Socialinis verslas Lietuvos visuomenėje ir ekonomikoje tampa vis svarbesnis, tad ir jo palaikymo reikšmė - tik auga. Socialinis verslas Lietuvos visuomenėje ir ekonomikoje tampa vis svarbesnis, tad ir jo palaikymo reikšmė - tik auga.
Kas yra socialinis verslas ir kaip jis vertinamas Lietuvoje
Lietuva pirmą kartą dalyvavo Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime (angl. European Social Enterprise Monitor) kartu su kitomis 30 Europos šalių. Jo rezultatai leidžia išsamiai įvertinti socialinio verslo situaciją šalyje bei pasilyginti su Europos ir pasaulinėmis tendencijomis. Rezultatai atskleidė, kad norint atskleisti visą socialinių verslų potencialą Lietuvoje, būtini skubūs ir sisteminiai pokyčiai - ypač sprendžiant finansavimo mechanizmų problemas, mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant aiškią bei palankią teisinę aplinką.
„2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o pats įstatymas neseniai įsigaliojo. Lapkričio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką.
Dabartiniai skaičiai ir imtis tyrimuose
Socialiniai verslai, kurių Lietuvoje skaičiuojame per 200, skatina įtraukimą ir lygybę, keičia vietos bendruomenes, kuria darbo vietas ir sprendžia daugybę socialinių problemų. Duomenys buvo renkami nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. kovo 31 d. ir gauti 48 tinkami atsakymai, rezultatų analizė užbaigta 2024 m. gruodžio mėn. Nors tai yra palyginti mažas imties dydis, vis dėlto rezultatai suteikia vertingų įžvalgų apie socialinio verslumo situaciją Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje socialinis verslas yra varomas į priekį stiprių socialinių ir aplinkosauginių tikslų, siejamų su pasauliniais darnaus vystymosi tikslais. Dauguma verslų sprendžia tokias problemas kaip nelygybės mažinimas, tvarių miestų kūrimas ir geros sveikatos bei gerovės skatinimas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Demografija, lyderystė ir sektoriaus ypatumai
Šiuos verslus dažniausiai įkuria ir valdo jauni, dinamiški lyderiai, iš kurių net 80,5 proc. yra moterys. Tyrimo ataskaitoje pateikiama išsami socialinių verslų Lietuvoje apžvalga, analizuojant jų demografinius rodiklius, vystymosi etapus, poveikio sritis, verslo modelius ir iššūkius, su kuriais jos susiduria.
Dr. I. Žebrytė, analizuodama duomenis, padarė išvadą, kad socialiniai verslai Lietuvoje dažnai nesitapatina su socialiniais inovatoriais: „Šalyje įsitvirtinusi startuolių ir fintech kultūra sukūrė įspūdį, kad inovacija būtinai turi būti susijusi su technologijomis. Tačiau daugelis veiklų, ypač socialinėje srityje, gali būti inovatyvios ir be technologinių sprendimų.“
Pagrindiniai iššūkiai: finansavimas, biurokratija ir infrastruktūra
Viena didžiausių Lietuvos socialinio verslo įmonių ir organizacijų problemų - finansinio stabilumo užtikrinimas ir teisinė bazė. Remiantis apklausos duomenimis, organizacijų vidutinės metinės pajamos vis dar yra nedidelės, o beveik trečdalis jų susiduria su sunkumais generuojant pelną. Trūksta pritaikytų finansinių instrumentų, o aukšti užstato reikalavimai apsunkina plėtrą.
Situaciją iš esmės galėtų keisti didesnis dėmesys socialiai atsakingiems viešiesiems pirkimams ir augantis privačių investuotojų susidomėjimas, kuris atvertų naujus finansavimo šaltinius. Tokios praktikos galėtų tapti sektoriaus katalizatoriumi, padedančiu siekti tikslų, kurie stiprins mūsų šalį.
Rekomenduojami sprendimai ir palaikymas
Norint, kad socialinis verslas klestėtų, būtina stipri paramos infrastruktūra, koordinuotos pastangos - poveikio matavimo mokymai, supaprastintos teisinės procedūros ir visuomenės švietimo kampanijos, kurios padėtų keisti požiūrį į socialinį verslą. Skatinant bendradarbiavimą tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės, Lietuva gali užauginti gyvybingą ekosistemą, kur socialinis verslas taps svarbia įrankių dalimi kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Ypatingai svarbus socialinio verslo politikos formavimui Lietuvoje yra socialinio verslo forumas (SUMMIT). Pradėtas organizuoti dar 2014 m. Didelės įtakos socialinio verslo plėtrai regionuose turi Leader Lietuvos tinklas, viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.
Praktiniai pavyzdžiai: akceleracija ir poveikis bendruomenėms
Apie tai pasakoja patys socialiniai verslai - „MedFlow institutas“ ir „Mamų unijos Šeimos namai“, dalyvavę Inovacijų agentūros socialinio verslo akceleravimo programoje. Inovacijų agentūra teikia socialinio verslo plėtrai ir augimui skirtą nemokamų paslaugų paketą - nuo socialinio verslo akceleravimo programos, viešai prieinamos nuotolinių mokymų bazės, ekosistemos renginių iki viešųjų paslaugų perdavimo mokymų.
