Jeigu turite ar planuojate turėti samdomų darbuotojų, darbdavio pareigos socialinio draudimo srityje išlieka iš esmės tokios pačios. Tačiau praktikoje dar labiau akcentuojamas savalaikis duomenų pateikimas ir atsakomybė už tikslumą.
Pranešimas apie darbuotojo įdarbinimą
Ne vėliau kaip likus vienai dienai iki darbuotojo darbo pradžios privaloma pateikti 1-SD pranešimą per asmeninę paskyrą sistemoje Sodra. Šiuo pranešimu deklaruojama darbo sutarties sudarymo faktas ir darbuotojo socialinio draudimo pradžia. Nuo šio momento darbdaviui atsiranda pareiga apskaičiuoti ir mokėti VSD bei PSD įmokas.
Įdarbintas darbuotojas privalomai draudžiamas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Kartu taikomas ir privalomasis sveikatos draudimas, suteikiantis teisę į valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Fizinis asmuo kaip darbdavys
Jeigu darbdaviu tampa fizinis asmuo, galioja ta pati tvarka, kuri buvo įtvirtinta ankstesniais metais. Kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją nereikia. Apie darbuotojo įdarbinimą informuojama tiesiogiai per „Sodros“ sistemą, pateikiant prašymą dėl draudėjo kodo suteikimo.
Prašyme būtina nurodyti informaciją apie planuojamą arba jau sudarytą darbo sutartį, jos datą bei numerį. Draudėjo kodas paprastai suteikiamas per tris darbo dienas, o gavus jį, fizinis asmuo tampa pilnaverčiu draudėju, turinčiu pareigą teikti 1-SD, SAM ir kitus pranešimus.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Svarbu pabrėžti, kad prieš pateikiant prašymą dėl draudėjo kodo turi būti pasiektas susitarimas dėl darbo santykių arba pasirašyta darbo sutartis - formali registracija be realių darbo santykių nėra leidžiama.
Darbo sutarčių rūšys ir jų deklaravimas
Darbdaviai, teikdami 1-SD pranešimus, ir toliau privalo tiksliai nurodyti darbo sutarties rūšį pagal galiojantį klasifikatorių. Tai apima neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei sezoninio darbo sutartis.
Darbas keliems darbdaviams išlieka specifinis atvejis. Informaciją „Sodrai“ teikia pirmasis darbdavys, kuris atsako už darbo grafikų sudarymą, įmokų apskaičiavimą ir visų socialinio draudimo įmokų sumokėjimą.
Valstybinis socialinis draudimas ir įmokos
Valstybinis socialinis draudimas išlieka viena svarbiausių socialinės apsaugos sistemos dalių. Įmokos mokamos reguliariai, dažniausiai kas mėnesį, ir skaičiuojamos nuo darbuotojo darbo užmokesčio arba nuo minimalios mėnesinės algos, jei taikomi minimalūs dydžiai.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos užtikrina darbuotojų teisę į nemokamas gydymo paslaugas ir vaistų kompensavimą. Dirbant pagal darbo sutartį, PSD išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, o savarankiškai dirbantys asmenys šias įmokas moka patys.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Įmokų mokėjimo terminų laikymasis tampa dar svarbesnis, nes pavėlavimai automatiškai fiksuojami sistemoje ir gali lemti delspinigius ar kitas sankcijas.
Darbdavio įmokos
Nedarbo socialinio draudimo tarifai išlieka diferencijuojami pagal darbo sutarties rūšį - neterminuotoms sutartims taikomas mažesnis tarifas, o terminuotoms - didesnis. Taip siekiama skatinti stabilesnius darbo santykius.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo tarifas priklauso nuo to, kuriai rizikos grupei priskirta įmonė. Dauguma darbdavių patenka į pirmąją, mažiausios rizikos grupę, tačiau galutinį tarifą kasmet patvirtina Socialinio draudimo fondo valdyba.
Papildomai darbdaviai moka įmokas į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą, skaičiuojamas nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Šios įmokos netaikomos tam tikroms institucijoms, pavyzdžiui, biudžetinėms įstaigoms ar Lietuvos bankui.
Darbuotojo įmokos ir pensijų kaupimas
Darbuotojo socialinio draudimo įmokų struktūra išlieka panaši: dalis skiriama pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimui. Jei darbuotojas dalyvauja papildomame pensijų kaupime, prie bendros sumos pridedama papildoma įmoka, kuri automatiškai administruojama per darbdavį.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Visas įmokas apskaičiuoja ir perveda darbdavys, o darbuotojui pateikiama aiški informacija, kokia įmokų dalis tenka jam, o kokia - darbdaviui. Tai leidžia užtikrinti skaidrumą ir aiškų socialinių garantijų mechanizmą.
