Lėtinių ligų paplitimas ir pasekmės vis labiau keičia asmens ir visuomenės kasdienybę: tai ne tik medicininė, bet ir socialinė, ekonominė bei psichologinė problema. Apie daugybinių lėtinių ligų ypatumus, jų įtaką socialiniam gyvenimui ir sprendimus kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoju kardiologu Roku Navicku.
Lėtinių ligų paplitimas ir tendencijos
2014 metais pradėto projekto tikslas - prisidėti prie gerosios lėtinių ligų gydymo, priežiūros patirties perdavimo ir keitimosi ja tarp Europos šalių bei regionų skatinimo. Vienas iš didžiausių iššūkių šiuo metu yra daugybinės lėtinės ligos, kitaip tariant, tie ligoniai, kurie serga daugiau nei viena lėtine liga. Europoje tokių yra apie 60 proc. žmonių, vyresnių nei 65 metai, o 85 metų amžiaus grupėje šis skaičius šokteli iki 85 proc. JAV daugybinės lėtinės ligos kamuoja daugiau nei 21 proc. gyventojų. Surinkti duomenys patvirtino, kad, kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje sergančiųjų lėtinėmis ligomis yra tikrai nemažai.
Žmonių, kuriems diagnozuota bent viena lėtinė liga, yra apie 0,5 milijono, arba 17,2 proc., suaugusių gyventojų. 96 proc. šių pacientų nustatyta daugiau kaip viena lėtinė liga. 10 proc. vyresnių nei 45 metų gyventojų serga dviem lėtinėmis ligomis. Tai lemia kelios priežastys: dėl gerėjančios sveikatos priežiūros, veiksmingų vaistų, naujų diagnostikos ir gydymo būdų, modernios įrangos, gydytojų profesionalumo tos ligos, kurios anksčiau dažniausiai baigdavosi mirtimi, dabar yra išgydomos, bet tampa lėtinės.
Jeigu palyginsime su XIX amžiaus pabaiga, per pastarąjį šimtmetį žmonių gyvenimo trukmė pasaulyje beveik padvigubėjo. Kitos priežastys, dėl kurių lėtinės ligos taip plinta - kasdien patiriamas stresas, įtampa, žalingi įpročiai, nesveika mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas. Analizuojant sveikatos rodiklius akivaizdu, kad visai sveikų žmonių mažėja ir jaunesnio amžiaus grupėse. Matome, kad daugybinės ligos toli gražu nebėra pensinio amžiaus gyventojų bėda, sergamumas lėtinėmis ligomis smarkiai padidėja jau apie 45 gyvenimo metus.
Svarbiausios sergamumo grupės ir dažniausios ligos
Būdamas gydytojas kardiologas įsitraukiau į šį darbą kaip tik dėl to, kad daugumai Lietuvos gyventojų, sergančių bent viena lėtine liga, dažniausiai nustatyta ir kokia nors kardiologinė patologija, tokių pacientų yra daugiau kaip 90 proc. Tai viena iš vyraujančių sveikatos problemų ir dažniausių lėtinių ligų ne tik pas mus, bet ir kitose Europos šalyse, ir visame pasaulyje. Kalbant apie daugybines ligas, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje dažniausiai jos būna trijų grupių: jau minėtos širdies ir kraujagyslių, judamojo aparato ir psichikos sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant depresija
Pagal pasaulinės statistikos duomenis beveik visi vyresni nei 60 metų suaugusieji turi bent vieną lėtinę ligą. Pagal savo apibrėžimą lėtinė liga yra tokia liga, kuri trunka ilgiau nei metus. Kai kurios lėtinės ligos gali sukelti ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis toksinų, cheminių medžiagų ar oro taršos poveikis. Dalį lėtinių ligų lemia žmogaus gyvenimo būdas ir elgsenos įpročiai, o kitas mes, deja, paveldime.
Daugybinės ligos: iššūkiai gydytojams ir pacientams
Daugiausia sunkumų kyla dėl to, kad medikai ruošiami gydyti vieną lėtinę ligą. Ilgėjanti gyvenimo trukmė įrodo, jog jie labai sėkmingai tai daro, bet kai tenka gydyti pacientą, sergantį dviem, trimis ar net penkiomis ligomis, tai tampa iššūkiu medicinos personalui ir visai sveikatos priežiūros sistemai. Tokie ligoniai vartoja daug vaistų, gali kilti jų tarpusavio sąveika, turinti įtakos vaistų poveikiui, galinti pakenkti vienai ar kitai organizmo sistemai. Situaciją apsunkina ir tai, kad kiekvieną iš šių ligų neretai gydo skirtingos srities specialistas.
Duomenų analizė rodo, kad tokie pacientai daug dažniau lankosi gydymo įstaigose, ilgiau gydosi ligoninėje, dažniau į ją sugrįžta. Analizuodami Lietuvos duomenis matome, kad žmonės, sergantys daugiau kaip viena lėtine liga, 9,8 karto dažniau kviečia medicinos personalą į namus (šeimos gydytoją, slaugytoją), jie 2,1 karto dažniau patys kreipiasi į pirminės sveikatos priežiūros specialistą. Šie pacientai netenka dalies fizinių funkcijų, prastėja jų psichikos sveikata, gali pasireikšti depresija. Jie 61 proc. labiau rizikuoja būti per 30 dienų pakartotinai hospitalizuoti dėl to paties susirgimo.
Vaistų suderinamumas ir gydymo koordinavimas
Daugybinis vaistų vartojimas taip pat yra mūsų akiratyje. Apibendrintai vertinant, tai, kad keliomis lėtinėmis ligomis sergantis pacientas vartoja daug skirtingų vaistų, yra ne problema, o nepatogumas. Problema yra galima jų tarpusavio sąveika. To, ligonį gydant skirtingų specialybių gydytojams, neretai sunku išvengti. Dažnai būna, kad šeimos gydytojas mano, jog specialistai pasižiūrėjo, ar vaistai dera tarpusavyje, o specialistai galvoja, kad tai padarė šeimos gydytojas.
Reikia galvoti, kam turime priskirti šią funkciją, ar gydytojui, ar vaistininkui, kurį galbūt irgi vertėtų įtraukti į pacientą prižiūrinčių specialistų komandą. Jis galėtų padėti parinkti tinkamą vaisto analogą. Gera žinia, kad daugėja preparatų, kuriuose suderinamos dvi arba trys skirtingos veikliosios medžiagos. Šie vaistai saugesni, nes sukurti taip, kad veikliosios medžiagos, esančios jų sudėtyje, tarpusavyje nesąveikauja. Deja, tai neišsprendžia skirtingų specialistų skiriamų vaistų suderinamumo problemos.
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmą turintiems vaikams
Reformos medicinos išsilavinime ir komandinis darbas
Mūsų išvada - pirmiausia reikia keisti gydytojų, kito medicinos personalo rengimo programas. Skirtingų specializacijų gydytojai puikiai išmano tam tikrą pasirinktą sritį, pasaulinės ir Europos ligų gydymo metodikos, rekomendacijos taip pat remiasi viena liga. Kyla būtinybė jas keisti, nes neapima dažniausiai pasitaikančių lėtinių ligų grupių. Kol tai nepadaryta, kiekvienas specialistas gydo ligą, kurią išmano, bet tai pacientui ne visuomet yra geriausia.
Šiuo metu pasaulyje nėra gydytojų, kurie specializuotųsi gydyti daugybinėmis ligomis sergančius pacientus. Ekspertų požiūris vienareikšmis - ne vienas asmuo, vienos ar kitos srities medikas, o tik jų komanda gali tinkamai gydyti tokius ligonius. Komanda, sudaryta iš slaugytojo, šeimos gydytojo arba terapeuto ir atskiras lėtines konkretaus ligonio ligas gydančių specialistų. Komandos darbą turėtų koordinuoti šeimos gydytojas arba terapeutas.
Prevencija: paprastos priemonės su dideliu poveikiu
Priemonės, kurios padėtų išvengti lėtinių ligų, neabejotinai yra labai svarbios. Žinoma, kai žmogus jau suserga, jį reikia gydyti, bet daugeliui lėtinių sveikatos bėdų galima užbėgti už akių. Rizikos faktoriai, lemiantys skirtingų lėtinių ligų atsiradimą, yra tie patys, apie kuriuos kalbame jau daugybę metų. Tai rūkymas, nutukimas, nejudrumas arba menkas fizinis aktyvumas, užterštas oras, triukšmas, darbo aplinka. Šios priemonės daugeliu atvejų nieko nekainuoja, o turi didžiausią įtaką. Neretai prevenciniais tikslais jos veiksmingesnės nei medicininės procedūros ar vaistai.
Psichikos sveikata, socialiniai ryšiai ir gyvenimo kokybė
Depresija, kaip psichinės sveikatos sutrikimas, taip pat gali būti priskiriamas prie lėtinių ligų. Medicinos specialistų skaičiavimais, apie 16 proc. Depresijos požymius jaučiantiems žmonėms visų pirma gali padėti socialinis kontaktas ir pokalbis su artimu žmogumi arba psichinės sveikatos specialistu. Teigiamą įtaką taip pat daro fizinis aktyvumas, mankšta, gilaus kvėpavimo pratimai ir buvimas gryname ore. Psichologinis prisitaikymas prie lėtinės ligos yra nuolatinis procesas, kuris turi savo etapus - panašiai kaip gedulas.
Viena iš dažniausių problemų yra kaltės jausmas: „Aš esu našta savo šeimai.” „Dėl manęs draugai negali daryti to, ko nori.” „Aš negaliu dirbti taip, kaip anksčiau.” Šios mintys yra labai paplitusios ir labai žalingos. Keletas praktinių patarimų santykiams: kalbėk atvirai, nustatyk ribas, leisk kitiems padėti, ieškok bendruomenės. Palaikymo grupės - tiek gyvos, tiek internetinės - gali būti neįtikėtinai vertingos. Ten rasi žmonių, kurie tikrai supranta.
Taip pat skaitykite: Išsėtinės sklerozės priežastys
Darbas, finansai ir darbingumas
Lėtinė liga dažnai turi tiesioginį poveikį darbingumui, karjerai ir finansinei padėčiai. Lietuvoje žmonės su lėtinėmis ligomis turi tam tikras teises darbo vietoje - galimybė gauti neįgalumo statusą, lengvatas, lankstų darbo grafiką. Tačiau daugelis žmonių bijo apie savo ligą kalbėti darbdaviui, bijodami diskriminacijos. Praktiniai patarimai: žinok savo teises, svarstyk, ar verta atskleisti diagnozę, ieškok lankstesnių darbo formų, planuok finansus, turi turėti finansinį rezervą ir apsvarstyti sveikatos draudimą.
Kaip pacientas gali tapti savo sveikatos advokatu
Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį žmogus su lėtine liga gali padaryti sau, yra išmokti efektyviai bendrauti su medicinos sistema. Kaip tapti savo sveikatos advokatu: rašyk klausimus prieš vizitą, vesk sveikatos dienoraštį, neklausk tik „ar viskas gerai” - klausk konkrečiai, nebijoк ieškoti antros nuomonės, domėkis savo liga. Informuotas pacientas gauna geresnę pagalbą. Svarbu ir tai, kad gydytojas yra partneris, ne autoritetas, kuris žino viską. Tu žinai savo kūną. Jis žino mediciną. Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai abu dirba kartu.
Praktiniai patarimai gyvenimui su lėtine liga
- Reguliarus gydymas - stabilizuoja ligą ir mažina paūmėjimų skaičių.
- Sveika mityba ir uždegimą mažinantys valgymo įpročiai - daugiau daržovių, žuvies, sveikų riebalų.