„MedFlow institutas“ siekia spręsti opias problemas, su kuriomis susiduria medikai - nuo perdegimo iki mobingo. „Programoje įgijome bazinių žinių apie strategijos kūrimą, pardavimus, komunikaciją ir finansų planavimą. Tačiau didžiausia dovana tapo dalyvių ir lektorių atvirumas - šie ryšiai mums yra didžiausia dovana“, - teigia K.
„Mamų unijos Šeimos namai“ valdo unikalų reabilitacijos centrą, atliepiantį itin svarbius vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir jų šeimų poreikius. „Kadangi reabilitacijos centras veikia dar tik metus, labai reikėjo žinių apie viešinimą, pozicionavimą ir pardavimų didinimą. Tačiau labiausiai įspūdį paliko visų dalyvavusių nevyriausybinių organizacijų bendrystė, bendruomeniškumas, mokymasis vieni iš kitų, nuoširdi parama ir pagalba“, - dalijasi A.
Kaip socialinis verslas jungiasi su platesnėmis visuomenės tendencijomis
Tyrimas parodė, kad socialiniai verslai Lietuvoje dažnai nesitapatina su socialiniais inovatoriais, o sektoriaus ekosistema išlieka fragmentuota: trūksta finansinės paramos, biurokratija stabdo plėtrą, o viešumo ir supratimo apie socialinio verslo esmę vis dar stinga. Pasak dr. I. Žebrytės, svarbus akcentas yra tas, kad socialiniai verslai siekia ne tik paramos ar dotacijų - jiems itin svarbu turėti galimybes parduoti savo produktus ir paslaugas.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Socialinis verslas Lietuvoje turi didžiulį potencialą skatinti tvarų ekonominį augimą ir spręsti aktualias visuomenės problemas. Norint, kad jis klestėtų, būtina stipri paramos infrastruktūra, koordinuotos pastangos ir viešųjų politikų įsitraukimas į palankios aplinkos kūrimą.
Potencialūs sektoriai ir poveikio sritys
- Nelygybės mažinimas
- Tvarių miestų kūrimas
- Geros sveikatos ir gerovės skatinimas
- Įtraukties ir lygių galimybių stiprinimas
Politikos ir reglamentavimo vaidmuo
„Tyrimo rezultatai patvirtino tai, ką mūsų asociacija nuolat akcentuoja, kokių finansinių, sisteminių pokyčių reikia, siekiant, kad socialinis verslas suklestėtų. Svarbiausia, kad dabar yra faktais grįsti duomenys, ir galima tikėtis, kad į juos atsižvelgdamos atsakingos institucijos lengviau priims sprendimus, vedančius į pokyčius“, - teigia V. Bražiūnaitė.
Pasak Karel Vanderpoorten iš Europos Komisijos DG GROW, ESEM tyrimas atlieka svarbų vaidmenį Lietuvoje, nes atskleidžia socialinių verslų iššūkius ir galimybes. Jis suteikia išsamų supratimą apie kliūtis, trukdančias augimui, kartu pabrėždama didelį sektoriaus potencialą sprendžiant visuomenės ir aplinkosaugos problemas.
Praktiniai žingsniai verslams ir palaikymo iniciatyvos
Inovacijų agentūros akceleravimo programa suteikia praktines žinias: strategijos kūrimą, pardavimus, komunikaciją ir finansų planavimą. Dalyvavimas tokiose programose padeda socialiniams verslams pereiti nuo idėjos prie ilgalaikės veiklos, stiprinti pardavimus ir viešinimą bei užmegzti naudingas partnerystes.
| Iniciatyva | Paskirtis |
|---|---|
| Socialinio verslo akceleravimas | Strategija, pardavimai, komunikacija, finansų planavimas |
| Nuotoliniai mokymai | Efektyvumo, poveikio matavimo ir valdymo įgūdžių stiprinimas |
| SUMMIT | Politikos ir praktikos diskusijos, tinklaveika |
Ateities perspektyvos
Socialinis verslas Lietuvos visuomenėje ir ekonomikoje tampa vis svarbesnis. Skatinant bendradarbiavimą tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės, Lietuva gali užauginti gyvybingą ekosistemą, kur socialinis verslas taps svarbia įrankių dalimi kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę. Svarbiausia - tęstinumas: nuoseklūs teisės aktų pokyčiai, finansinių instrumentų diegimas, viešųjų pirkimų praktikos keitimas ir investuotojų švietimas apie socialinio poveikio vertę.
Socialinio verslo inovacijos ir technologijos. Seminaras Nr.6. MVA
Socialinis verslas ne tik sprendžia sudėtingus visuomenės iššūkius, bet ir stiprina vietos bendruomenes, kurdamas ilgalaikį teigiamą poveikį. Būtent per praktinius pavyzdžius, tokius kaip „MedFlow institutas“ ar „Mamų unijos Šeimos namai“, matome, kaip akceleracija, mokymai ir bendruomeninė parama virsta realiais rezultatais.
tags: #lietuvos #ukio #ministerija #socialiniu #verslo #imoniu