Šiuo metu reklama tampa neatsiejamu mūsų gyvenimo palydovu. Reklamos neišgirsti ar nepastebėti tiesiog neįmanoma. Ji kasdien mus pasiekia namuose, skaitant laikraščius ar žiūrint televizorių, automobilyje, gatvėje, kino teatre, baruose, klubuose ir kitose įstaigose. Kiekvienas savaip supranta ir traktuoja reklamą. Darbo tikslas - išnagrinėti pagrindinius teorinius reklamos aspektus. Darbe naudojamas mokslinės literatūros teorinės analizės metodas bei interneto tinklapių duomenų analizė. Be jos neįsivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų teikimo, bet ir apskritai daugelio ekonominių sričių egzistavimo. Aktyvios rinkos sąlygomis, kai prekių gamyba, paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, reklama tampa vienu svarbiausių faktorių, norint pritraukti kuo daugiau klientų, formuoti jų poreikius ir taip užtikrinti, kad jie taptų nuolatiniais įmonės klientais.
Reklamos samprata ir jos kilmė
Apibūdinti reklamą yra gana sudėtinga. Jos sąvokoje yra susipynę ekonomikos, sociologijos, psichologijos ir estetikos klausimai. Reklama galima apibrėžti kaip trumpą, emocingai nuspalvintą informaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, norint juos paskatinti atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekių ar paslaugų įsigijimu. Reklama realizuojama remiantis reklamos teikėjo, vartotojo ir visos visuomenės tarpusavio interesais. Ji padeda vartotojui išsirinkti prekę, suteikia kryptingą poveikį atskiriems pirkėjams ir platiems vartotojų sluoksniams. Žodis reklama kilęs iš lotynų kalbos žodžio reclamare - šaukti, šūkauti. Reklamai jau daugiau kaip 2500 metų.
Vienos garsiausių reklamos specialistų, D. Ogilvy, teigė, kad reklama turi būti: Ji nėra tik techninių objekto parametrų išvardijimas. Reklama visada turi tai, kas yra nauja, dar nežinoma vartotojui. Reklamos teorija formavosi iš kitų mokslų. Sociologija padeda nustatyti tikslinę reklamos poveikio grupę. Psichologija atsako į klausimą, kaip žmogus suvokia reklamą, nagrinėja dėmesį, mąstymą, atmintį. Socialinė psichologija leidžia suvokti, koks yra visuomenės nuomonės formavimo mechanizmas, kaip visuomenėje sklinda informacija.
Reklamos istorija
Reklama kaip reiškinys yra žinoma nuo labai senų laikų, kai atsirado raštas. Poreikis tam tikrais ženklais perduoti mintis, žinias, informaciją atsirado prieš 20-30 tūkstančių metų. Ankstyvajai prekybai, ankstyvųjų laikų iškabos ir ženklinimai liudija pardavimų skatinimą. Tokios iškabos buvo skirtos nemokantiems rašyti, todėl simbolizavo pardavėjų gaminius. Plečiantis gamybai, gamintojas atsiskyrė nuo pagamintos prekės, o tarpininkas prekybininkas pradėjo rūpintis pardavimu. Pradėjus plėtotis mainams, atsirado būtinybė skelbtis, kokių prekių turi vienas gamintojas ar prekybininkas ir kokių nori įsigyti kitas.
XV a. viduryje įvyko kertinis poslinkis - Johannas Gutenbergas išrado spaustuvę, prasidėjo masinės reklamos skleidimas. 1568 m. pasirodė pirmasis informacinis laikraštis Ordinare Zeitungen. Pirmasis reklaminis skelbimas išspausdintas 1650 m. Didžiausias laimėjimas buvo gausėjantis spausdintų knygų skaičius; atsirado katalogai. Pirmasis katalogas išleistas 1469 metais, o pirmasis žinomas spausdintas plakatas - 1482 m., rekomenduojantis pirkti naują knygą. Po viduramžių prasidėjo Naujieji laikai: pramoninė prekyba, didėjantis konkurencingumas, reklama įgauna vis didesnį vaidmenį. XVIII a. pradžioje prasidėjo reklamos era spaudoje, o XIX a. pradžioje išryškėjo fotoreklama.
