Socialinė parama Lietuvoje yra skirta padėti pažeidžiamiausiems gyventojų sluoksniams. Šiame straipsnyje aptarsime maisto paramos gavimo sąlygas, įvairias programas ir iniciatyvas, skirtas mažinti materialinį nepriteklių.
Materialinio Nepritekliaus Mažinimo (MNM) Programa
Švenčionių savivaldybė informuoja gyventojus apie naują galimybę gauti pagalbą pagal Materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programą. Nors parama bus pradėta teikti tik nuo 2026 m. sausio 1 d., Švenčionių savivaldybė ragina visus potencialius paramos gavėjus nelaukti ir pradėti pildyti prašymus kuo greičiau, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. gautų reikalingą paramą.
MNM programa siekiama užtikrinti, kad labiausiai pažeidžiami gyventojai gautų reikalingiausią paramą. Ši programa yra orientuota į socialiai remtinus asmenis ir šeimas, kurie patiria didelį materialinį nepriteklių. Parama teikiama maisto produktais ir asmens higienos priemonėmis. Šios programos metu bus dalinami maisto paketai ir higienos priemonės.
Prašymai paramai gauti bus priimami nuo 2026 m. sausio 1 d. Prašymai teikiami ir informacija teikiama Švenčionių savivaldybės Socialinės paramos skyriuje. Čia gyventojai galės sužinoti tikslias paramos gavimo sąlygas ir užpildyti reikiamas formas. Remiantis MNM programa, parama bus teikiama natūra - dalinant produktų paketus.
„Maisto Banko“ Iniciatyvos
Maisto bankas vėl kviečia aukoti maisto produktus nepasiturintiems žmonėms
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Organizuodami „Maisto banko“ akciją, apie 70 Lietuvos miestų ir miestelių bendradarbiaujame su daugiau nei 300 ne pelno organizacijų bei įstaigų, teikiančių socialinę pagalbą dėl įvairių priežasčių skurstantiems žmonėms. Tai dienos centrai, besirūpinantys vaikais iš nepasiturinčių šeimų, gausių šeimų organizacijos, pagyvenusių žmonių draugijos, neįgaliųjų asociacijos, vaikų globos namai, senelių globos namai, labdaros valgyklos, nakvynės namai, socialinių paslaugų centrai ir kitos organizacijos.
Akcijos metu šių organizacijų atstovai (darbuotojai, savanoriai ar net patys paramos gavėjai) stovi parduotuvėse ir renka paramą savo organizacijos veiklai. Socialinėms organizacijoms iš anksto pavedame kuruoti vieną ar kitą parduotuvę. „Maisto banko“ akcijoje dalyvaujančioje parduotuvėje budintys savanoriai žino ir pasiteiravus pasakytų, kurios socialinės organizacijos globojamiems žmonėms renkamas maistas.
Su „Maisto banko“ akcijoje dalyvaujančiomis organizacijomis „Maisto bankas“ sudaro sutartis. Bendradarbiaujančios socialinės organizacijos maistą iš parduotuvių pargabena į savo organizacijos patalpas, išrūšiuoja, suskaičiuoja, nedelsiant „Maisto bankui“ atsiunčia informaciją apie surinktos paramos kiekius, paruošia paramą išdalinimui. Socialinės organizacijos prisideda ir formuodamos „Maisto banko“ akcijos savanorių komandas - jos pasitelkia savo aktyvistus - narius, simpatikus ar paramos gavėjus.
Sutartyse nurodoma, kam bus dalinama parama maistu (arba iš paaukoto maisto ruošiamas valgis). Maistą gaunantys asmenys pasirašo žiniaraštyje. „Maisto banko“ akcijos metu paaukotas maistas nepasiturintiems išdalinamas per keletą savaičių.
Paramos Teikimo Formalumai ir Apskaita
Paramos davėjas ir gavėjas turi pasirašyti sutartį arba paramos teikimo faktą įforminti kitais laisvos formos dokumentais, turinčiais privalomus Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus rekvizitus: apskaitos dokumento pavadinimą, subjekto, surašiusio dokumentą, pavadinimą ir kodą, datą, operacijos turinį ir rezultatus pinigine išraiška.
