Šiandieninėje visuomenėje socialiniai tinklai vaidina vis svarbesnį vaidmenį, tačiau kartu kelia ir nemažai iššūkių. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) susiduria su įvairiais iššūkiais, o socialiniai tinklai tampa tiek įrankiu, tiek problema. Aptarsime LRT valdysenos klausimus, dezinformacijos plitimą socialiniuose tinkluose ir jų poveikį jaunimui bei galimus sprendimus.
LRT Valdysenos Iššūkiai ir Depolitizavimo Siekiai
Seimo opozicijos nariai parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama depolitizuoti LRT ir atskirti ūkio valdymą. Iniciatyva numato politinės įtakos mažinimą LRT taryboje ir ūkinių funkcijų perdavimą naujai steigiamai profesionalų valdybai.
Pasak Seimo narės Daivos Ulbinaitės, situacija, kurią dirbtinai sukūrė valdantieji, užsimoję pakeisti LRT generalinį direktorių, geopolitinių grėsmių fone darosi pavojinga ne tik demokratijai ir žodžio laisvei, bet ir nacionaliniam saugumui. Todėl trijų opozicinių Seimo frakcijų atstovai parengė savo įstatymo projektą LRT valdysenai tobulinti.
Vienas iš esminių naujuose pasiūlymuose numatomų pokyčių - LRT Tarybos depolitizavimas. Taip pat numatyta mažinti Tarybos narių skaičių nuo 12 iki 11 bei trumpinti jų kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų. Svarbiausia, jog valdžios institucijų - Prezidento ir Seimo - deleguojamų atstovų skaičius būtų mažinamas perpus: nuo aštuonių iki keturių, taip pat po vieną Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos atrinktą ir paskirtą narį, jų kadencija trumpinama nuo 6 iki 4 metų.
Pasak Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Kairio, akivaizdu, kad didžiausios ydos LRT valdysenoje užkoduotos Tarybos formavime. „Nėra normalu, kai du trečdalius Tarybos narių sudaro valdžios institucijų siųsti žmonės. Kviečiu tiek Seimą, tiek Prezidentą solidariai susimažinti savo teikiamų narių skaičių per pusę ir užleisti vietas žiniasklaidos lauko ir NVO atstovams. Dar daugiau, bet kurios organizacijos atstovai turi ne tik būti skiriami, bet ir skaidriai, konkurencingai atrenkami“, - teigė jis.
Taip pat skaitykite: Radijo Ryto Garsai Archyvai
Opozicijos pataisomis taip pat siūloma LRT valdymą padalinti į Tarybą ir Valdybą, aiškiai apibrėžiant jų kompetencijų ribas. Ekspertų diskusijose ir Valstybės kontrolės atliktuose vertinimuose pastebima, kad dabartinė Tarybos sudarymo ir narių skyrimo tvarka neužtikrina, kad joje būtų sutelktos profesionaliam instituciniam valdymui būtinos kompetencijos. Dėl šių priežasčių esamas modelis neužtikrina skaidrios, efektyvios ir gerąsias tarptautines praktikas atitinkančios LRT valdysenos.
„Siūloma valdymo pertvarka grindžiama nuostata, kad LRT valdysena turi būti aiškiai atskirta į dvi tarpusavyje subalansuotas, bet skirtingas funkcines dalis - viešojo intereso priežiūrą ir profesionalų institucinį valdymą. Siūloma LRT valdymą struktūruoti į Tarybą ir Valdybą, kiekvienam organui aiškiai apibrėžiant jo kompetencijos ribas“, - efektyvios valdysenos principų svarbą pabrėžia TS-LKD frakcijos narė Giedrė Balčytytė, akcentuodama, kad Valdybą sudarytų 5 nariai iš finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių.
Siekiant užtikrinti aukščiausius valdysenos standartus, siūloma, kad Valdybos nariai būtų atrenkami atviro konkurso būdu, remiantis gerosiomis valdymo praktikomis, taikant valstybės valdomų įmonių valdyboms taikomus profesionalumo, kompetencijos ir nepriklausomumo kriterijus. Tai sudarytų prielaidas suformuoti stiprią, kompetentingą ir politinės įtakos požiūriu atsparią Valdybą, galinčią priimti ilgalaikius, LRT tvarumą užtikrinančius sprendimus.
„Demokratai visuomet pasisakė už konstruktyvų darbą ir įtampos, kurią kelia ši tema mažinimą. Kviečiame valdančiuosius atsisakyti skubos tvarkos ir buldozeriu stumiamų pataisų ir pagaliau imtis konstruktyvios diskusijos ir sisteminių pokyčių. Būtina depolitizuoti LRT valdymą, o ne susitelkti ties konkrečių asmenybių atleidimu“, - akcentavo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė.
