Birželio 25-ąją sueina dvidešimt metų nuo to momento, kai Nepriklausomybę atkūrusi Lietuvos valstybė susigrąžino dar vieną svarbų simbolį - litą. Tai mums labai daug reiškė. Litas buvo ir yra pats didžiausias valstybingumo simbolis, liudijantis tautos nepriklausomybės atkūrimą ir tęstinumą.
Lito istorija Lietuvoje prasidėjo dar 1922 metais, kai po pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų Lietuva pradėjo kurti savo nacionalinę valiutą. Iki tol cirkuliavo ostmarkės, kurias 1919 m. Lietuvos vyriausybė įteisino kaip oficialią valiutą, tačiau dėl Vokietijos markės nuvertėjimo kilo būtinybė sukurti savą valiutą.
Lito įvedimas ir politinė aplinka
1922 metais Lietuva oficialiai įvedė litą, kuris buvo susietas su aukso standartu. 1 litas atitiko 0,154260 gramo aukso, arba kitaip tariant, 1,5 gramo aukso kainavo 10 litų.
Tuo metu buvo daug diskusijų dėl valiutos pavadinimo. Steigiamojo Seimo stenogramose užfiksuoti įvairūs pasiūlymai: muštinis, auksinas, arfa, doleris, lietas, vytis ir kt. Tačiau galutinis sprendimas buvo vieningas - nacionalinė valiuta bus vadinama litu, o jo šimtąją dalį sudarė centas. Tai buvo padaryta siekiant išlaikyti lietuvišką tapatybę ir lengvumą tarptautiniuose ryšiuose.
Lito įvedimas buvo svarbus patvirtinimas Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės. Tai leido šalies gyventojams jaustis tvirčiau ekonominiame kontekste ir sustiprino nacionalinį tapatumą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Lito banknotų kūrimas ir spausdinimas
Banknotų kūrimas prasidėjo dar tarpukariu, kai Lietuvos dailininkų grupė, vadovaujama grafiko Raimundo Miknevičiaus, paruošė pirmuosius litų banknotų eskizus. Dalyvavo daug žymių dailininkų: L. Pocius, G. Jonaitis, A. Mandeika, R. Bartkus, J. Tolvaišis. Kiekvienas turėjo savo nominalų banknotų projektus, kuriuos kūrė savamoksliai menininkai. Pvz., G. Jonaitis sukūrė 10 litų banknotą, kuris vėliau papuošė net pasaulio pinigų katalogo viršelį.
Pinigų spausdinimo istorija buvo sudėtinga. Pirmieji banknotai buvo atspausdinti Čekoslovakijoje ir vėliau Anglijoje - šios spaustuvės naudojo lietuvių sukurtus plieninius graviruotus spaudinius. Tačiau kokybė būdavo nevienoda: 1991 metais JAV spaustuvė „US Banknote Corporation“ atspausdino 10, 20, 50 litų banknotus ofseto būdu, be giliaspaudės, dėl ko kilo ilgalaikiai ginčai ir teismai. Tik 1993 metais banknotai buvo atspausdinti kokybiškiau - giliaspaudės metodu. Tai užtikrino jų patikimumą ir saugumą apyvartoje.
Lito vieta Lietuvos valstybingume ir ekonomikoje
Lito istorija buvo nutraukta 1941 metų Sovietų Sąjungos okupacijos metu, kai Lietuva prarado savo nacionalinę valiutą. Tačiau 1993 metų birželio 25 dieną litas vėl buvo įvestas, pakeitęs trumpalaikius laikinuosius pinigus - talonus („vagnorkes“ arba „žvėrelius“), kurie buvo pradėti naudoti 1992 m. spalį, siekiant stabilizuoti ekonomiką po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Vyriausybė, vadovaujama premjero Gedimino Vagnoriaus, nusprendė įvesti talonus, kurie cirkuliavo kartu su tuomet dar plačiai naudotais rubliais. Tai buvo sudėtingi laikai, kai stipriai didėjo kainos, trūko prekių, žmogaus pajamos vėlavo, kildavo pensijos, išmokos. Talonai padėjo palaikyti minimalų šalies ekonominį funkcionavimą iki lito įvedimo.
