Įkyrios mintys (obsesijos) - tai nevalingai pasikartojančios, nerimą keliančios mintys ar vaizdiniai, kurių žmogus negali lengvai sustabdyti. Dažnai jos susijusios su baime užsikrėsti, pakenkti sau ar kitiems, suklysti, būti nepakankamai atsargiam. Siekdami sumažinti nerimą, žmonės gali pradėti atlikti pasikartojančius veiksmus (kompulsijas) - tikrinti, plauti, kartoti, skaičiuoti ar mintyse neutralizuoti „blogas“ mintis. Įkyrumai yra gydomi. Svarbu žinoti, kad įkyrios mintys savaime nereiškia žmogaus ketinimų ar vertybių.
Kaip atrodo įkyrios mintys kasdienėje situacijoje
Už penkiolikos minučių reikia išeiti iš namų kad spėtų į darbą. Vienoje rankoje sumuštinis, kita ranka paskubomis renku išmėtytus drabužius nuo lovos. Už žando jau sugrūdau paskutinį sumuštinio kąsnį. Nusiplaunu sviestuotą ranką. Išsilyginu marškinėlius. Išjungiu lygintuvą. Apsirengiu, įsispiriu į batus, užrakinu duris ir aš jau laiptinės apačioje. Staiga galvoje sutvinksi mintis, „ar aš išjungiau lygintuvą“. Bėgu į viršų, patikrinu lygintuvą, bėgu žemyn. Sėdu į mašiną. Galvoje vėl sukasi mintys, „ar užrakinau duris, nepamenu ar tikrai išjungiau lygintuvą“. Kopiu per du laiptus į viršų. Durys buvo užrakintos, lygintuvas išjungtas.”
Tokia situacija rodo įkyrių minčių įtraukimą į kasdienį ritmą: stresas, skubėjimas ir rūpestis dėl atsakomybių gali skatinti kartojimą ir ritualus. Daugeliui žmonių tokia patirtis gali pasitaikyti bent kartą gyvenime. Tačiau sergantiems obsesiniu kompulsiniu sutrikimu (OKS) šie impulsai tampa dažnesni ir įtemptesni, suvartodami daug laiko ir apribodami įprastą veiklą.
Kas yra obsesinis - kompulsinis sutrikimas
Obsesinis - kompulsinis sutrikimas - tai nerimo sutrikimas, kuriam būdingi du pagrindiniai bruožai: įkyrios mintys (obsesijos) ir įkyrūs veiksmai (kompulsijos). Įkyrios mintys labai vargina, nes jos pasikartoja tarsi prieš žmogaus valią. Tos mintys gali būti susijusios su baime kad atsitiks kas nors blogo, užklups sunki liga, kas nors iš artimųjų numirs. Žmogus taip pat gali nuolatos tikrinti ar išjungė dujas ar užrakino duris, ar daiktus padėjo į vietą, ar švariai nusiplovė rankas. Jis supranta kad šios mintys yra nepagrįstos, o kartais netgi nelogiškos, tačiau jam nesiseka šių minčių srauto sustabdyti. Su įkyriomis mintimis susijęs ir elgesys: nuolatinis tam tikrų veiksmų kartojimas, pavyzdžiui tikrinimas ar durys uždarytos, ar rankos švariai nuplautos.
Žmogus gali bijoti susirgti sunkia liga, pvz., tikėti kad vos pažiūrėjęs į sergantį sunkia liga žmogų, pats gali susirgti. Dėl to nuolatos plauna rankas ir dezinfekuoja paviršius. Kartais žmogus bijo apgadinti ar sužeisti artimuosius ar gyvūnus. Ji supranta, kad jo atliekami veiksmai yra absurdiški, beprasmiški, bet sunkiai gali sustoti. Dėl to sukuria įvairius ritualus ar taisykles, schemas, kurios padeda šiek tiek nurimti.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Kada reikia pagalbos?
Kiekvienas žmogus susiduria su įkyriomis mintimis, bet jei šios mintys pradeda varginti ir sutrikdo kasdieninį gyvenimą, verta kreiptis pagalbos. Pavyzdžiui, dėl nuolatinio tikrinimo žmogus vėluoja į darbą arba nepavyksta užbaigti darbo iki galo. Arba dėl nuolatinio rankų plovimo pažeidžiama oda. Jei sutrinka mitybos įpročiai ar atsiranda žymus nerimas, svarbu kreiptis į specialistus.
Ligą, OKS, gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras. Gydymas priklausomai nuo sunkumo gali būti keliabolis: medikamentinis, psichoterapija arba jų derinys. Praktika rodo, kad psichoterapija yra veiksmingas pagalbos būdas. Terapijai reikia laiko, tačiau žingsnis po žingsnio pacientai išmoksta sustabdyti įkyrių minčių srautą arba atranda individualius „priešnuodžius“ nerimui sumažinti. Terapijos metu vyksta gilus savo gyvenimo tyrimas: klientai atskleidžia patirtis vaikystėje, paauglystėje, įvertina savo fizines, dvasines ir socialines duotybes, atranda naujų galimybių prisitaikyti.