- Fizinis aktyvumas pagal galimybes - net trumpi pasivaikščiojimai naudingi.
- Miego higiena - miegas svarbus organizmo atsistatymui.
- Energijos valdymas („šaukštų teorija”) - planuok svarbiausias veiklas, taupyk energiją.
- Psichologinė pagalba - KET ir socialinė parama padeda prisitaikyti.
- Koordinuota priežiūra - šeimos gydytojas ar terapeutas kaip komandos koordinatorius.
Dažniausios lėtinių ligų komplikacijos ir kada kreiptis į gydytoją
Net jei žmogus jau serga lėtine liga, tam tikri simptomai gali rodyti būklės pablogėjimą ar komplikacijas. Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei simptomai stiprėja, atsiranda naujų simptomų, gydymas nebeveikia taip kaip anksčiau, stipriai pablogėja savijauta, atsiranda kvėpavimo, širdies ar stipraus skausmo simptomų. Reguliari priežiūra leidžia anksčiau pastebėti pokyčius ir išvengti sunkesnių komplikacijų.
Mityba, kuri gydo uždegimus ir autoimunines ligas
Lietuvos tyrimo duomenų santrauka (lentelė)
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Suaugusiųjų su bent viena lėtine liga | ~0,5 mln (17,2 %) |
| Pacientų su daugiau nei viena lėtine liga dalis | 96 % |
| Vyresni nei 65 m. Europoje su daugybinėmis ligomis | ~60 % |
| 85 m. amžiaus grupėje | ~85 % |
| Pacientų, kurie kviečia medikus į namus (daugiau ligų) | 9,8 karto dažniau |
| Dažnesnis kreipimasis į pirminę sveikatą | 2,1 karto dažniau |
| Padidėjusi rizika pakartotinai hospitalizuoti per 30 d. | 61 % didesnė |
Kas yra realus tikslas ir ko reikia imtis dabar
Pagrindinis mūsų tikslas - rasti būdą, kaip gydyti ne vieną atskirą ligą ir ne vienam kurios nors srities medikui, o matyti visą vaizdą. Svarstydami, kokius elementus reikia įtraukti į ne viena, o keliomis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių sveikatos priežiūrą, kad jiems teikiamų paslaugų kokybė būtų geresnė, nusprendėme pirmiausia įvairiose Europos šalyse identifikuoti mažus lokalius centrus, kurie gydo tokius pacientus ir sugebėjo patys sukurti receptą, kaip pagerinti jų priežiūrą. Šios gerosios praktikos buvo išnagrinėtos ir aprašytos. Vykdydami projektą, kartu su kitų Europos šalių partneriais diskutuojame, kuriuos iš jose panaudotų komponentų būtina įtraukti į šių pacientų priežiūros modelį.
Kai bus priimtas sprendimas, bendromis jėgomis ieškosime būdų, kaip keisti gydytojų ir kito medicinos personalo mokymo programas, kad pritaikytume minėtus priežiūros komponentus. Jei tai pavyktų, nereikėtų iš naujo mokyti ką tik studijas baigusių sveikatos priežiūros specialistų. Jie galėtų iš karto dirbti pagal naują modelį.
Gyvenimo kokybė - pasiekiamas tikslas
Lėtinė liga nereiškia, kad gyvenimas sustoja. Tai reiškia, kad gyvenimas keičiasi. O kartais - ir tai skamba paradoksiškai - žmonės, susidūrę su lėtine liga, pradeda gyventi sąmoningiau, pilnavertiškiau ir net laimingiau nei anksčiau. Pilnavertis gyvenimas su lėtine liga nėra mitas. Jis reikalauja daugiau pastangų nei gyvenimas be jos - tai tiesa. Jis reikalauja sąmoningumo, planavimo, lankstumo ir drąsos. Bet jis įmanomas. Ir dažnai - jis yra gilesnis, prasmingesnis ir autentiškesnis nei tas, kurį gyvenai prieš diagnozę.
tags: #liga #ir #socialinis #gyvenimas