Jodi Picoult - viena populiariausių JAV rašytojų, kuri savo romanais nuolat kelia sudėtingus moralinius ir žmogiškus klausimus. Jos kūriniai žavi meistriškai išplėtotomis šeimos dramomis, tvirtais personažais bei temomis, kurios priverčia skaitytoją galvoti apie sunkiai išsprendžiamas dilemas. Romane „Dešimtasis ratas“ (“The Tenth Circle”) autorė dar kartą išnaudoja savo stiprybes ir drąsiai žvelgia į nevienareikšmius žmogaus pasirinkimus bei ryšius tarp tėvų ir vaikų.
Romanas „Dešimtasis ratas“: apie ką jis?
„Dešimtasis ratas“ pasakoja Danielio Stouno - sėkmingo komiksų menininko ir darbštiems namams atsidavusio tėvo - istoriją. Danielio vaikystė buvo nelengva: jis buvo vienintelis baltasis berniukas Aliaskos eskimų kaimelyje, patyręs patyčias, maištavęs, bėgęs nuo savęs ir praeities šmėklų. Po daugelio metų, jau užaugęs, tapo rūpestingu tėčiu ir siekė išsaugoti nestiprią santuoką su Laura - klasikų mokytoja kolegijoje. Jų paauglystės amžiaus duktė Trixie - talentinga moksleivė, mėgstama bendraamžių, savo tėčiui - tikras šviesulys. Kartu su šeimos drama, Danielius kuria grafinį romaną, kuriame personažas keliauja per Dantės pragarą, norėdamas išgelbėti savo dukterį nuo pragaro kančių.
Romano epicentre - klausimai apie galimybę žmogui atsinaujinti, atsikratyti praeities, apie pasirinkimus ir prisirišimus, ribas tarp aukos ir kaltės, ištikimybės ir išdavystės. Knyga kelia klausimą, ar galime tapti kitais, ar mūsų praeities nuodėmės amžinai su mumis.
Siūžetas ir pagrindiniai veikėjai
- Daniel Stone - talentingas komiksų menininkas, bandantis išgyventi sudėtingą praeitį ir išsaugoti dukters pasitikėjimą.
- Laura Stone - Danielio žmona, klasikų mokytoja, kuri specializuojasi Dantės tekstuose. Ji taip pat kovoja su asmeninėmis dilemomis ir slaptais ryšiais.
- Trixie Stone - keturiolikmetė Danielio ir Lauros dukra, kurią skaudžiai paveikia skaudi patirtis su buvusiu vaikinu.
Istorija prasideda nuo, rodos, paaugliškų problemų. Tačiau situacija greitai komplikėja: Trixie apkaltina buvusį vaikiną prievartavimu. Jai tenka susidurti su savo vidiniu pragaru, su tuo, kaip ją priima visuomenė, draugai, artimieji. Sužalotas pasitikėjimas išverčia iš pamatų visos šeimos gyvenimą - Danielius ima šaltai ir įnirtingai reaguoti, nors pats jaučia iš praeities atbundančią agresiją, o Laura painiojasi savo moralinėse dilemose ir neištikimybėje.
Vidinis ir išorinis pragaras
Picoult pasitelkia daugiasluoksnį naratyvą: kiekvienas veikėjas patiria savitą nuopuolį ir ieško kelyje išėjimo iš savojo „pragaro“. Autorė remiasi Dantės „Pragaro“ simbolika, kuri tapo viso kūrinio ašimi. Lauros studijos ir Danielio patirtys susivienija grafinėse novelės ištraukose, kuriose atskleidžiama vidinė kova, baimės, pyktis ir neišsipildžiusios viltys.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie „Sodrą“
Unikalus grafinio romano elementas
Unikalumas - ne tik stiprus siužetas ir veikėjų raida, bet ir romane įterptos komikso puslapiai. Jie ne tik iliustruoja Danielio kūrybą, bet ir išplečia tematinius laukus. Komiksą piešė menininkas Dustin Weaver, puikiai perteikdamas legendų, dvilypių asmenybių ir transformacijos temas. Pro komikso detales persipina paslėpta citata, apibendrinanti viso romano esmę - kaip ir gyvenime, mūsų pamatinės nuodėmės galiausiai tampa akivaizdžios.
„Aktualusis interviu“: Pasikėsinimas į Trumpą – šokiruojantis įvykis, galintis išeiti jam į naudą?
Moralinės dilemos ir tėvų-vaikų ryšys
Picoult visada meistriškai kelia klausimą - ar tikrai pažįstame artimus žmones? Ar galime iki galo kontroliuoti savo vaikus, ar visgi esame bejėgiai prieš jų pasirinkimus? „Dešimtajame rate“ ypač ryški tėvo ir dukros tema: Danielius, anksčiau maištingas, dabar jaučiasi įstrigęs tarp gynybinio instinkto ir moralinės sumaišties. Trixie patirtis ne tik sugriauna buvusį šeimos mikroklimatą, bet ir visų veikėjų tapatybes. Čia svarbus ir klausimas apie bausmę, atleidimą bei vidinę žmogaus kovą su demonais.