Štai keletas pavyzdžių iš praktikos: „Vieną kartą patikrininu darbą ir einu miegoti, nebegrįžtu prie to darbo“, „Sugalvojau ritualą užrakinti duris ir daugiau nebegrįžti prie durų klausimo tą rytą.“ Pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija (KET) ir, kai reikia, derinami medikamentai. Profesorius Robert L. Leahy įvardina, kad svarbiausia yra pakeisti santykį su mintimi: vietoj bandymo ją išguiti, išmokti ją matyti kaip laikinas proto turinys.
Kaip veikia įkyrios mintys: mechanizmai
Įkyrios mintys dažnai kyla, kai žmonėms svarbu jaustis kontroliuojantiems. Tyrimai rodo, kad noras jas kontroliuoti ir jų slopinimas gali sustiprinti mintis. Mintys gali būti susijusios su mirties baimei, baime būti sužeistam, ar su smurtu. Taip pat mintys gali būti susijusios su moraline ar religinine sfera, baimėmis nešvarumo ar higienos klausimais. Mindfulness arba dėmesingas įsisąmoninimas moko stebėti mintis kaip praeinančius reiškinius, o ne kaip realybę.
Siekiant įrodyti, kad mintys nėra realybė, naudojama įvairių pavyzdžių: pavyzdžiui, mintys apie turtą ar sėkmę nėra realios, jei jų laikomasi kaip tikrųjų įvykių. Taip pat svarbu suvokti, kad daugelis žmonių turi keistų minčių - apie 90% žmonių, tik šie žmonės jų nevertina klaidingai ir neleidžia joms įtakoti elgesio.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Kaip valdyti įkyrias mintis: praktika ir strategijos
KET ir mindfulness yra pagrindiniai įrankiai kovojant su OKS. Mindfulness moko stebėti mintis be teisinio nusiteikimo, o KET padeda atpažinti automatines mintis ir keisti neracionalius modelius. Taip pat naudingi relaksacijos pratimai, kvėpavimas ir gyvenimo būdo pokyčiai: reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir socialinis palaikymas.
- Minčių stebėjimo pratimas (mindfulness): sedėkite ramiai, užmerkite akis, mintį įsivaizduokite kaip upėje plaukiančią lapą arba debesį. Leiskite jai praeiti, nebandykite jos sulaikyti. Trukmė 5-10 min.
- Dėmesio perjungimo pratimas: kai kyla įkyri mintis, pasirinkite nukreipti dėmesį į kitą veiklą per 2-5 minutes.
- Kvėpavimo kvadratas (4-4-4-4): įkvėpti iki keturių, sulaikyti iki keturių, iškvėpti iki keturių, laukti iki keturių. Kartoti 5-10 kartų, 3-5 min.
- Socialinis aktyvumas ir užsiėmimai: daugiau bendraukite su žmonėmis, dalyvaukite veiklose, raskite hobį.
Taip pat svarbu žinoti, kada kreiptis pagalbos. Jei mintys trukdo darbui ar poilsiui, jei atsiranda kompulsinis elgesys ar vengimas, jei mintys sukelia stiprų nerimą ar gali kilti savižalos minčių, reikia kreiptis į psichologą arba psichiatrą. Gydytojai gali rekomenduoti tinkamą terapijos kryptį ir, esant poreikiui, medikamentinį gydymą, kuris sumažina mintų intensyvumą ir atkuria energijos balansą.
Proveržiai ir įžvalgos iš praktikos
Įkyrios mintys nėra vien tik „problema“ - jas galima išmokti valdyti, pritaikant skirtingas technikas ir pritaikant jas kasdienėse situacijose. Svarbiausia - priimtiMintis nėra veiksmas ir ji nepasako, koks žmogus esate. Analizė, savęs pažinimas ir tinkami įrankiai padeda sugrąžinti gyvenimo kontrolę ir sumažinti nerimą.
Šio sutrikimo atveju, pažangių metodų taikymas padeda sumažinti simptomatologiją iki minimumo ir suteikti žmonėms galimybių sėkmingai funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Jei mintys kelia realią savęs ar kitų žalą grėsmę, būtina skubiai ieškoti pagalbos.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) – priežastys, simptomai ir patologija
Santrauka ir galutinės mintys
Įkyrios mintys dažnai atsiranda stresinėje ar sunkioje situacijoje ir gali būti susijusios su nerimo sutrikimais, OKS ar depresija. Tačiau jas galima valdyti naudojant KET, mindfulness ir praktinius pratimus. Svarbiausia - nepulti į savęs kaltinimą ir žengti drąsiai siekti pagalbos, kai tai reikalinga.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms