Šios ypatybės, galimybės ir santykiai yra socialiai sukonstruoti ir išmokti socializacijos procese. Jie priklauso nuo konkretaus laiko, aplinkos ir yra kintami. Socialinė lytis lemia, ko tam tikrame kontekste tikimasi, kas leidžiama ir vertinama moteryse ir vyruose. Daugumoje visuomenių skirstant atsakomybes ir veiklas, užtikrinant prieigą prie išteklių ir jų kontrolę, suteikiant sprendimų priėmimo galimybes pastebimi moterų ir vyrų skirtumai ir nelygybė. Socialinė lytis yra platesnių sociokultūrinių kontekstų dalis. Kiti svarbūs sociokultūrinės analizės kriterijai apima klasę, rasę, skurdo lygį, etninę grupę ir amžių.
Biografinė įžanga į lyties klausimą: nuo biologijos iki sociokultūrinio konstravimo
Su socialine lytimi susijusios prielaidos ir lūkesčiai moteris paprastai įstumia į nepalankią padėtį vertinant jų galimybes naudotis esminėmis teisėmis, tokiomis kaip laisvė veikti ir būti pripažintomis savarankiškais, visiškai pajėgiais suaugusiaisiais, pilnai dalyvauti ekonominėje, socialinėje ir politinėje raidoje ir priimti sprendimus dėl su jomis susijusių aplinkybių ir sąlygų. Daugybė kontroversijų šiandieniniuose kultūriniuose karuose yra susijusios su biologinės lyties (sex) ir socialinės lyties (gender) klausimu. Pavyzdžiui, nesutariama, ar santuoka galima tik tarp vyro ir moters, kas kieno tualeto kambariais gali naudotis, ar tikrai turėtume iš motinų tikėtis, kad šios rūpinsis vaikais.
Tad iš kur kilo šios diskusijos? Šios painiavos šaknys glūdi prancūzų feministės Simone de Beauvoir po Antrojo pasaulinio karo inicijuotoje revoliucijoje. Iki tol moksle ir filosofijoje manyta, kad visuomenėje paplitusios nuomonės apie vyrus ir moteris yra pagrįstos biologine lytimi (sex), ir socialinė lytis (gender) ją atitinka. 1949 m. išleistoje knygoje Antroji lytis (The Second Sex) S. de Beauvoir tam paprieštaravo. Ji sukūrė skirtį tarp socialinės lyties (visuomenėje paplitusios nuomonės apie tai, ką reiškia būti vyru ar moterimi) ir biologinės lyties (akivaizdūs ir pastovūs kūno bruožai). Tokios feministės žadėjo sukurti naują nepriklausomą moterį, neribojamą jos lytinės prigimties ir gyvenimo tikslų orientyru nelaikančios savo kūno ar visuomenės nuomonės. Taip lytis liko socialinė konstrukcija, kuri gali būti panaikinta arba perkurta keičiant visuomenės normas.
Beauvoir ir jos įtakos kryptys įkvėpė žymesnes mintis: Betty Friedan, Kate Millett, Germaine Greer ir Shulamith Firestone formavo radikalesnę viziją, kurioje „socialiai konstruojama“ ir „visiems primetama“ lytių idėja buvo įvardinta kaip pagrindas skatinti autonomiją ir kūrybiškumą žmogaus tapatybėje. Taip atsiranda kryptingas kultūrinis perauklėjimas, kuris iššaukia diskusijas apie socialinės lyties konstrukcijas ir skatina įtraukti naujas koncepcijas į žmonių tarpusavio santykius ir visuomeninę struktūrą.
Biologinio essentializmo kritikai pabrėžia, kad biologinė realybė ir socialiniai daugumos nusistatymai apie moters tapatybę nėra nei būtini, nei sveiki, todėl ateityje moterys turėtų būti laisvos rinktis savo tapatybę, neatsižvelgdamos į savo kūnus. S. de Beauvoir teigė, kad moterys buvo įtrauktos į tradicinius vaidmenis per socialinę indoktrinaciją, o „moteriški“ ir „vyriški“ maskavimai buvo įtvirtinti per kultūrinės tradicijos ir švietimo mechanizmus. Ji teigė, jog moterys nėra biologinė priklausomybė, o socialinės lytys - kultūros įtaka ir politinis bei ekonominis kontekstas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Feministinių srovių įtaka: nuo pirmosios bangos iki antrosios
Pirmoji feministinė banga siekė teisinės lygybės (skyrybų pripažinimas, nuosavybės teisės, teises balsuoti). Antroji banga pradėjo gilintis į kultūrinį patriarchatą ir vidinį moterų pasirinkimų kūrimą: nemažai moterų laikėsi motinystės ir santuokos nuostatų, o įsiliejimą į karjerą dažnai ribojo kultūriniai srautai. S. S. de Beauvoir įvardijo, kad kultūra atsakinga už biologinės lyties sureikšminimą, o seksualinis pasyvumas ir motinystės/ santuokos įtvirtinimas kartais privedė moteris prie menkesnės būties. Ji ragino transcendenciją - siekti laisvesnių pasirinkimų ir nuolatų atsparos socialinei įtakai.
Tačiau socialinės lyties temą šiandien dažnai suvokiame kaip spektrą, o ne kaip dvi griežtas kategorijas. Kol Ayramos, Hegelio, Darwin’o ir kitų darbų įtaka buvo grindžiama biologinėmis nuorodomis, feministės ir sociologai parodė, kad lyčių skirtumai gali būti kuriami visuomenės ir kultūros pagalba. Šis požiūris leido pereiti nuo „lyčių kaip biologinių realybių“ prie „lyčių kaip socialinių vaidmenų“ ir atvirkščiai peržengti daugelio tradicinių nuostatų ribas.
