Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Ką reiškia ligos pašalpa ir kas gali ją gauti?
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Kas moka ligos išmoką už pirmas dvi dienas?
Nuo balandžio 1 d. kiekvienas darbdavys mokės jam ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, nesigilindamas, ar darbuotojas turi ligos socialinio draudimo stažą. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama, kai tos dienos pagal darbuotojo darbo grafiką yra darbo dienos. Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc.
Kada „Sodra“ pradeda mokėti ligos išmoką?
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Jeigu slaugote sergantį šeimos narį, „Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Jeigu liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Ligos išmokos dydis ir mokesčiai
Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).
Kai ir kaip apskaičiuojama ligos išmoka
Ligos išmoka nėra rūšiuojama pagal ligas ir visų susirgimų atvejais yra apskaičiuojama pagal tą pačią tvarką. Jos dydis priklauso nuo asmens gaunamo darbo užmokesčio. Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.
Nuo [metai] sausio 1 d. mokama nuo 62,06 - 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už 2 pirmąsias ligos dienas, kurias sumoka darbdavys. Gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 dienos, t. y. 62,06 proc. moka „Sodra“. Kai apskaičiuojame darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, reikia nepamiršti jo palyginti su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pagrindu apskaičiuotu VDU.
Pavyzdys, kaip apskaičiuojama nedarbingumo pašalpa
Pavyzdys, kaip apskaičiuojama nedarbingumo pašalpa: Darbuotojas susirgo [metai] m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Apie tai, kad susirgo ir negali atvykti į darbą, informuoja darbdavį. Iki [metai]-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 500 Eur.
Kaip buvo minėta, už pirmas dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys. Kadangi [metai] m. sausio 12 diena yra šeštadienis, nesutampa su darbo grafiku, darbdaviui reikia mokėti tik už vieną darbo dieną, t. y. [metai]-01-11. Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš [metai] m. 10, 11 ir 12 mėnesių. Kai nuo [metai] sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, buvęs iki [metai] m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
500 x 1,289 = 644,50 Eur Vidutinis darbo valandos užmokestis 1933,50 /495 = 3,91 Eur Vidutinis darbo užmokestis 1933,50/62 = 31,19 Eur Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už vieną darbo dieną 31,19 x 62,06 proc. = 19,36 Eur. Suskaičiavus nedarbingumo pašalpą, užpildomas ir pateikiamas NP-SD pranešimas „Sodrai“.
Pavyzdys su MMA palyginimu: Darbuotojas susirgo [metai] m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Iki [metai]-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 432 Eur. Nuo [metai] m. sausio - 557 Eur. Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš [metai] m. 11, 12 mėnesių ir [metai] m. 1 mėn.
432 x 1,289 = 556,85 Eur Vidutinis darbo valandos užmokestis 1670,70 /488 =3,42 Eur Vidutinis darbo užmokestis 1670,70/61 = 27,39 Eur. Tikriname, ar vidutinis dienos darbo užmokestis nėra mažesnis už VDU skaičiavimo mėnesį LRV nustatytos MMA pagrindu apskaičiuotu to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.
[Metai] m. vasario mėnesį MMA buvo 555 Eur, darbo dienų skaičius - 20 (tarkime, kad darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę). Reiškia, kad vasario mėnesį apskaičiuotas dienos VDU negali būti mažesnis kaip 27,75 Eur (555 Eur / 20 d. d.). Šis apskaičiuotas VDU turi būti naudojamas apskaičiuojant nedarbingumo pašalpos dydį. Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už dvi darbo dienas 55,50 (27,75*2) x 62,06 proc. = 34,44 Eur.
Kada pradedamos mokėti ligos išmokos ir terminai
Išmoka pradedama skaičiuoti nuo trečiosios kalendorinės ligos dienos. Jei viskas tvarkinga, išmoka pervedama per 17 darbo dienų nuo duomenų gavimo dienos. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Maksimalus nedarbingumo laikotarpis ir atlyginimo pratęsimo eiga
Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo. Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Kaip gauti ligos išmoką?
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Ligos išmoka mokama tik už darbo dienas. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvos Respublikoje.