Nuo 1994 metų litas buvo stabilizuotas, o 2002 metais Lietuva susiejo litą su euru pagal fiksuotą keitimo kursą - 3,4528 lito už 1 eurą. Šis santykis išliko iki 2015 metų sausio 1 d., kai litas buvo pakeistas euru.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Lito banknotų ir monetų apsauga bei gamyba
Litų banknotai pasižymėjo patikimomis apsaugos priemonėmis: daugiaspalvis spausdinimas, hologramos, optiškai kintantys dažai, blizgančios juostelės ir kitos modernios technologijos užtikrino pinigų saugumą nuo klastojimo.
Monetos kalamos Vilniuje veikiančioje Lietuvos monetų kalykloje - UAB Lietuvos monetų kalykloje. Pirmieji centai buvo nukaldinti 1992 metų spalio 2 dieną. Vėliau buvo kaldinamos 1, 2, 5 litų monetos bei jų centinės dalys.
| Monetų nominalai | Metai | Kūrėjas |
|---|---|---|
| Centai (1, 2, 5) | 1992-1994 | P. Garška |
| 1 litas, 2 litai, 5 litai | 1996-1998 | A. Žukauskas, Arvydas Každailis |
| Banknotai 10, 20, 50, 100 litų | 1991-2000 | G. Jonaitis, R. Miknevičius ir kt. |
Lito simbolinė ir ekonominė reikšmė
Litas ne tik buvo piniginis vienetas, bet ir svarbus valstybės identiteto simbolis. Kaip teigė vienas iš lito kūrėjų, A.Smetonos laikais gimė patriotai, o litą žmonės laikė didžiausiu valstybingumo ženklu. Lito įvedimas po nepriklausomybės atkūrimo pakeitė visuomenės nuotaikas: „užplūdo didžiulis pasitenkinimo jausmas, nes tai buvo dar vienas mūsų valstybingumo ženklas, įrodymas, kad esame laisvi.“
„Ką jūs, tai buvo pinigas! Jis net pasaulyje buvo laikomas stipria valiuta - nepaprastai stabilia. Mama su litu išvažiuodavo į Vokietiją ir jausdavosi kaip karalienė Elizabeth II.“
Tačiau lito laikui bėgant teko prisitaikyti prie globalių pokyčių. 2015 m., įsivedus eurą, litas iš apyvartos dingo, tapdamas istoriniu simboliu. Daugelis lietuvių jaučiasi nostalgiškai, laukdami euro, nors kai kurie vertino litą kaip saugesnį ir stabilesnį pasirinkimą gyvenime.
Lito kiekis apyvartoje ir faktai
2013 metų duomenimis, Lietuvos apyvartoje buvo daugiau nei 90 mln. įvairių nominalų lito banknotų, kurių bendra suma viršijo 11 mlrd. litų ir svėrė apie 90 tonų. Taip pat buvo daugiau nei 1,1 mlrd. monetų - jų suma sudarė apie 247 mln. litų. 1, 2 ir 5 litų monetos sudarė apie 77 % visų apyvartoje esančių monetų.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Litų banknotų spausdinimo kokybė ir apsauga nuolat buvo tobulinama, taikant naujausias technologijas. Monetų kalykla Vilniuje gamino tvirtus ir saugius pinigus, o litas buvo vertintas kaip viena labiausiai saugomų valiutų regiono šalyse.
Taigi litas buvo ne tik piniginis vienetas, bet ir stiprus valstybės, nepriklausomybės ir tautos vienybės simbolis, kurio istorija atspindi Lietuvos kelią per sudėtingus XX amžiaus ir XXI amžiaus laikotarpius.
tags: #lietuvos #tarybu #socialines #respublikos #valiuta