Neseniai vienoje Lietuvos žiniasklaidos priemonėje pasirodė Europos Parlamento (EP) narės Aušros Maldeikienės interviu. Jo metu politikė kalbėjo apie savo asmeninį gyvenimą, politiką bei darbą EP, taip pat, ir savo finansus. Šis atviras pokalbis nustebino nemenką dalį visuomenės.
EP narė A. Maldeikienė. ELTA nuotrauka
A. Maldeikienės finansinė situacija
Žinoma Lietuvos politikos veikėja pokalbio metu ne kartą tikino, kad turtas jai yra visiškai nesvarbus. Vis dėlto, tai suprasti sudėtinga, ypač atsižvelgiant į politikės kas mėnesį sugeneruojamas pajamas.
Pati A. Maldeikienė atskleidė, kad dirbdama EP, „į rankas“ gauna 8240 Eur. Be šių pinigų, kiekvienas europarlamentaras gauna ir dienpinigius. Politikė gauna ir pensiją, kuri siekia apie 891 Eur, tačiau taip pat dar papildomai gaus ir europinę pensiją, mokamą už penkerius EP praleistus metus.
Jos pačios teigimu, šie pinigai yra išleidžiami buto nuomai, viešbučiams, kelionėms, transportui. Ji dar moka už sūnaus paskolą, sumoka ir už savo anūko mokslus. Tačiau asmeninių turtų ji esą tikrai nekaupia.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Pati A. Maldeikienė pažymi, kad visos jos pajamos nuo 1996 m. yra viešos, o EP reikalaujant deklaruoti savo turtą, jos ataskaita rodė minusinius skaičius: -90 tūkst. Eur ir apskritą nulį turto.
Politikė pažymi, kad dabar gyvena nuomojamame būste ir net neturi automobilio, tačiau jos teigimu, tai labai geras ir saugus gyvenimas, nes žmogui senatvėje turto nereikia, jis esą tik įkalina.
A. Maldeikienės, kaip ir kitų EP narių, kadencija Parlamente baigsis liepos 16 d., o daugiau planų tęsti politinės karjeros ji neturi, tačiau net ir netekusi savo pagrindinio darbo, moteris nebijo, kad išgyventi kaip ir kiekvienam Lietuvos pensininkui gali būti sunku.
Ir ne be reikalo. Juk retas senjoras mūsų šalyje gali disponuoti tokiomis lėšomis, džiaugtis ne tik valstybės mokama, bet ir europine pensija, patogiu gyvenimo būdu.
Būtent todėl, tokie vieši A. Maldeikienės postringavimai apie turtus supykdė arba bent jau sureaguoti privertė ne vieną.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Vieni pastebėjo, kad eiliniai Lietuvos senjorai tikrai negali džiaugtis visiškai neturėdami ar nekaupdami turto. Juk iš menkos pensijos reikia ne tik išlaikyti būstą, padengti komunalinius mokesčius, tačiau ir pavalgyti, apsirūpinti vaistais.
Kiti atkreipė dėmesį į milžinišką EP narės algą ir net būsimą europinę pensiją. Juk viešojoje erdvėje dažnai atkreipiamas dėmesys į tai, kad bent jau Lietuvos europarlamentarai darbe tikrai nepersistengia. Per savo kadencijas kai kurie jų vos vieną ar kitą kartą pasisako sesijų metu, retai rodosi posėdžiuose, tačiau gauna atlyginimus, gerokai lenkiančius net prezidento.
Europos Parlamento narių atlyginimai ir išmokos
Lietuva EP turi 11 atstovų. Tai konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Liudas Mažylis, „valstiečiai“ Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas, socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Valdemaras Tomaševskis, „darbietis“ Viktoras Uspaskichas, liberalas Petras Auštrevičius ir su rinkimų sąrašu į EP patekusi A. Maldeikienė.