Institucijų vaidmuo ir sistemos priežiūra
„Sodra“ ir toliau atsakinga už socialinio draudimo įmokų administravimą, draudėjų ir apdraustųjų duomenų tvarkymą bei išmokų skyrimą. Tuo tarpu sveikatos apsaugos politiką formuoja kitos valstybės institucijos, todėl draudimo sistema veikia kaip tarpusavyje susijusių atsakomybių visuma.
Delspinigiai už pavėluotus mokėjimus
Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.
Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir draudėjui skiriama bauda mutatis mutandis taikant Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nurodytus baudų dydžius ir nustatytą baudų skyrimo tvarką. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami.
Įmokų įsiskolinimo atidėjimas
Fondo valdyba gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų.
Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.
Delspinigių išieškojimo atidėjimas
Fondo valdyba gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų.
Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą netenka galios ir delspinigių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.
Senaties terminas
Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti.
Duomenų tikslinimas
Duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos.
Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius.
Darbo ginčai
Kai darbuotojas su darbdaviu nesutaria kokiu nors klausimu, kylančiu iš darbo teisinių santykių, tarp jų kyla darbo ginčas, kuris gali būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje arba teisme. Darbo ginčų komisijos per metus išnagrinėja apie 7 - 8 tūkstančius darbo ginčų. Didžioji jų dalis kyla dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų.
Statistika rodo, kad dažniausiai ginčijamas atleidimo iš darbo pagrindas yra Darbo kodekso 58 straipsnis, t. y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės - vieno šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo arba dviejų pažeidimų per paskutinius dvylika mėnesių.
Tačiau nemažai yra ir tokių atvejų, kai darbuotojai ginčija atleidimą iš darbo ir tais pagrindais, kurie nėra savaime diskredituojantys. Pvz. atleidimas Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais (dažniausiai įvardijamas kaip „etatų mažinimas“).
Ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą paprastai tiek darbuotojai, tiek darbdaviai įvertina, kad patirs tam tikras bylinėjimosi išlaidas.
Ilgalaikio darbo išmoka
Kaip minėta, ilgalaikio darbo išmoka išmokama darbuotojams, dirbusiems ilgiau kaip penkerius metus. Maksimalus tokios išmokos dydis gali siekti 77,58 % trijų vidutinių mėnesinių darbuotojo darbo užmokesčių dydžio sumą. Ši išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.
Darbo ginčų komisijai ar teismui pripažinus, kad darbuotojo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, sprendimu nukeliama atleidimo data į sprendimo įsiteisėjimo dieną ir pakeičiamas atleidimo iš darbo pagrindas. Tokiu atveju, dingsta pagrindas, kuriuo vadovaujantis Sodra buvo paskyrusi darbuotojui ilgalaikio darbo išmoką.
Kadangi apie pasikeitusį darbuotojo atleidimo pagrindą Sodrą privaloma informuoti, pamačiusi, kad darbuotojui nepagrįstai buvo išmokėta ilgalaikio darbo išmoka, ji kreipiasi į darbdavį, kad šis atlygintų Sodros patirtą žalą dėl ilgalaikio darbo išmokų išmokėjimo darbuotojui. Darbdavys savo ruožtu, atlyginęs žalą Sodrai, kreipiasi į darbuotoją, o nepavykus susitarti - į teismą, reikalaudamas, kad darbuotojas sugrąžintų jam nepagrįstai išmokėtas ilgalaikio darbo išmokas, kadangi darbuotojas jomis neteisėtai praturtėjo.
Darbuotojo įdarbinimo ir atleidimo procesai
Priimant darbuotoją į darbą, reikia atlikti kelis svarbius žingsnius. Pirmiausia, turi būti pasirašyta darbo sutartis (terminuota, neterminuota, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo) - pagrindas, pagal kurį dirbs įdarbinamas darbuotojas.
Antras svarbus žingsnis - turi būti užpildytas pranešimas apie asmens socialinio draudimo pradžią (1-SD forma) ir pateiktas elektroniniu būdu Sodrai. Pažymėtina, kad darbuotojo įdarbinimo proceso metu svarbu laikytis laiko terminų reikalavimų, t. y. pranešimas (1-SD forma) turi būti pateiktas Sodrai ne vėliau kaip viena diena iki darbuotojo darbo pradžios (pirmos darbo dienos).
