Ligos išmoka - piniginė kompensacija, kurią gyventojas gauna laikino nedarbingumo metu, dėl ligos ar traumos. Lietuvoje ligos išmokas administruoja Sodra, tačiau jos mokėjimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo veiklos formos. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kaip galite gauti ligos išmoką, kokios yra išmokos dydžio apskaičiavimo taisyklės bei kokios yra kitos svarbios sąlygos.
Ką reiškia ligos išmoka ir kam ji svarbi
Ligos išmoka - kompensacija, kurią asmeniui skiria valstybė ar draudimo įmonė dėl laikino nedarbingumo, ligos ar sužalojimo. Ji yra itin svarbi dirbant savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų. Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai susiduria su unikalia realybe - jų socialinės garantijos nėra tokios stabilios, kaip samdomo darbo atveju.
Kas gali gauti ligos išmoką
Ligos išmokas reguliuoja „Sodros“ įstatymai. Ligos išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, jei jie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Ši teisė įgyjama po nepertraukiamo 3 mėnesių arba per pastaruosius 12 mėnesių sukaupto 6 mėnesių socialinio draudimo stažo (šaltinis: Sodra). Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti sukauptą socialinio draudimo stažą: nepertraukiamai 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius. Ligos išmoką galite gauti, jei: turite medicininį nedarbingumo pažymėjimą, esate draustas ligos socialiniu draudimu ir turite pakankamą draudimo stažą.
Nedarbingumo pažymėjimas ir prašymo pateikimas
Ligos išmoka išmokama tik esant oficialiai išduotam nedarbingumo pažymėjimui. Šį pažymėjimą išduoda gydytojas, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti. Jei dėl ligos negalite dirbti - kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba specialistą. Gavę nedarbingumo pažymėjimą, atlikite šiuos žingsnius: Savitarnos sistemoje pasirinkite „Prašymai“ → „Ligos išmoka“. Užpildykite prašymo formą: nurodykite nedarbingumo pažymėjimo numerį (jį automatiškai sugeneruoja gydytojas ir įkelia į sistemą). Patikrinkite, ar teisingai nurodytos draudžiamosios pajamos bei draudimo laikotarpiai. Pasirinkite sąskaitą banke į kurią norėsite gauti išmoką. Pateikite prašymą. „Sodra“ peržiūrės jūsų prašymą ir suteiks atsakymą per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
Kai ir kaip pradedamos mokėti išmokos
Nedarbingumo pažymėjimas perduodamas į „Sodros“ sistemą, todėl papildomai jį pristatyti nereikia. Darbdavio informavimas: jūsų darbdavys automatiškai gaus informaciją apie jūsų nedarbingumo pažymėjimą per „Sodros“ sistemą. Tačiau vis tiek rekomenduojama apie savo nedarbingumą informuoti tiesiogiai. „Sodra“ pati gauna informaciją apie jūsų nedarbingumą ir išmoką pradeda skaičiuoti automatiškai. Nedarbingumo pažymėjimas ir jūsų duomenys iš sistemos bus naudojami ligos išmokos apskaičiavimui ir išmokėjimui. Jei atitinkate visus reikalavimus, ligos išmoka bus pervesta tiesiai į jūsų nurodytą banko sąskaitą. Paprastai išmoka pradedama mokėti per 17 darbo dienų nuo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.
Taip pat skaitykite: Studentų socialinės garantijos ir draudimas
Išmokos trukmė ir ribos
Ligos išmokos trukmė: pirmosios dvi ligos dienos darbdavys (jei toks yra) moka išmoką, tačiau savarankiškai dirbantiems tai nėra taikoma. Nuo trečiosios dienos ligos išmoką moka „Sodra“ už kiekvieną nedarbingumo dieną, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas dėl tos pačios ligos. Ligos išmokos mokamos tol, kol baigiasi jūsų nedarbingumo laikotarpis. Tačiau išmokos trukmė yra ribota: dėl asmeninės ligos ar traumos - išmoką galite gauti iki 122 kalendorinių dienų per vieną laikotarpį arba 245 kalendorines dienas per vienerius metus. Dėl sunkios ligos ar traumos - ligos išmoka gali būti mokama iki 240 kalendorinių dienų per vieną laikotarpį. Slaugant sergantį vaiką - išmoką galima gauti iki 14 kalendorinių dienų arba iki 120 dienų, jei vaikas serga sunkiomis ligomis.