Picoult tyrimai ir pasakojimo stilius
Rašydama šį romaną, autorė išsamiai studijavo Dantės „Pragarą“, stebėjo paauglių elgseną, kalbėjosi su jaunais žmonėmis apie vakarėlius, seksualumą, psichologinį spaudimą. Ji pabrėžia, kad dažnai tėvai net nesupranta, kas realiai vyksta jų vaikų gyvenime. Tai atskleidžia ir realių paauglių pasakojimai - pasitikėjimo praradimas, vidinės žaizdos, savidestrukcija virsta kasdienybe, apie kurią vengiama kalbėti.
Kita vertus, Danielio personažo tyrinėjimui Picoult pati vyko į Aliaskos eskimų kaimelį, kur iš arti jautė kraštutinės šalies, atskirties ir kitų kultūrų sankirtas. Eskimų filosofija, jog tyla yra veiksmas, o žodžiai - ginklas, tampa labai svarbi Danieliaus pasaulėžiūros dalis, ypač kai tenka spręsti, ar žodžiai (ar jų trūkumas) lemia kaltę.
Kritika ir skaitytojų atsiliepimai
Romano išleistas pirmą kartą 2006 m. ir iškart pakilo į „The New York Times“ ir „Wall Street Journal“ bestselerių sąrašų aukščiausias vietas. Skaitytojai žavisi ne tik pagrindine intriga, artimos šeimos paveikslu, bet ir drąsa atvirai diskutuoti apie šiuolaikinio jaunimo problemas (seksualinį elgesį, savivertę, paslėptą smurtą). Staigmena daugeliui tampa knygos atomazga - ji vengia sentimentalumo ir siūlo dviprasmišką, gilų apmąstymą verčiantį pabaigos sprendimą.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie pensiją?
Temos ir motyvai
- Vieta šeimoje ir atleidimas už praeities klaidas
- Vidinė ir išorinė agresija, kerštas, pasiaukojimas
- Augimo metas ir skaudžios patirtys, ribinės situacijos
- Grafinio romano ir klasikinės literatūros (Dantes) jungtis
- Kultūrinis kontekstas (Aliaskos eskimų mitologija ir JAV paauglių kultūra)
| Aspektas | Kaip atskleista romane |
|---|---|
| Tėvo ir dukters ryšys | Danielius viskuo rizikuoja dėl Trixie; jų santykiai išbandomi krizėje. |
| Pasekmės | Kiekvienas šeimos narys priverstas peržvelgti savo gyvenimą ir pasirinkimus. |
| Paslapties svarba | Kiekvienas turi slaptą praeities epizodą, kuris keičia santykius šeimoje. |
| Draugystė ir išdavystė | Nuo Trixie emocijų viešo pažeminimo iki Lauros neištikimybės. |
Stiliaus ypatumai ir vizualumo reikšmė
Romanui būdingos nuolatinės pasakojimo perspektyvos - kai savo balsą gauna tiek Trixie, tiek jos tėvai. Tokia struktūra leidžia skaitytojui geriau suprasti kiekvieno veikėjo vidinį pasaulį. Įterptos komikso dalys ne tik kuria papildomą prasminį lygmenį, bet ir tampa savarankiška meno forma, atskleidžiančia Danielio charakterio dvilypumą.
Grafinio romano segmentuose galima ieškoti paslėptų žinučių, yra ir nuorodų į Dantės tekstus bei simbolius, pavyzdžiui, ledą, atskleidžiantį giliausią pragarą - išdavystę. Vizualumas padeda sukurti atmosferą, perteikia personažų baimes ir svajones, atspindi jų pasąmoninius išgyvenimus.
Kodėl verta skaityti?
„Dešimtasis ratas“ - romanas, skirtas ne tik Picoult gerbėjams, bet ir tiems, kurie domisi šeimos psichologija, šiuolaikinėmis paauglių problemomis, tapatybės paieškomis ir nepatogiais klausimais, į kuriuos nėra vienareikšmių atsakymų. Kūrinys veikia stipriai emociškai, verčia permąstyti asmeninius santykius, pasiryžimą aukotis ar rūpintis silpnesniais, prisiimti atsakomybę.
Skaitytojai Romaną vertina kaip galingą tėvų ir vaikų ryšio tyrimą, o naratyviniai pokyčiai ir inovatyvus formų jungimas sukuria nepaprastai turtingą literatūrinę patirtį.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia Sodros pensija