Taip pat skaitykite: Ilgaamžiškumo paradoksas
Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad parama taip pat yra viena iš dovanojimo formų. Todėl rengiant paramos sutartis svarbu vadovautis Civilinio kodekso reikalavimais, apibrėžiančiais dovanojimo sutarčių taikymą. Kai dovanojama didesnė kaip 1,5 tūkst. eurų suma, arba kai parama yra didesnė nei ši suma, sutartis turi būti rašytinės formos. Teikiant paramą, kurios suma didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, sutartis turi būti tvirtinama notariškai.
Paramos gavėjas taip pat gali būti įpareigotas panaudoti paramos dalyką paramos teikėjo nurodyta tvarka.
Paramos Formos
- Piniginės lėšos
- Kitas turtas (įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes)
- Suteiktos paslaugos
Paramos Apskaita
Įmonėms, skiriančioms paramą ne vieną kartą ir skirtingomis formomis, mokesčių grupės vadovė pataria pildyti suteiktos paramos apskaitos žiniaraštį, leidžiantį efektyviai kontroliuoti visas suteiktos paramos sumas ir jos formas.
LR pelno mokesčio įstatymas numato, kad paramą teikiančios įmonės gali iš savo pajamų du kartus atskaityti Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka paramai skirtas išmokas, bet ne daugiau kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, gautų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus, ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinius nuostolius. Taigi paramai skirtomis sumomis negali būti didinami įmonės veiklos nuostoliai.
Paramos Vertės Nustatymas
Norint pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis įmonėms svarbu tiksliai nustatyti suteiktos paramos vertę. Ilgalaikiu materialiu turtu skirtos paramos vertė nustatoma pagal jo likutinę vertę - įsigijimo kainos ir leidžiamiems atskaitymams priskirto nusidėvėjimo skirtumą, panaudos teise perduodamo naudoti ilgalaikio materialaus turto - pagal per paramos gavėjo naudojimo laikotarpį apskaičiuotą to turto nusidėvėjimo sumą, kuri būtų priskiriama leidžiamiems atskaitymams, jei tas turtas būtų naudojamas paramą teikiančio vieneto pajamoms uždirbti. Be to, tokiu atveju suteiktos paramos vertei gali būti priskiriamos paramos davėjo apmokamos paramos gavėjo patirtos to turto eksploatavimo išlaidos.
Taip pat skaitykite: Kaip prisidėti prie „Maisto banko“ Raseiniuose
Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių paslaugų savikainai. Ji nustatoma pagal darbų atlikimą ar paslaugų suteikimą patvirtinančiuose, juridinę galią turinčiuose dokumentuose nurodytą jų vertę. Pavyzdžiui, uždaroji akcinė bendrovė nemokamai nuvežė į ekskursiją grupę globos namų auklėtinių.
Kita Socialinė Parama
Socialinės paslaugos skiriamos Ukrainos gyventojams, esantiems Klaipėdos mieste dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, jeigu jie kreipimosi dėl socialinių paslaugų metu yra pateikę prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos tarnyba) jų teisinės padėties klausimui spręsti arba jiems yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jie negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę.
Vienkartinę išmoką įsikurti gali gauti asmenys, kurie yra sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui ir įregistravę šią sutartį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Sutartyje turi būti nurodyti nuomojamose gyvenamosiose patalpose kartu gyvenančių užsieniečių, priklausančių tam pačiam privačiam namų ūkiui, vardai, pavardės, gimimo datos.
Išmoką gali gauti vyresni kaip 18 metų, dirbantys pagal darbo sutartį ar savarankiškai, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą, studijuojantys aukštojoje mokykloje.
Ugdymo išlaidų kompensaciją gali gauti užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą, kurių vaikai mokosi Lietuvoje pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą.
Kontaktai Klaipėdoje
- gyvenantiems pietinėje miesto dalyje (nuo Baltijos pr.: +370 46 41 08 40, el. p.
- +370 46 32 46 96, +370 46 39 10 68, el. p.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nemažai savivaldybių aktyviai dirba tobulindamos paramą ir didindamos socialinės sferos specialistų kompetenciją. Panašios socialinės iniciatyvos, reaguojančios į demografinius ir ekonominius pokyčius regionuose, yra nuolat stebimos.
tags: #maisto #parama #nepasiturintiems