Socialinės įmonės atlieka svarbų vaidmenį įdarbinant neįgaliuosius, tačiau pastaruoju metu kyla nemažai problemų ir ginčų dėl jų veiklos, finansavimo bei naujų įstatymo projektų, kurie gali smarkiai paveikti šį sektorių. Viena iš ryškiausių Lietuvos politikos figūrų, Seimo narė dr. Aušra Maldeikienė, pažymi, kad socialinės įmonės susiduria su dideliais iššūkiais, kai bandoma pertvarkyti jų veiklą bei biudžeto skirstymą, o kartu iškylą ir etinės, kultūrinės bei ekonominės problemos, susijusios su neįgaliųjų integracija ir įdarbinimu.
Problemos socialinių įmonių sektoriuje
Socialinės įmonės, kuriose dirba apie 7 tūkst. neįgaliųjų, šiuo metu patiria rimtų suvaržymų. Vienas naujojo įstatymo projekto punktų draudžia neįgaliesiems dirbti kitos įmonės patalpose, o tai reiškia, kad iš maždaug 7 tūkstančių neįgaliųjų, dirbančių socialinėse įmonėse, net 3 tūkstančiai negalės dirbti valymo sektoriuje. Valymo darbai dažniausiai vyksta kitų įmonių patalpose, todėl šios paslaugos negali būti teikiamos socialinių įmonių, jei įstatymas bus priimtas.
Toks draudimas žada pragaištingas pasekmes: „Tris tūkstančius žmonių teks atleisti,“ - perspėja socialinės įmonės „Eurotela“ vadovas Nerijus Briedis. Jis pabrėžia, kad kai kurios socialinės įmonės laimėjusios viešuosius pirkimus teikia valymo paslaugas valstybiniam sektoriui. Dabar būtent šie neįgalieji dažnai atlieka valymo darbus viešosiose įstaigose, kur daugeliu atvejų jie nežengia už kitų įmonių patalpų ribų. Tai kelia abejones dėl to, kiek tokia pertvarka yra pagrįsta ir socialiai atsakinga.
Be to, įstatymo pakeitimas numato, kad nebus skiriamos kompensacijos darbo užmokesčiui, kai darbuotojai yra neįgalūs. Tai reiškia, kad žmonės su fizine ar protine negalia, kurie nėra tokie pat darbingumo lygio kaip kiti, neteks dalies paramos, o tai gali lemti socialinių įmonių užsidarymą, nes jas išlaikyti taps finansiškai neįmanoma.
Ekonominės ir biurokratijos problemos
Socialinės įmonės per metus Lietuvoje sukuria apie 700-750 darbo vietų, o dotacijų ir paramos apimtys siekia apie 30 mln. eurų, tuo tarpu neįgaliųjų darbo vietų įrengimui iš biudžeto kasmet skiriama daugiau nei 2 mln. eurų. Tačiau dažnai pinigai būna neskaidriai skirstomi, o dalis socialinių įmonių galimai netgi scalpuoja finansavimą, nevykdydamos prasmingos socialinės veiklos.
Taip pat skaitykite: A. Maldeikienės nuomonė apie gyvenimo būdą ir pensijas
Aušra Maldeikienė kritiškai vertina situaciją, kuomet „kai kurios socialinės įmonės tiesiog skalpuoja pinigus, nesilaiko reikalavimų ir gauna dotacijas už veiklas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su socialine naudą teikiančia veikla.“
Be to, yra verslininkų, kurie iš biudžeto gauna paramą neįgaliųjų darbuotojų atlyginimams, tačiau patys investuoja labai mažai į darbo sąlygų gerinimą. Tokia praktiką politikė vertina kaip neteisingą ir cinišką: „Jums juk patiktų turėti darbuotojų, kuriems nereiktų mokėti atlyginimų ir pelno mokesčio?“ - retoriškai klausia ji.
Perspektyvos: Europos socialinio verslo modelio link
Socialinės įmonės dabar verčiamos pereiti prie europietiško socialinio verslo modelio, kurį remia tarptautinės organizacijos, ginančios neįgaliųjų teises. Tai reiškia naują santykį su finansavimu, dotacijomis ir veiklos pobūdžiu, orientuotą į realią socialinių problemų sprendimą ir neįgaliųjų įtraukimą į darbo rinką.
Aušra Maldeikienė ir kiti politikai pabrėžia, kad daug dėmesio turi būti skirta ne tik kompensacijoms darbo užmokesčiui, bet ir darbo vietos įrengimui bei adekvačiai paramai, kad neįgalus žmogus galėtų realiai dirbti ir integruotis darbo rinkoje.