Praktiniai klausimai: dokumentai, pažymėjimai ir ataskaitos
Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai gydymo įstaigose, registruojant duomenis per e.sveikata sistemą. Darbuotojui fizinių dokumentų pateikti nereikia - viskas perduodama automatiškai. Statusą galima peržiūrėti prisijungus prie e.sveikata ar Sodros paskyros per Elektroninius valdžios vartus. Taip pat galima matyti, ar gydytojas užregistravo pažymėjimą ir ar jis dar galioja.
Suskaičiavus nedarbingumo pašalpą, užpildomas ir pateikiamas NP-SD pranešimas „Sodrai“. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama už darbo valandas pagal darbo grafiką.
Specifiniai atvejai: slauga, onkologija, negalia
Jeigu slaugote sergantį šeimos narį, „Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui. Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos: Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną.
Asmeniui, gaunančiam šias pensijas, svarbu kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Praktiniai patarimai ir papildomos galimybės
Jeigu planuojate pradėti individualią veiklą - Sąskaita123.lt yra naudingas įrankis, kuris padeda efektyviai spręsti buhalterinius klausimus. Platforma leidžia išrašyti sąskaitas vos keliais paspaudimais. Mintis apie individualios veiklos ar nuosavo verslo pradžią gali gąsdinti, tačiau iš tiesų individuali veikla turi nemažai privalumų, palyginus su darbu pagal darbo santykių sutartį. Lankstumas. Galite dirbti patogiu laiku, derinant veiklą su sveikatos būkle ar kitais poreikiais. Mažesnė priklausomybė nuo išmokų. Turėdami nuosavą veiklą, esate mažiau priklausomi nuo nedarbingumo pašalpos išmokų. Atsakomybės augimas. Savarankiškas darbas padeda stiprinti atsakomybės ir organizuotumo įgūdžius.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
- Ar visi gauna ligos išmoką? Taip, jei jie yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo išmoką arba turi pakankamą draudimo stažą.
- Ar ligos išmokos yra apmokestinamos? Taip, ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
- Kas išduoda nedarbingumo pažymėjimą? Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai gydymo įstaigose, registruojant duomenis per e.sveikata sistemą.
- Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją, kol jis serga? Pagal Darbo kodeksą, darbuotojas negali būti atleistas dėl ligos ar nedarbingumo laikotarpiu.
- Ar priklauso ligos išmoka jeigu asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją? Šis klausimas reikalauja individualaus teisinio vertinimo bei atsakymo.
- Ar vizitui pas gydytoją suteikiama laisva diena? Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.
Jeigu turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus: +370 606 07257 arba parašius el. Dėl konkretaus atvejo geriausia kreiptis tiesiogiai į Sodrą arba pasikonsultuoti su teisininku. Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.
Kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš įmonė lėšų neskaičiuojama. Civilinio proceso kodekse yra baigtinis sąrašas išmokų, iš kurių negalima daryti išskaitų. Pensijų kaupimo įstatymas liepia skaičiuoti papildomo pensijų kaupimo įmokas - 1,8 ar 3 proc. Keičiasi iš darbdavio lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas mokamų išmokų dydis.
| Aspektas | Trumpas paaiškinimas |
|---|---|
| Kas moka už 1-2 dienas | Darbdavys (min. 62,06 %) |
| Kas moka nuo 3 dienos | Sodra (62,06 %, karantine / ekstremalioje situacijoje 77,58 %) |
| Mokėjimo terminai | Sprendimas per 10 d.d., išmoka per 7 d.d. nuo sprendimo |
| Min./maks. išmoka (2026 I ketv.) | 281,19 EUR / 2998,37 EUR |
| Mokesčiai | GPM 15%, PSD 6% iš priskaičiuotos sumos |
Šis sąvadų rinkinys skirtas darbo užmokesčio klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie DU apskaičiavimą ir mokėjimą, VDU, viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, premijas ir priedus, suminę DLA, išskaitas iš DU, GPM bei Sodros įmokas, ligos išmokas ir kiti su darbuotojų darbo užmokesčiu susiję klausimai.