Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumas mokslinių tyrimų pagrindu kuria darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį (toliau - socialinis modelis). Tiek užsakovas, tiek projekte dirbantys mokslininkai sutinka, kad kompleksinis, moksline analize ir tyrimais pagrįstas požiūris į šiandieninius darbo rinkos skaudulius yra teisingesnis kelias kuriant konkurencingą ir socialiai apsaugotą Lietuvą, negu chaotiški, fragmentiški ar politine konjunktūra paremti valdžios sprendimai.
Projekto apimtis ir administravimas
Projektui mokslininkų grupei pavestos net 55 atskiros veiklos (atlikti nacionalinės ir užsienio šalių gerosios praktikos analizę, identifikuoti esančių priemonių tikslingumo ir efektyvumo problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus), apimančios skirtingas socialinės politikos sritis: užimtumą, darbo politiką ir socialinį draudimą. Projekto rangovas VU su partneriais darbams atlikti paskyrė apie 40 darbuotojų. Projekte taip pat dirba 14 SADM darbuotojų.
Projekto įgyvendinimas nevyko sklandžiai. E. Radišauskienė sakė, kad VU su partneriais neįvykdė savo pareigų laiku ir patys aiškino, kad A. Pabėdinskienė yra labai reikli. „Mes vėluojame, bet norime, kad viskas būtų atlikta kokybiškai.“
Projekto administravimo klausimai sukėlė kritikos: „Tai - akivaizdus piktnaudžiavimo valstybės tarnyba pavyzdys. Valstybės tarnautojai savo tiesioginį darbą paverčia milijonus kainuojančiais projektais, patys juose dalyvauja ir už tai išmoka sau pinigus.“ Politologas Tomas Janeliūnas pastebėjo, kad prezidentė kritikavo ne siūlomo modelio turinį, bet mechanizmą, pagal kurį jis kuriamas. „Tai turėtų daryti patys SADM ekspertai, kurie tik vertina. Taip už jų darbą atliekamas dvigubas apmokėjimas.“
Finansavimas ir viešumas
Socialinio modelio parengimas yra tik viena šio projekto dalių. Antroji dalis būtų jo įgyvendinimo stebėsenos modelis, kurio viešasis pirkimas dar neatliktas. Socialinio modelio sukūrimo projekto finansavimą šiuo metu tikrina Valstybės kontrolė. Nors iš pradžių A. Socialinis modelis yra viena iš dviejų VRM projekto, kuriam viso skirti 5 mln. litų, dalių. Jai numatyta 3,152 mln. Nuo projekto pradžios už jau atliktas veiklas išmokėta 873 tūkst. litų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Projektas yra remiamas Europos socialinio fondo lėšomis, kurios padengė 85 proc. visos kainos. Taigi iš valstybės biudžeto socialinio modelio sukūrimui skirta maždaug 473 tūkst. VU su partneriais pinigus gali skirstyti savarankiškai. „Dalyvaudami viešųjų pirkimų procese, jie pateikė kainas pagal veiklas, ir mes nebežiūrime, kiek darbuotojų dirba vienoje ar kitoje veikloje.“
Pasiūlymų turinys: pensijos ir socialinis draudimas
Kaip pavyzdį galima nurodyti, kad principinę nuostatą valstybinio socialinio draudimo senatvės bazinę pensiją finansuoti iš bendrųjų mokesčių (valstybės biudžeto) priėmė būtent politikai - ją patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Natūralu, kad toks sprendimas gali būti praktiškai pradėtas įgyvendinti tik įvairiapusiškai įvertinus jo poveikį valstybės ūkiui, socialinio draudimo ir visos mokesčių sistemos stabilumui.
Su projekto pensijų dalimi dirbęs T. „Norime įvesti paprastą apskaitos vienetų sistemą. Pagal ją, gyventojai pensijai kauptų visą gyvenimą. Pavyzdžiui, žmogus sukaupia 100 vnt., kurių vertė tuo metu, kai bus mokama pensija, yra 4 eurai. Reikės sukurti indeksavimo mechanizmą, nes pensijų dydis turi priklausyti nuo ekonominės situacijos. Norime, kad ir pensijos būtų adekvačios, ir būtų stabilu finansiškai.“
Taip pat siūloma bazinę pensijos dalį perkelti į valstybės biudžetą. Dėl to darbdaviams reiktų mažiau mokėti „Sodrai“ ir jie galėtų didinti atlyginimus. „Galbūt tai būtų nauji mokesčiai, gal tiesiog geresnis jau esančių surinkimas“, - svarstė T. Anksčiau buvo užsiminta, kad gali būti įvedami, automobilių, dienpinigių ar kapitalo prieaugio mokesčiai, labiau apmokestinamos ne iš atlyginimų gaunamos pajamos ir kapitalas, didinamas gyventojų pajamų mokestis, atsisakoma lengvatų ūkininkams.