Kaip pabrėžia įstatymo iniciatoriai, ši reforma nesiekia keisti LRT misijos, riboti redakcinės laisvės ar didinti politinę įtaką visuomeniniam transliuotojui. Priešingai, jos tikslas - sustiprinti LRT nepriklausomumą, aiškiai apibrėžti atsakomybes ir sukurti modernų, skaidrų bei visuomenės pasitikėjimą stiprinantį valdymo modelį, atitinkantį geriausias Europos viešųjų transliuotojų praktikas.
Taip pat skaitykite: Kalbos išsaugojimo iššūkiai
Siūloma, kad naujasis LRT valdymo modelis įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., numatant laipsnišką Tarybos narių rotaciją, kad būtų išlaikytas institucinis tęstinumas ir stabilumas.
Socialiniai Tinklai ir Dezinformacija
Ar kada pagalvojote, kad socialiniuose tinkluose matoma informacija gali būti kruopščiai suplanuota manipuliacija? Mūsų kasdienybė vis labiau priklauso nuo socialinių medijų, tačiau ar esame išmokę atskirti melagingą informaciją nuo tiesos?
Šiuolaikinės socialinės medijos leidžia greitai platinti propagandą ir dezinformaciją, tačiau visuomenė dar nesuformavo įgūdžių atpažinti, filtruoti ir blokuoti tokią informaciją. Skirtingos interesų grupės siekia formuoti viešąją nuomonę, pasinaudodamos dezinformacijos kampanijomis rinkimų, pandemijų ar kitų politinių procesų metu.
VU MIF DMSTI mokslininkų teigimu, socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių platformų, kurioje plinta klaidinanti informacija. Visiems jau žinomi pavyzdžiai yra JAV ir Europos šalių rinkimų ir politinių kampanijų manipuliacijos, kai socialinės medijos, kurioms įtaką darė trečiosios šalys, tapo svarbiu įrankiu formuojant viešąją nuomonę rinkimų metu“, - pasakoja projekto ATSPARA vadovas prof. dr. Darius Plikynas.
Kitas projekto vadovo pateikiamas pavyzdys - COVID-19 pandemijos metu socialinės medijos tapo dezinformacijos apie virusą ir vakcinas platinimo kanalu. Socialiniuose tinkluose plito įvairios sąmokslo teorijos apie viruso kilmę ir vakcinų saugumą. „Melaginga informacija apie tariamus gydymo būdus ir prevencijos priemonės kėlė pavojų visuomenės sveikatai“, - dėsto dr. G.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai Lietuvoje ir pasaulyje
Pasak mokslininkės, besaikis socialinių medijų naudojimas, kaip rodo Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai, gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Tai gali sukelti nerimą, depresiją ir savivertės problemas, ypač tarp jaunų žmonių.
Anot vykdomo projekto vadovo prof. D. Plikyno, norint padėti visuomenei atpažinti ir atsispirti socialinių medijų manipuliacijoms, galima taikyti kelias priemones. „Turime išmokti atpažinti emociškai manipuliatyvų turinį ir nepasiduoti impulsyviam norui dalintis nepatikrinta informacija. Taip pat svarbu naudotis faktų tikrinimo įrankiais ir išsiugdyti skaitmeninės higienos įpročius“, - teigia projekto vadovas prof. dr. D.
Valstybės ir institucijos gali prisidėti įtraukdamos medijų raštingumo ugdymą į mokyklas, remdamos nepriklausomą žurnalistiką ir skatindamos socialinių medijų platformas prisiimti atsakomybę už dezinformaciją.
Dirbtinio intelekto sprendimai tapo būtini kovoje su dezinformacija, kadangi jie greitai ir tiksliai įvertina informacijos patikimumą. „Mūsų tikslas - sukurti įrankį, mažinantį propagandos poveikį ir skatinantį atsakingą informacijos sklaidą,“ - teigia projekto ekspertai prof. dr. D. Plikynas ir dr. G.
Socialinių Tinklų Poveikis Jaunimui
Socialiniai tinklai virsta galinga jėga, įtraukiančia nepilnamečius. Kai kuriems ši jėga tapo pražūtinga. Iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodantys iššūkiai, kuriais vaikai ir paaugliai viliojami įvairiose platformose, ilgainiui sudėtingėja ir stumia vaikus į realų pavojų.
D. Pečiulis LRT.lt teigė, kad suaugusiųjų dėmesį į socialiniuose tinkluose vis populiarėjantį iššūkį laipioti aukštų arba apleistų objektų stogais nusprendė atkreipti tada, kai pastebėjo jo plitimą.
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Klaipėdos AVPK) informavo, kad kovo pabaigoje sulaukė informacijos apie į privačioje teritorijoje esančius pastatus patenkančius ir ant stogų lipančius jaunuolius. „Pirmiausia nusitaikoma į vaikus, nes jie yra pažeidžiama visuomenės grupė. Paauglys yra paauglys. Dar dėliojasi jo vertybės ir pan. Be to, vaikams iš pradžių tai atrodo žaidimas, taip pat nori pasirodyti kietas prieš draugus, nes sakoma: „Ką, tu negali? Silpnas?“ Be abejo, kiekvienas nori parodyti, kad gali.