Lietuvių išrinkti europarlamentarai. ELTA nuotrauka
Jie visi dirba EP, o tai reiškia, kad kartu su Europos Sąjungos Taryba atlieka įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas, leidžia ES teisės aktus, priima ES biudžetą, prižiūri Europos Komisijos (EK) veiklą, tvirtina jos pirmininką bei atstovauja savo šalis ir jų piliečius Bendrijoje.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Visas šis darbas yra dosniai apmokamas. Kaip nurodyta EP narių statute, visi EP nariai gauna vienodą atlyginimą, kuris yra lygus 38,5 proc. ESST teisėjo bazinio darbo užmokesčio.
Taigi, remiantis 2023 m. liepos 1 d. duomenimis, EP nario mėnesinis atlyginimas yra 10 075,18 EUR bruto ir 7 853,89 EUR neto, atskaičius ES mokesčius ir draudimo įmokas. Šios lėšos yra gaunamos iš Parlamento biudžeto. Tačiau dėl to, kad ES valstybės-narės gali nustatyti papildomus nacionalinius mokesčius, galutinė grynoji suma priklauso nuo EP nario kilmės šalies apmokestinimo tvarkos. Be to, galime ir palyginti: remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kas mėnesį uždirba 6189 EUR.
Be to, pagal EP narių statuto 14 straipsnį, buvę Parlamento nariai turi teisę gauti pensiją, kai jiems sukanka 63 metai. Ji lygi 3,5 proc. jų atlyginimo už kiekvienus pilnus tarnybos metus ir po vieną dvyliktąją jo dalį už kiekvieną pilną mėnesį, tačiau iš viso ne daugiau kaip 70 proc. Pensijų išlaidos padengiamos iš ES biudžeto.
Jei to būtų negana, dar 1989 m. EP nariams pradėta taikyti papildoma pensijų kaupimo sistema. Tiesa, nuo 2009 m. liepos naujiems EP nariams ji jau netaikoma, tad palaipsniui yra naikinama.
Tačiau net ir tai dar ne visi pinigai, kuriuos gauna europarlamentarai. Papildomai mokama bendrųjų biuro išlaidų išmoka, kuri gali siekti iki kelių tūkstančių eurų per mėnesį. EP nariai, kai dalyvauja posėdžiuose Strasbūre ar Briuselyje, taip pat gauna kelis šimtus eurų siekiančius dienpinigius.
Kiekvienas EP narys gali turėti ir iki trijų padėjėjų, akredituotų Briuselyje, ir neribotą skaičių padėjėjų savo šalyje. EP narys taip pat gali turėti apmokamų arba neapmokamų stažuotojų.
EP nariai gali pasigirti nemenkais atlyginimais. Frederic Koberl/Unsplash nuotrauka
Apibendrinant informaciją apie EP narių atlyginimus ir išmokas, galima sudaryti tokią lentelę:
| Išmoka | Suma |
|---|---|
| Mėnesinis atlyginimas (neto) | 7 853,89 EUR |
| Mėnesinis atlyginimas (bruto) | 10 075,18 EUR |
| Dienpinigiai | Keli šimtai eurų (už kiekvieną posėdį) |
| Bendrųjų biuro išlaidų išmoka | Iki kelių tūkstančių eurų per mėnesį |
| Pensija | 3,5 proc. atlyginimo už kiekvienus tarnybos metus (iki 70 proc.) |
Lietuvos europarlamentarų aktyvumas
Padėjėjai, stažuotojai, dideli atlyginimai, tarptautinė aplinka ir įtaka tiek Bendrijai, tiek ir savo valstybėms turėtų veikti kaip didelė paskata daug ir aktyviai dirbti. Tačiau bent jau Lietuvos atveju, mūsų išrinktieji EP nėra itin matomi, aktyvūs ar galintys pasigirti reikšmingais darbais.
Pavyzdžiui, vertinant kadencijos metu fiksuotą aktyvumą per plenarines diskusijas, P. Auštrevičius yra lyderis, pasižymėjęs 126 kartus. V. Blinkevičiūtė plenarinėse diskusijoje pasisakė 75 kartus, R. Juknevičienė - 61, A. Kubilius - 109.
Tačiau S. Jakeliūnas EP kalbėjo vos 3 kartus, ta pati jau anksčiau minėta A. Maldeikienė - vos 2. Verta atsiminti, tai kad aktyvumas, fiksuotas per visą kadenciją iki šiol, taigi nuo pat 2019 m.