Išmokos dydis ir skaičiavimo taisyklės
Ligos išmoka apskaičiuojama remiantis asmens draudžiamųjų pajamų vidurkiu ir įstatymu nustatytu kompensavimo procentu. Draudžiamųjų pajamų vidurkis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas už 3 mėnesius, buvusius prieš užpraeitą ketvirtį (šaltinis: Sodra). Ligos išmokos dydis = (Draudžiamųjų pajamų vidurkis × 62,06%) × Nedarbingumo dienų skaičius. 62,06% yra įstatymu nustatytas kompensavimo dydis, kuris taikomas nuo trečiosios nedarbingumo dienos. Ligos išmokos dydis priklauso nuo jūsų uždirbtų pajamų ir draudimo stažo. Išmokos dydis priklauso ir nuo ligos tipo bei jūsų draudimo istorijos.
Pavyzdys
Įsivaizduokime du asmenis su skirtingomis draudžiamosiomis pajamomis: Asmuo A: Draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 1 500 €/mėn. Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 1 500 €. Nedarbingas 10 dienų. Ligos išmokos dydis: 1 500 € × 62,06% = 930,90 €/mėn. 930,90 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 31,03 €/d. 31,03 €/d. × 10 d. = 310,30 € už 10 dienų. Kaip matome, didesnės draudžiamosios pajamos lemia ir didesnį ligos išmokos dydį.
Minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai bei mokesčiai
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Savarankiškai dirbantys asmenys ir SAV pranešimas
Savarankiškas ligos draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti teisę į ligos išmoką. Įmokos apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei per metus uždirbama 10 000 eurų - VSD įmokos skaičiuojamos nuo 5 000 eurų. SAV pranešimas, dar žinomas kaip „Pranešimas apie savarankiškai dirbančius asmenis”, yra dokumentas, kurį reikėtų pateikti dirbantiems savarankiškai. Jame pateikiama informacija apie asmens pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus svarbius duomenis. SAV pranešimą turi būti teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos - už praėjusį kalendorinį mėnesį, arba per 3 darbo dienas - jei nutraukiate individualią veiklą. SAV pranešimas naudojamas apskaičiuoti ir kontroliuoti savarankiškai dirbančių asmenų mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Papildomos sąlygos ir teisės
Be pagrindinių ligos išmokos taisyklių, yra keletas papildomų sąlygų, kurios gali turėti įtakos jūsų teisėms gauti išmoką: savarankiškai dirbantys asmenys, mokantys ligos draudimo įmokas, taip pat gali gauti ligos išmokas. Tačiau būtina atitikti minimalų draudimo stažą. Jei neturite būtino socialinio draudimo stažo - ligos išmoka gali būti nesuteikiama. Turintiems darbo ar tarnybos santykius su darbdaviu (darbdaviais) ir vykdantiems savarankišką veiklą apdraustiesiems asmenims, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ši išmoka mokama, jeigu šie asmenys laikinojo nedarbingumo metu nedirbo ir nevykdė veiklos kaip savarankiškai dirbantys asmenys.
Ilgalaikis nedarbingumas, negalia ir pensijos
Ilgalaikis nedarbingumas: jei liga ar trauma yra ilgalaikė ir riboja darbingumą, galite kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo ir gauti ilgalaikę invalidumo pensiją. Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos: šalpos neįgalumo pensija ir socialinio draudimo negalios pensija. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį.
Nedarbo išmoka: trumpas palyginimas ir sąlygos
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas. Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas: buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą; registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas; Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių. Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių.
Praktiniai patarimai ir dažniausiai užduodami klausimai
- Ar būtinas nedarbingumo pažymėjimas? Taip, be nedarbingumo pažymėjimo „Sodra“ ligos išmokos neišmokės.
- Kiek laiko trunka sprendimo priėmimas? Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
- Kaip skaičiuojamos savarankiškų veiklų įmokos? Įmokos apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų savarankiškai dirbantiems asmenims.
- Ką daryti, jei neturiu pakankamo stažo? Jei neturite būtino socialinio draudimo stažo - ligos išmoka gali būti nesuteikiama.
Ligos išmokos apskaita - santrauka lentelėje
| Aspektas | Reikalavimas / Vertė |
|---|---|
| Draudimo stažas | 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. |
| Išmokos procentas | 62,06% (nuo trečios dienos), 77,58% ekstremalių situacijų atveju |
| Darbdavio mokama dalis | Pirmos dvi nedarbingumo dienos (62,06%-100% pagal darbdavio pasirinkimą) |
| Mokesčiai | GPM 15%, PSD įmoka 6% |
| Sprendimo terminas | 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo |
Žinojimas apie šias išmokas ir jų gavimo sąlygas gali padėti užtikrinti finansinį stabilumą netekus darbingumo ar darbo. Dėl konkrečių situacijų ir skaičiavimų visada rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į „Sodrą“ arba naudotis „Sodros“ savitarnos paslaugomis.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
tags: #ligos #socialinis #draudimas