniose, asocialiose šeimose būtinas socialinio darbuotojo reguliarus lankymasis, nes tai padeda kontroliuoti jaunuolio norą pasitraukti nuo šeimos į draugų ratą, kur gali kilti kvaišalų vartojimas ir nusikalstama veikla. Šioms šeimoms reikalinga efektyvi kompleksinė tarpinstitucinė pagalba bei glaudus bendradarbiavimas su įvairių socialinių tarnybų specialistais. Socialinis darbuotojas turi įvertinti savo darbą su klientu ir naudoti socialinio darbo metodus, siekdamas optimalių rezultatų. Tačiau socialinio darbo kompleksinis metodas neturi būti laikinas - turi turėti tęstinumą.
Taip pat skaitykite: Pagalba neįgaliesiems Lietuvoje
Jaunuolis turėtų būti nukreipiamas su jo sutikimu į laisvalaikio užimtumo programas, kad asocialios draugų grupės būtų pakeistos į turiningą laisvalaikį ir naujus draugus, kurie brėžia teigiamą gyvenimo kryptį. Jo dvasinių, asmenybinių savybių aktyvinimas (dalyvavimas šeimoje ir su pedagogais, jei įmanoma) gali paskatinti teigiamą jaunuolio statusą visuomenėje kaip ryžtingos asmenybės, turinčios tikslą ir galimybes realizuotis. Tačiau vien socialinio darbuotojo darbas nėra pakankamas - reikia keisti ir visuomenės požiūrį į jauną žmogų, atsižvelgiant į esamą ekonominę ir socialinę padėtį bei politiką.
Socialinio darbo apibrėmimai, tikslai ir profesinė atsakomybė
Socialinis darbas turi daug apibrėžimų, bet bendras jų kanonas yra: tai kasdieninis iššūkis sau, randant konstruktyvias išeitis tam tikrose situacijose su klientu ar klientų grupe. Vienas didžiausių privalumų yra tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu ir jo globėju. Kai ryšys yra abipusiai pasitikėjimo pagrindu, rezultatai dažnai būna teigiami. Visuomenė kelia didelius lūkesčius ir tiki greitais - kartais per greitais - rezultatais. Knygos, kurios įtraukia socialinį darbą, skatina plėsti supratimą, kad socialinis darbas susideda iš daugiau nei tik praktinių veiksmų - ji perteikia psichologijos, sociologijos ir organizacinės bendravimo psichologijos įžvalgas. Knyga "Mąstyti, veikti, būti" pateikia 60 lietuviškų kasdienės praktikos atvejų, kuriuos analizuoja socialinio darbo ekspertė Lies Gualthérie van Weezel, padedama vertėjų bei įvairių kultūrų požiūrių integracijos. Autoriai siūlo žvilgsnį į tai, kaip galima bendrauti su klientais, su kolegomis ir su vadovais, užpildant praktikos trūkumus gilesnėmis filosofinėmis įžvalgomis.
Kaip knyga ir praktika jungiasi į vieną visumą
Autoriai tvirtina, kad būdas, kuriuo žvelgiama į praktikos situacijas, nėra neutralus. Skaitytojas, dirbdamas su šia knyga, gali atpažinti joje slypinčią filosofiją. Ši knyga parašyta kartu su socialinio darbo praktikais, ji yra paremta realiais atvejais, kurie svarbūs tiek socialiniam darbuotojui, tiek klientui, tiek aplinkai. Knyga skirta pristatyti socialinį darbą kaip humanistinę ir profesionalią veiklą, paremtą etikos, teisių ir visuomenės saugumo principais. Jos tikslas - ugdyti profesionalumą, tarpininkavimą, prevenciją bei parengti socialinį darbuotoją geresnei darbo kokybei ir socialinei reikšmei organizacijoje.
- Suprasti soc. darbo principus, kurių pagrindas - pagarba žmogui, saugumas ir visuomenės gerovė.
- Taikyti individualų darbą ir darbą su grupe, derinant juos su šeimos ir visuomenės kontekstu.
- Siekti tęstinio darbo su klientais ir jų aplinka, užtikrinant ilgalaikę paramą.
- Ugdyti visuomenės požiūrį į jaunimą kaip veiklią, įgalintą asmenybę.
Taip pat skaitykite: Kaip užimti vaiką namuose
tags: #mastyti #veikti #buti #socialinis #darbas #organizacijoje