Panirti į socialinius tinklus, ten verdantį dažnai iškreiptą gyvenimą - nesudėtinga, nes, žinia, algoritmai veikia analizuodami žiūrimą ar ieškomą turinį ir netrukus vartotojui siūloma kone vien tai, kuo jis domisi daugiausia.
Dauguma populiarių socialinių tinklų deklaruoja, kad paskyras leidžiama kurti tik ne jaunesniems nei daugmaž 13 metų paaugliams. „Vaikai į socialinius tinklus panyra daug anksčiau, nei yra tie minimalūs reikalavimai. Dažniausiai taisyklės socialiniuose tinkluose rodo, kad nuo 13 metų jais galima naudotis, tačiau puikiai žinome, kad vaikai jais naudojasi daug anksčiau. Su tuo ir ateina visi pavojai, kad niekas nežinome, su kuo tie vaikai bendrauja. Vaikai sąmoningai slepia, ką daro internete“, - sakė R.
Kalbant apie vienišumą paaugliai, anot G. „Socialinių tinklų šiame amžiuje neuždrausi. Paaugliams tai yra labai svarbi socialinė erdvė, kurią, kaip ir suaugusieji, jie gali naudoti pakankamai konstruktyviais ir naudingais mums būdais. Suaugusieji turėtų atrasti būdą, kaip kalbėsi su savo vaikais. Su kiekvienu paaugliu, manau, tai yra skirtinga“, - sakė G.
Specialistai akcentuoja, kad socialiniuose tinkluose plintantys iššūkiai - tik vienas iš ten tūnančių pavojų. Paramos vaikams centro psichologė-psichoterapeutė, projektų koordinatorė Veronika Lakis pastebėjo, kad vaikus ir paauglius įtraukia ne tiek internete plintantys iššūkiai, bet patys socialiniai tinklai.
Situaciją pašnekovė vadina rimta, tačiau teigė nemananti, kad būdų padėti paaugliams nebėra. Kaip ir kiti specialistai, V. „Kvietimas diskutuoti apie tam tikras tarsi hipotetines situacijas labai skatina pasekmių numatymą, kai diskutuojame ramioje aplinkoje su vaikais. Lygiai taip pat labai svarbu turėti susitarimus, ką jie darytų, kai susiduria su pavojumi. Labai svarbi dalis, kad jie galėtų kreiptis į tėvus ar kitą patikimą suaugusį žmogų“, - kalbėjo V.
Klaipėdos miesto policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyriausioji tyrėja A. „Kalbėjau su 10-12 metų vaikais. Jiems tiesiog įdomu, tarsi juokas. Vis dėlto „Jaunimo linijos“ savanorė G. Tokio scenarijaus neatmeta ir Paramos vaikams centro psichologė-psichoterapeutė, projektų koordinatorė V.
Vis dėlto Oksfordo universiteto Eksperimentinės psichologijos ir Psichiatrijos departamentų mokslininkė S. Skripkauskaitė, kuri gilinasi į socialinių tinklų ir paauglių temas, pastebėjo, kad apskritai įvairių iššūkių plitimas tarp paauglių nėra nauja tendencija. S. „Tai yra susiję su biologiniais pokyčiais ir neįmanoma pagreitinti brandos. <...> Svarbu dirbti su vaikais tiesiogiai ir padėti jiems subręsti ir įvertinti tuos pavojus greičiau. <...> Individualiai galima padėti vaikams suprasti riziką, kodėl jie vienaip ar kitaip veikia, ką tai gali reikšti ir pan., kartu bandyti rasti metodus, kurie patenkintų tuos pačius poreikius, bet nėra gal tiek rizikingi.
S. Skripkauskaitė akcentuoja, kad socialinių tinklų vienareikšmiškai negalima nei nuteisti, nei išteisinti, mat jų poveikis priklauso ir nuo vaiko aplinkos konteksto.
| Iššūkis | Poveikis | Sprendimai |
|---|---|---|
| Dezinformacija | Viešosios nuomonės formavimas, visuomenės sveikatos pavojus | Medijų raštingumo ugdymas, faktų tikrinimo įrankiai, DI sprendimai |
| Pavojingi iššūkiai | Susižalojimai, mirtys | Diskusijos su vaikais, susitarimai dėl pavojų, kreipimasis į suaugusius |
| Priklausomybė | Nerimas, depresija, savivertės problemos | Ekranų ribojimas, psichologinė pagalba |
Socialiniai tinklai kelia nemažai iššūkių, pradedant dezinformacijos plitimu ir baigiant neigiamu poveikiu jaunimo psichinei sveikatai. Tačiau, taikant tinkamas priemones, galima sumažinti šiuos pavojus ir užtikrinti, kad socialiniai tinklai tarnautų visuomenės gerovei.
Socialinė žiniasklaida ir jos poveikis jaunimo raidai ir psichinei sveikatai
tags: #lrt #socialiniu #tinklu #naujienos