Menkas aktyvumas reiškia, kad europarlamentarai iš Lietuvos stokoja ir įtakos. Tarptautinės komunikacijos bendrovės BCW europarlamentarų įtakos reitinge mūsų politikai negali pasigirti itin aukštomis vietomis. Čia ir vėl prie labiau pastebimų yra nebent P. Auštrevičius, užimantis 44 vietą.
J. Olekas yra 109 vietoje, A. Kubilius - 243 vietoje, B. Ropė - 273 vietoje, V. Blinkevičiūtė - 366 vietoje, L. Mažylis - 398 vietoje, V. Tomašievskis - 459 vietoje, A. Maldeikienė - 488 vietoje, R. Juknevičienė - 506 vietoje, V. Uspaskichas - 649 vietoje, o S. Jakeliūnas - 666 vietoje.
Pagal šį reitingą bendra Lietuvos europarlamentarų įtaka yra mažesnė už kolegų iš Latvijos ir Estijos.
A. Maldeikienės nuomonė apie pensijų kaupimą privačiuose fonduose
Ekonomistė Aušra Maldeikienė teigė, kad ekonomikoje egzistuoja labai daug neapibrėžtumo, todėl pasakyti, ar kaupimas privačiuose pensijų fonduose išeis į naudą, negali niekas. Vis dėlto, jos įsitikinimu, tai daryti turėtų daug uždirbantys žmonės, nes gyventojams, kurių mėnesinės pajamos yra mažesnės nei 3 tūkst. A.
Pasak A. Maldeikienės, pensijų kaupimas privačiuose fonduose naudingas tuo atveju, jei žmogus turi gerą išsilavinimą, labai aiškią orientaciją į karjerą, didelį atlyginimą, dirba sektoriuje, kuriame atlyginimai yra labai dideli. Ekonomistė tvirtina, kad žmogaus pajamos jau dabar turėtų būti mažiausiai 3 tūkst.
„Kokia tikimybė, kad taip bus? Maža. Juolab kalbant apie moteris ir vertinant Lietuvos verslo požiūrį į jas. Dar ir šiandien jos gauna 25 proc. mažesnius atlyginimus nei vyrai, o išėjusios į pensiją jos gyvena ilgiau, taigi išmoka joms yra mažesnė“, - konstatuoja A.
A. Maždžierius pastebi, kad asmeninių finansų valdymo žinios ir įgūdžiai pirmiausia formuojami šeimose. O šios jaunimo kartos tėvai gimė, augo ir gyvenimą kūrė dar sovietinėje santvarkoje, tad jų požiūris ir diegtos vertybės konservatyvūs. Tokį požiūrį jie perduoda ir savo vaikams.
Savo ruožtu A. Maldeikienė atkreipia dėmesį į tai, kad žmonės gauna labai vienpusę informaciją: „Asmenys gauna labai daug informacijos tame banke ar draudimo kompanijoje, kurioje pasirašo pensijų kaupimo sutartį.
Ekonomistės A. „Ekonomikos kursas mokyklose yra labai ideologizuotas. Vaikai gauna nežmoniškai suprimityvintą pasaulio vaizdą su nuostata, kad visa tai, kas yra privatu, yra gėris. O ar pensija bus kaupiama privačiu būdu, ar „Sodroje“, skirtumo beveik nėra. Jeigu mes kalbame apie „Sodrą“, tai įsipareigojimus nukreipiame į darbą, t.y. mes laukiame grąžos, kurią duos dirbantys žmonės, šiuo metu patys dirbdami esamų pensininkų pensijoms. Jei savo įsipareigojimus nukreipiame į privačius fondus, juos nukreipiame į kapitalą. Tačiau akcijos ir obligacijos yra lygiai toks pat tuščias dalykas, kaip ir tie žmonės“, - tikina A.
Ekonomistė pabrėžia, kad svarbiausia čia - šalies ekonominė būklė.
Ar turėčiau likti darbe vien dėl pensijos?
tags: #apie #pensiju #kaupima #maldeikiene