Lietuvos gyventojai, apdrausti социальное страхование, susiduria su įvairiomis социальное обеспечение sistemomis, įskaitant ligos ir nedarbo išmokas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia maksimali nedarbo социальное страхование išmoka, kokios yra jos sąlygos, dydžiai bei naujovės, įsigaliosiančios 2026 metais.
Ligos Išmoka: Kada ir Kaip Ji Mokama?
Lietuvos gyventojai, apdrausti ligos социальное страхование, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos социальное страхование stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Ligos Išmokos Dydis
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Taip pat skaitykite: Viskas apie "Sodros" išmokas
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Nedarbo Išmoka: Kam Ji Priklauso?
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas. Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką. Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- Buvote draudžiamas nedarbo социальное страхование ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių
Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie nedarbingumo pašalpą
Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje.
Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Nedarbo Išmokos Dydis
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2026 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1405,45 EUR. Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių.
Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.
Žmonių Su Negalia Parama
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijos Lietuvoje
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų социальное страхование
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį.
Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką. Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Pagal naujus siūlymus, pirmus bedarbystės mėnesius nedarbo išmokos išaugtų, tačiau vėlesniais mėnesiais - mažėtų. Vis tik įdomu tai, kad nedarbo išmokos daug labiau priklausytų nuo asmens pajamų - kuo didesnis buvo atlyginimas, tuo didesnė būtų ir išmoka.
Nedarbo išmokos taip pat didėtų ir mažiausių pajamų gavėjams, kadangi būtų didinama minimali išmoka. Tokias Nedarbo социальное страхование įstatymo pataisas registravo Vyriausybė kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), tačiau joms pritaria ne visi.
Kaip Keisis Nedarbo Išmokos?
Nedarbo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Šiuo metu pastovioji dalis yra fiksuota suma, lygi 23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA), taigi šiemet siekia 241,54 euro (1038 eurai MMA x 23,27 proc.). Tuo metu kintamoji dalis priklauso nuo vidutinio žmogaus atlyginimo ir per laiką mažėja:
- 1-3 mėn. mokama 38,79 proc. atlyginimo;
- 4-6 mėn. mokama 31,03 proc. atlyginimo;
- 7-9 mėn. mokama 23,27 proc. atlyginimo.
Visų pirma, nedarbo išmokas norima labiau susieti su asmens pajamomis ir jo sumokėtomis социальное страхование įmokomis. Taigi pastoviąją išmokos dalį planuojama mažinti, o kintamąją (kuri priklauso nuo pajamų) - didinti. Pastovioji dalis nuo 23,27 proc. MMA mažėtų iki 15 proc. MMA, taigi nuo 241,54 iki 155,7 euro (sumažėtų 85,84 euro). Tačiau kintamoji išmokos dalis padidėtų taip:
- 1-3 mėn. nuo 38,79 proc. iki 45 proc. atlyginimo;
- 4-6 mėn. nuo 31,03 proc. iki 35 proc. atlyginimo;
- 7-9 mėn. nuo 23,27 proc. iki 25 proc. atlyginimo.
2025 m. patvirtintas vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydis siekia 2108,88 euro. Pokyčiams įsigaliojus, šį vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus kintamoji dalis išaugtų:
- 1-3 mėn. nuo 817,76 iki 949 eurų (padidėtų 131,24 euro);
- 4-6 mėn. nuo 654,60 iki 738,11 euro (padidėtų 83,51 euro);
- 7-9 mėn. nuo 490,78 iki 527,22 euro (padidėtų 36,44 euro).
Taigi bendrai nedarbo išmoka (įskaitant sumažėjusią pastoviąją ir padidėjusią kintamąją dalis) gaunant VDU pirmais 3 mėn. padidėtų 45,40 euro, 4-6 mėn. nedarbo išmoka sumažėtų 2,33 euro, o 7-9 mėn. ji sumažėtų net 49,40 euro.