Taip pat svarbu žinoti, kad įdarbinant darbuotoją, pranešimas Sodrai yra teikiamas vieną kartą, t. y. pakartotinai ar papildomai Sodrai teikti pranešimų (1-SD forma) apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nereikia. Tačiau žinotina, kad įdarbinus darbuotoją, kas mėnesį (už einamąjį mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos) turi būti teikiami SAM pranešimai, t. y. informacija apie darbuotojui priskaičiuotą atlyginimą ir Valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Darbuotojos atleidimas vykdomas taip pat pateikiant pranešimą (2-SD forma) Sodrai, t. y. Sodra informuojama apie atleistą darbuotoją ir jo Valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Be to, įmonėje rengiamas įsakymas dėl atleidimo iš darbo ir jis priimamas pasibaigus darbo sutarčiai.
Darbo sutarties nutraukimas
Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja DK XII skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“. Šio skirsnio teisinės nuostatos taikomos atsižvelgiant į DK 11 str. 1 dalyje įtvirtintą Darbo kodekso normų viršenybę prieš kitus LR įstatymus (išskyrus šalies Konstituciją) bei norminius teisės aktus.
Pagal DK 124 straipsnį darbo sutarties pasibaigimo pagrindus galima būtų suskirstyti į tris grupes. Pirmoji yra pagrindinė grupė, apimanti visus atvejus, kai darbo sutartis baigiasi ją nutraukus Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Antrajai grupei priskirti atvejai, kai darbo sutartis baigiasi likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo (DK 136 str. 1 d. 6 p.) arba kai darbdavys fizinis asmuo miršta ir nėra jo teisių perėmėjo (DK 136 str. 2 d.). Trečiajai grupei priskirtinas darbuotojo mirties faktas (DK 124 str. 3 p.).
Darbo kodekse vartojamos sąvokos darbo sutarties pasibaigimas, darbo sutarties nutraukimas ir atleidimas iš darbo iš esmės reiškia darbo santykių pasibaigimą. Pirmoji sąvoka yra plačiausios prasmės, apimančios visus darbo santykių pasibaigimo atvejus. Sąvoka darbo sutarties nutraukimas vartojama tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia abiejų šalių ar vienos šalies valia, taip pat reikalaujant tretiesiems asmenims, kurie nėra darbo sutarties šalis. Sąvoka atleidimas iš darbo reiškia darbo sutarties pasibaigimo rezultatą, tai yra teisinė darbo sutarties pasibaigimo išdava.
Darbo sutarties nutraukimo pagrindą sudaro tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo santykių tarp darbo sutarties šalių pasibaigimą. Tokie juridiniai faktai dažniausiai būna vienos iš darbo sutarties šalių valios veiksmai.
Darbo sutartis gali būti nutraukta tik įstatymų nustatytu pagrindu ir tvarka, todėl atleidimo iš darbo formulavimas dokumentuose turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus. Darbdavys darbo sutarties pasibaigimą įformina įsakymu (potvarkiu), su juo supažindina atleidžiamą iš darbo asmenį ir esamos darbo sutarties abiejuose egzemplioriuose daromi tam tikri įrašai.
Paprastai darbo santykiai su darbuotoju nutraukiami jo paskutinę darbo dieną, kuri yra ir jo atleidimo iš darbo diena. Darbo kodekso 141 straipsnis įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.
DK 206 straipsnyje nurodyta, kad tokiu atveju darbo užmokestis atleistam darbuotojui išmokamas per vieną dieną nuo tos dienos, kurią jis pareikalavo su juo atsiskaityti. DK 207 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.
DK 225 straipsnyje nustatyta išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio tvarka. Pagal ją išskaitų dydis iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), negali viršyti 20 proc., o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą - iki 50 proc. darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.
Jei darbuotojas pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis už visus darbo metus, o vėliau su juo darbiniai santykiai nutraukiami nepasibaigus tiems darbo metams, darbdavys turi teisę išskaičiuoti iš darbuotojo uždarbio atostoginius pinigus už neatidirbtas atostogų dienas arba juos išieškoti teismo tvarka. Išskaita už šias dienas nedaroma, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant dėl to jo kaltės.
Darbuotojo gautas darbo užmokestis negali būti iš jo išreikalautas kaip įgytas be pagrindo, išskyrus atvejus, kai šis darbuotojas veikė nesąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaida.
Išeitinė išmoka
Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių.
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos.
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti. Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Išeitinė išmoka nepriklauso, kai:
tags: #sodros #sumokejimo #terminai #darbdaviui