Darbo santykiai ir užimtumas
E. Radišauskienė teigė, kad darbo kodeksą norima liberalizuoti. „Šiuo metu turime nelanksčią sistemą: 98 proc. darbo sutarčių yra neterminuotos, ir tik apie 2 proc. terminuotos. Mokslininkai siūlo terminuotas sutartis leisti sudaryti laisviau, bet kad nebūtų piktnaudžiavimo, jas reiktų labiau apmokestinti. Taip pat siūloma atsisakyti kai kurių neveikiančių nuostatų.“
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
„Mokslininkai siūlo sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius, sumažinti išeitines išmokas, bet praplėsti nedarbo draudimo išmokų gavėjų ratą.“ Kaip pavyzdį E. pateikė finansų krizės metu pratęstas darbo kodekso nuostatas dėl terminuotų darbo sutarčių. „Tikėjomės, kad tokių sutarčių padaugės, nes darbdaviai, reaguodami į krizės poveikius, galėtų žmones įdarbinti būtent pagal jas, bet to nebuvo.“
Įtaka IĮ plėtrai: galimi mechanizmai
Siūlymai bazinę pensiją finansuoti iš biudžeto ir mažinti darbdavio „Sodros“ įmokas gali suteikti IĮ (individualioms įmonėms) daugiau lankstumo atlyginimų formavime ir mažinti darbo kaštus, o tai gali paskatinti verslą formuotis ir plėstis. Siūloma darbo kodekso liberalizacija, leidžianti laisviau sudaryti terminuotas sutartis, taip pat gali suteikti IĮ galimybę lanksčiau įdarbinti darbuotojus pagal sezoninius ar projektinius poreikius.
Tuo pačiu siūlomi mechanizmai, pvz., didesnis terminuotų sutarčių apmokestinimas ar griežtesnė kontrolė prieš piktnaudžiavimą, yra apsauga nuo „lankstumo“ pavadinamu žemesne darbuotojų apsauga, tačiau gali padidinti administracinę naštą mažoms įmonėms. Projekto mokslininkai kviečia visus matyti jiems tekusios užduoties kompleksiškumą ir sudėtingumą, analizuoti jos vykdymo rezultatus ir konstruktyviai diskutuoti dėl pateiktų pasiūlymų visose socialinės politikos srityse.
Viešoji diskusija ir politinis kontekstas
Svarbiausius politinius sprendimus mūsų visuomenėje priima jos atstovai - politikai, o ne mokslininkai, tačiau džiugu, kad bent jau šį kartą politikų sprendimas nebus neparemtas Lietuvos mokslininkų įžvalgomis. „Poreikis parengti tokį projektą kilo dėl to, kad visą laiką kažkas taisoma fragmentiškai, niekas neįvertina, kokį poveikį, pavyzdžiui, darbo kodekso straipsnio pakeitimas turės socialiniam draudimui ar užimtumui“, - pasakojo E.
Iš žiniasklaidos sužinojęs apie planuojamus socialinio modelio pakeitimus, nuostabą rodė ir premjeras. Tai dar vienas prastos komunikacijos tarp valstybės institucijų įrodymas. Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų, kategoriška interesų grupių kritika, koncentravimasis į reitingus ir užkulisinės intrigos - tokiais bruožais pasižyminčioje teisėkūros aplinkoje rengiamas naujas Lietuvos socialinis modelis.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
T. Janeliūno manymu, SADM su dabartiniais įtarimais susiduria, nes pati paliko daug erdvės interpretacijoms: „Nėra tradicijų viską viešinti nuo pat pradžių.“ Politologo manymu, dėl galimo visuomenės nepasitenkinimo, ypač dėl naujų mokesčių, imtis radikalių reformų valdantieji nenorės. Kartais taip atsitinka ir dėl išankstinių nusistatymų ir politinių nusiteikimų, kai neįsigilinama į esmę.
Įgyvendinimas ir teisės aktų rengimas
Dabar esame antro etapo pabaigoje, ir jau ruošiami kai kurie teisės aktai. Vėliau ministerija turės juos aprobuoti, specialistai parengs papildomus aiškinamuosius raštus, lydinčiuosius bei poįstatyminius dokumentus. O tada bendra tvarka vyks derinimas su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais. Galiausiai viską pateiksime Vyriausybei ir Seimui.
SADM patvirtinus galutinį socialinio modelio projektą, jis bus pristatytas ir derinamas su socialiniais partneriais (darbdavių ir darbuotojų organizacijomis), kitomis valstybės institucijomis. Tada šios diskusijos rezultatus turės patvirtinti vyriausybė, ir jie keliaus į Seimą. „Geriausiu atveju Seimą jis pasieks pavasario sesijos pabaigoje.“
Socialinės politikos kontekstas Lietuvoje ir praktinės pasekmės IĮ
Socialinė politika apima tokias sritis kaip švietimas, užimtumo didinimas ir nedarbo mažinimas. Darbo politika apima platesnį problemų ratą negu užimtumo politika. Socialinė politika, orientuota į užimtumo didinimą ir nedarbo mažinimą, darbo užmokesčio ir gyventojų pajamų augimą, yra vienas svarbiausių ekonomikos augimą lemiančių veiksnių.