Taip pat skaitykite: Lietuvos skaitymo skatinimo iniciatyvos
Artūras Gorža ir Valteris Kono 1611 m. Londone įkūrė pirmąją reklamos agentūrą pasaulyje. Pirmieji nepriklausomi reklamos agentai laikomi Volni Palmeris ir Džonas Huperis (1841 m.). Didelės reklamos plėtros galimybės atsivėrė kartu su elektros energijos naudojimu pramonėje ir buityje. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje atsirado elektroninė reklama: telegrafas, telefonas, radijas, televizija. Tačiau Lietuvoje reklama vystėsi lėtai iki nepriklausomybės atkūrimo ir plėtojosi remiantis vakarų šalių patirtimi.
Lietuvoje pirmosios reklamos ištakos XIX a. miestuose buvo vitrinų reklama. Po spaudos laisvės atgavimo 1904 m. Vilniuje Petras Vileišis pradėjo leisti „Vilniaus žinias“, kuriose jau buvo lietuviškos reklamos užuomazgų. Tarpukariu plėtojosi visų rūšių reklama: iškabos, vitrinos, skydai, laikraščiai, knygos, plakatai. Sovietų laikais reklama buvo ribota ir primityvi. Atkūrus Nepriklausomybę, reklama atgijo: Lietuvoje susikūrė reklamos verslas, agentūros, o reklama laikomos pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu.
Reklamos bruožai ir įvairovė
Pagal F. Kotlerį, reklama pasižymi šiais bruožais: masiškumas, viešumas, vienkryptingumas, tarpininkavimas perduodant reklamą, reklamų tikslų slėpimas arba jų užmaskavimas, teisingumas, konkretumas, planingumas. Kiekviena reklama turi tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių: ji gali padidinti pardavimus ir žinomumą, tačiau gali sukelti ir neigiamas emocijas. Reklama yra gamintoją ir vartotoją jungiančia grandis, naudinga ekonomine ir socialine prasme: ji padeda vartotojui susigaudyti prekių įvairovėje, išsirinkti tinkamą produktą ir susipažinti su jo savybėmis.
Reklamos rūšys pagal pateikėją: reklama vartotojo vardu, prekybininkų vardu, individualių asmenų vardu, ar visuomeninių organizacijų ar vyriausybės iniciatyva. Pagal tikslus: informacinė, įtikinanti ir primenanti. Pagal tikslinimą: įmonei skirta reklama, prekės reklama, paklausos didinimo reklama. Dažniausiai Lietuvoje naudojamos priemonės: televizija, lauko stendai, plakatai, radijas, internetas ir spauda.
Reklamos teorijos ir socialinė reklama
Reklamos teorijos formavimosi procese didžiausią įtaką turėjo įvairios socialinės ir filosofinės koncepcijos: Lebono minia, Freud'o ir Dichterio pasąmonės tyrimai, Bakerio darbai apie elgesį prekybos vietose ir firminių pavadinimų formavimą. Šie autoriai nagrinėja socialinius, psichologinius ir filosofinius aspektus, skiria dėmesį vartotojų pasąmonės, instinktų ir emocijų tyrimams, aiškindamiesi auditorijos reakciją į reklamą. Tokios teorijos suskirstytos į penkias pagrindines grupes: brend-imidžo, pozicionavimo, unikalaus prekybinio pasiūlymo, nenuginčijamų faktų ir įvaizdžio kūrimo modelius.
Taip pat skaitykite: Knyga apie vidaus ligas ir slaugą
Socialinė reklama yra skirta viešajam administravimui ir siekia spręsti šiuolaikinės visuomenės problemas, mažinti visuomenės atotrūkį ir keisti elgseną bei vertybes konkrečiu atveju. Ji yra panaši į komercinę reklamą tiek rašytine, tiek vaizdinę forma, tačiau orientuota į socialinius tikslus, o ne į pelno didinimą. Socialinė reklama stengiasi keisti požiūrį ir elgesį, skatinti teigiamus pokyčius, o ne tiesiog parduoti produktą.
Taip pat skaitykite: Knygos apžvalga apie regos negalią