Be to, 1970-ųjų-1990-ųjų metų universitetuose plinta moterų studijų centrai ir edukacinės programos, kurios apima socialinės lyties tyrimus, žmogaus teises ir kultūrines normas. Lietuvoje tokie centrai atsirado vėliau, tačiau lyčių temoms analizė vis dar yra nuolatinė universiteto diskusijų dalis. Vertinant sociologinį požiūrį, socialinė lytis nėra bloga ar gera; ji yra komponentas, kurį galima analizuoti, keisti ir įtraukti į teisinę bei kultūrinę sistemą.
Biologija, genetika ir socialinis kontekstas: septynių komponentų įvairovė
Biologinę lytį sudaro keli komponentai: chromosominė lytis (XY ar XX), gonadinė lytis (sėklidės ar kiaušidės), genetinė lytis, vidiniai ir išoriniai lytiniai organai, brendimo lytis ir psichologinė lytis (savęs identifikavimas, lytinė orientacija). Pirmieji penki komponentai didžiąją dalimi yra genetiniu pagrindu nulemiami, o psichologinė lytis gali būti įtakojama aplinkos ir patirties. Tokia kompleksiška kombinacija gali sukurti įvairius atvejus: nuo vyrų su moteriška išvaizda iki dvigubų organų ar kitos kombinacijos. Supainioti gali būti ir teisinė/ dokumentinė lytis, kuri dažnai nustatoma pagal išorinę anatomiją, o gilesnėms chromosomų ar genų kintamumo situacijoms reikia atidžiai svarstyti teisinį statusą ir socialinę priėmimą.
Kai kurie atvejai rodo, kad žmogus gali turėti XY chromosomas, bet išorinė išvaizda ir lytiniai požymiai yra moteriški, arba atvirkščiai. Yra situacijų, kai embrionas turi mišrias ar skirtingas ląsteles, pavyzdžiui, dvigubos apvaisinimo atvejai ar lytinių organų mišringumai. Tokios anomalių situacijos išryškina, kad biologinė tikrovė nėra absoliuti, o teisinė ir socialinė lytis dažnai sprendžiama remiantis išoriniais požymiais, o ne visais biologiniais rodikliais.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Tarp įdomiausių klausimų yra orientacijos ir lytinės tapatybės klausimai. Lytinė orientacija gali būti hetero-, homo-, bi- ar asimetrinė (panseksualumas). Ji gali būti susijusi su socialine tapatybe, tačiau kartais taikyti atskirai - tarp anatomijos, genetikos ir aplinkos. Istorija rodo, kad nei lytinė tapatybė, nei orientacija nėra vienareikšmiai keičiamos: socialiniai ir kultūriniai procesai gali įtakoti žmonių patirtį, tačiau genetiniai ir biologiniai pagrindai dažnai turi svarbų vaidmenį.
Diskusijos apie terminologiją ir kultūrinę interpretaciją
Terminas gender (socialinė lytis) Lietuvoje dažnai interpretuojamas įvairiai: kai kurie teigia, kad vertimas į lietuvių kalbą kaip „socialinės lyties“ gali būti klaidinantis, nes „lytis“ tradiciškai asocijuojasi su biologine realybe. Tačiau akademinėje aplinkoje socialinė lytis laikoma platesniu kontekstu - apima elgesio normas, vaidmenis, išvaizdą ir kitus įgūdžius, kuriuos visuomenė patvirtina kaip „vyriškus“ ar „moteriškus“. Tokia kilmės perspektyva leidžia geriau suprasti diskriminaciją, kurią patiria asmenys dėl lytinių stereotypų.
Jubiliejančios diskusijos apie lytį skatina suprasti, kad biologinės lyties (sex) ir socialinės lyties (gender) atskyrimas nėra vien tik akademinė konstrukcija, bet praktinis įrankis analizuoti lyčių nelygybę, diskriminaciją darbo vietose, švietime ir kasdienėje socialinėje praktikoje. Teisiniai ginčai ir kultūriniai konfliktai tampa įrankiais išmokti suvokti žmogaus tapatybę kaip dinamišką ir kontekstinę, o ne griežtai binarinę.
Apibendrinimas ir praktinės įžvalgos
- Socialinė lytis yra kultūriškai ir temporaliai kintanti kategorija, kuri formuoja tai, ką laikome „vyriška“ ar „moteriška“ ir kaip šie vaidmenys įtakoja politinę, ekonominę bei socialinę lygybę.
- Beauvoir: žmogaus tapatybė yra kultūrinė ir istorijoje kintanti, todėl būtina išlaisvinti žmogų iš griežtų stereotipų, kad pasiekti platesnė laisvė pasirinkti savo gyvenimo kelią.
- Situacijų įvairovė rodo, kad nėra vienintelio būdo „tinkamai“ būti vyru ar moterimi: genetiniai, embrioniniai, hormoniniai ir aplinkos veiksniai gali sukurti platų lytinių išraiškų spektrą.
- Tarp diskusijų apie lytį centralus klausimas yra teisinės sistemos lankstumas ir visuomenės gebėjimas gerbti bei įtraukti asmenis su skirtingomis lytinėmis tapatybėmis bei orientacijomis.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #linkevicius #socialine #lytis