„Daugiau neįgaliųjų turėtų dirbti atviroje rinkoje kartu su kitais žmonėmis,“ - tvirtina parlamentarė, atkreipdama dėmesį į pozityvius pavyzdžius, tokius kaip prekybos tinklas „Rimi“, kuris investavo savo lėšomis darbo vietų įrengimą neįgaliesiems.
Taip pat skaitykite: Aušros Maldeikienės įrašai ir komentarai internete
Kultūriniai ir socialiniai aspektai
Aušra Maldeikienė atkreipia dėmesį į platesnį visuomenės požiūrį į neįgaliuosius bei jų integracijos iššūkius, pabrėždama, kad reikia keisti visuomenės mąstyseną, didinti atvirumą ir priimti turinčius kitokių poreikių žmones. Tai - ne tik ekonominis, bet ir kultūrinis bei socialinis klausimas.
Politikė kartoja, kad integracija - ne vien apie dotacijas ar įstatymus, bet apie socialinį audinį, bendruomenę ir gyvas žmonių sąveikas. Tai siejasi su platesnėmis temomis apie bendruomenių griūtį ir socialinių susitikimų mažėjimą, ką galima laikyti rimtu iššūkiu demokratinei visuomenei.
Europos Parlamento diskusijos ir Lietuvos kontekstas
Socialinių įmonių situacija ir neįgaliųjų integracija aptariama ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos lygmeniu. Kovo mėnesį buvo organizuota diskusija-klausymai Europos parlamente, kur savo nuomonę pateikė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo narys Justas Džiugelis, Neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė, socialinių įmonių asociacijos „Kylanti gervė“ valdybos pirmininkas Alfredas Vibrys ir Seimo narė dr. Aušra Maldeikienė.
Tokia diskusija parodo, kad socialinių įmonių ateitis yra svarbi tema tiek nacionaliniu, tiek ES mastu. Jos paskirtis, finansavimas ir veiklos modeliai bus toliau peržiūrimi siekiant užtikrinti neįgaliųjų teisių gynimą ir jų pilnavertį įsitraukimą į darbo rinką.
Socialinių įmonių galimybės ir iššūkiai
- Darbo vietų skaičius: apie 7 tūkst. dirbančiųjų socialinėse įmonėse.
- Finansavimas: apie 30 mln. eurų dotacijų per metus, tačiau kyla klausimų dėl jų paskirstymo skaidrumo.
- Kompensacijų naikinimas: siūloma nebevažiuoti kompensacijų už darbo užmokestį neįgaliesiems.
- Veiklos apribojimai: draudžiama dirbti kitos įmonės patalpose bei teikti paslaugas valymo sektoriuje.
- Efektyvumo gerinimas: daugiau dėmesio darbo vietų pritaikymui, technologinių įrankių įsigijimui.
- Socialinis aspektas: būtina keisti visuomenės požiūrį, skatinti integraciją į atvirą darbo rinką.
Seimo narės Aušros Maldeikienės pozicija
Aušra Maldeikienė, remdamasi ekonomine, socialine, kultūrine ir politine analize, ragina permąstyti požiūrį į socialines įmones ir jų politiką. Ji pabrėžia, kad būtina ne tik atsižvelgti į ekonominius parametrus, bet ir suprasti „žmogiškąjį veiksnį“, socialinį teisingumą ir bendruomeniškumo svarbą.
Taip pat skaitykite: skaitykite Aušros Maldeikienės komentarą apie pensijų sistemos pokyčius
Pasak jos, „pinigai turi atitekti socialinę atskirtį patiriančioms visuomenės grupėms, o ne socialinių įmonių steigėjams, kurie siekia pelno“. Taip pat svarbu skatinti įdarbinimą atviroje rinkoje ir neapsiriboti tik socialinėmis įmonėmis.
Politikė kritiškai vertina ir administracinę politinių sprendimų kultūrą, kuri ne visada atsispindi skaidriai veikiant socialinių įmonių sektoriuje, taip pat pabrėžia, kad „melavimas ir neigiamos nuostatos apie Seimo narius, kurie kelia šias problemas, yra tiesiog komiškas“.
Maldeikienė tiki, kad yra ir labai gerų socialinių įmonių, vykdančių prasmingą veiklą, todėl permainos turi būti atsakingos, grindžiamos socialiniu teisingumu ir efektyvumu.
tags: #maldeikiene #apie #socialines #imones