Valstybės vaidmuo yra svarbiausias priimant įstatymus ir disponuojant dideliais finansais bei materialiniais ištekliais. Moderni valstybė yra ta, kurios priedermė - pasirūpinti tais, kuriems reikia pagalbos. Socialinės apsaugos išmokoms reikia gana nemažai pinigų, o dauguma socialinių draudimo sistemų yra bent iš dalies finansuojamos iš įmokų. Valstybė dalinai kompensuoja darbdaviams mokesčių išrinkimą į biudžetą kitais būdais.
Lietuvos socialinė politika susideda iš dviejų dalių: privalomas valstybinis socialinis draudimas ir socialinė parama. Privalomas valstybinis socialinis draudimas nėra draudimas tikrąja ta žodžio prasme, nes dalis nemokėjusių įmokas vis dėl to gauna (vadinamasis draudimas valstybės lėšomis) be to sistemoje yra didžiulis perskirstymas: mažas įmokas mokantys gauna santykinai daug, o dideles įmokas mokantys - mažai. Tai turi tiesioginį poveikį IĮ - mokėjimų struktūra, mokesčių reforma ir pensijų mechanizmai keičia individualių verslininkų apskaičiavimus dėl atlyginimų, socialinių įmokų ir investicijų į plėtrą.
Socialinės apsaugos principai ir jų reikšmė verslui
- Nuopelnų principas ir kategorinis principas formuoja paramos gavėjų bazę;
- Stokos principas (skurdo) reiškia, kad remiami tik tie, kurių pragyvenimo šaltiniai yra nepakankami;
- Solidarumas tarp dirbančiųjų ir bedarbių lemia perskirstymo mechanizmus, kuriuos finansuoja ir darbdaviai, ir valstybė.
Efektyvi socialinė politika šiandien yra vienas svarbiausių nacionalinio saugumo ramsčių. Socialinė politika lemia, ar žmonės valstybėje jaučiasi saugūs, girdimi ir matomi. Nuo gimimo iki senatvės ji tyliai veikia šalia, spręsdama švietimo, sveikatos, užimtumo, būsto ir kitus klausimus. Į kasdienį gyvenimą socialinė politika įsilieja kur kas plačiau, nei dažnai manoma.
Praktiniai rekomendacijos IĮ iš projekto pasiūlymų (remiantis pateiktais teiginiais)
- Sekti teisės aktų iniciatyvas dėl darbo kodekso liberalizacijos ir pasiruošti darbo sutarčių įvairovės vadybai (termintotos sutartys, apmokestinimas, prevencinės priemonės prieš piktnaudžiavimą).
- Vertinti galimus mokesčių sistemos pokyčius (bazinių pensijų finansavimas, galimi nauji pajamų šaltiniai), derinti atlyginimų politiką su planuojamais socialinio draudimo pakeitimais.
- Didinti administracinį pasirengimą - dokumentų rengimas, aiškinamieji raštai ir bendradarbiavimas su SADM, kad teisės aktai būtų praktiškai pritaikomi IĮ.
- Aktyviai įsitraukti į viešąją diskusiją ir derinimo procesus su socialiniais partneriais, siekiant sumažinti reformų neapibrėžtumą ir komunikacijos spragas.
Trumpa atmintinė IĮ savininkams
Mokslininkų siūlymai ir politikų sprendimai gali reikšti mažesnes darbdavio įmokas, naujus mokesčius arba platesnę apsaugą darbuotojams. Kiekvienas IĮ savininkas turėtų įvertinti savo verslo modelį ir finansinius srautus, kad laiku prisitaikytų prie galimų pokyčių.
| Siūlymas | Galimas poveikis IĮ |
|---|---|
| Bazinės pensijos perkelimas į biudžetą | Mažesni darbdavio mokėjimai „Sodrai“, galimybė didinti atlyginimus |
| Terminuotų sutarčių liberalizavimas | Lankstesnė darbuotojų paieška, bet didesnė rizika dėl piktnaudžiavimo ir administracijos |
| Indeksavimo mechanizmas pensijoms | Reikalinga ilgalaikė finansinė projekcija IĮ planavimui |
Projekto mokslininkai yra visuomet pasirengę atsakyti į klausimus dėl jų atliktų tyrimų ir darbo teisės, užimtumo skatinimo ir valstybinio socialinio draudimo teisės aktų projektų. E. Radišauskienė teigė, kad praktika, kai į pagalbą pasitelkiami mokslininkai, yra įprasta. „Nei civilinio, nei civilinio proceso, nei administracinių teisės pažeidimų, nei baudžiamojo proceso, nei baudžiamojo kodeksų nerengė ministerijos specialistai. Ankstesnį darbo kodeksą taip pat rengė darbo grupė, kurią sudarė socialiniai partneriai, mokslo visuomenės atstovai.“