Mažiausia Ir Didžiausia Nedarbo Išmoka
SADM primena, kad šiuo metu mažiausias nedarbo išmokos dydis yra susijęs su 23,27 proc. MMA, t. y. 241,54 euro. Tačiau siūloma tai pakeisti ir mažiausią nedarbo išmoką sieti su 5 bazinės socialinės išmokos dydžiais (BSI). 2025 m. BSI yra 70 eurų, tad mažiausia galima nedarbo išmoka būtų 350 eurų (padidėtų 108,46 euro).
Anot ministerijos, keistųsi ir didžiausias nedarbo išmokos dydis, kuris šiuo metu yra 58,18 proc. kas ketvirtį atnaujinamo ir Valstybės duomenų agentūros skelbiamo VDU.
SADM atstovų aiškinimu, kadangi dabar maksimalūs nedarbo išmokų dydžiai keičiasi kas ketvirtį, tai sukuria papildomą administracinę naštą ir lemia skirtingas nedarbo draudimo išmokas bedarbiams, kurie skirtingais laikotarpiais gavo vienodas pajamas. Tad šią tvarką siūloma supaprastinti ir tiesiog įvesti 70 proc. VDU „lubas“. T. y., kad nedarbo išmoka negalėtų viršyti 70 proc. patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tokiu atveju didžiausia nedarbo išmoka 2025 m. būtų 1476,22 euro (2108,88 x 70 proc.), o t. y. 125,16 euro daugiau, nei maksimali nedarbo išmoka 2025 m. II ketv.
Kiti Nedarbo Draudimo Stažo Ir Pajamų Skaičiavimo Pokyčiai
Įstatymo projektu taip pat siūloma į nedarbo draudimo stažą neįskaičiuoti laikotarpių, per kuriuos asmuo gavo nedarbo išmokas. O į draudžiamąsias pajamas (skaičiuojamas nedarbo išmokai gauti) neįskaičiuoti nedarbo išmokų.
Be to, priėmus įstatymo pataisas, teisę į nedarbo išmoką gautų tie, kurie dirbo bent 12 mėn. per paskutinius 24 mėn., o ne per paskutinius 30 mėn., kaip yra dabar. Atitinkamai, apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos būtų skaičiuojamos iš 24, o ne 30 mėn. pajamų vidurkio.
Pasak SADM, bedarbis į pakartotinę nedarbo išmoką teisę įgytų tuomet, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos nedarbo draudimo stažas būtų bent 12 mėn.
Jei Seimas pritars visiems šiems pakeitimams, jie įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.
Nedarbo išmokų ribos dabar ir nuo sausio 1 dienos:
| Rodiklis | Dabar | Nuo sausio 1 d. |
|---|---|---|
| Maksimali nedarbo išmoka | 1381,78 euro | 1405,45 euro |
| Minimali nedarbo išmoka | 241,54 euro | 268,30 euro |
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos, kaip ir kiekvienais metais, keičiasi nedarbo išmokos minimalūs ir maksimalūs dydžiai.
Taip pat didėja nedarbo išmokos pastovioji dalis, arba minimali nedarbo išmoka. Ji sudaro 23,27 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), galiojančios mėnesį, už kurį mokama išmoka.
Kartu numatoma naujovių skiriant nedarbo išmokas asmenims, grįžusiems iš užsienio ir bedarbio statusą įgijusiems nuo kitų metų sausio.
Žmonėms, kurių paskutinis darbo laikotarpis yra užsienyje ir kurie kitoje valstybėje narėje dirbo laikinai, pavyzdžiui, ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo dienos, bus galima įskaityti užsienyje įgytą stažą bei ten gautą darbo užmokestį.
Minimalioji mėnesinė alga kitąmet kils 11,1 proc. - nuo 1038 eurų iki 1153 eurų.
tags: #maksimali #nedarbo #socialinio #draudimo #ismoka