Laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, dažniau vadinamas biuleteniu, yra svarbus dokumentas, suteikiantis teisę gauti ligos socialinio draudimo išmoką. Šis straipsnis padės suprasti, kaip veikia biuletenio apmokėjimo tvarka pirmomis ligos dienomis, kokios yra ligos išmokos sąlygos, dydžiai ir mokėjimo trukmė Lietuvoje.
Kas gali gauti ligos išmoką ir kokios sąlygos?
Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, kurie tampa laikinai nedarbingais dėl ligos, traumos ar medicininių priežasčių bei praranda darbo pajamas. Siekiant gauti ligos išmoką, reikia turėti pakankamą ligos socialinio draudimo stažą - ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius.
Taip pat pagrindu ligos išmokos skyrimui yra tinkamai išduotas nedarbingumo pažymėjimas - biuletenis. Jis galioja tol, kol asmuo pasveiksta arba nustatoma ilgalaikė sveikatos problema. Biuletenį išrašo gydytojas ir jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis.
Ligos išmokos dydis ir mokėjimo trukmė
Pirmosios dvi kalendorinės ligos dienos, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, yra kompensuojamos darbdavio lėšomis. Darbdavys moka ligos pašalpą ne mažesnę kaip 62,06 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, o maksimaliai - 100 %, priklausomai nuo įmonės vidaus tvarkos ar kolektyvinės sutarties.
Nuo trečiosios ligos dienos ligos išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) lėšų pradeda mokėti „Sodra“. Šios išmokos dydis yra 62,06 % nuo darbuotojo kompensuojamo uždarbio, apskaičiuoto pagal vidutines draudžiamąsias pajamas per tris mėnesius prieš ligos pradžią.
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmokos gavimo sąlygos
Asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos išmoka iš „Sodros“ yra didesnė - 77,58 % kompensuojamojo uždarbio.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Išmoka už pirmas 2 dienas | Moka darbdavys (62,06-100 % vidutinio darbo užmokesčio) |
| Išmoka nuo 3 dienos | Moka „Sodra“ (62,06 % kompensuojamojo uždarbio) |
| Išmoka nuo 3 dienos (ekstremali situacija ar karantinas) | 77,58 % kompensuojamojo uždarbio |
| Minimali mėnesio išmoka | 231,38 EUR |
| Maksimali mėnesio išmoka | 2467,26 EUR |
| Vidutinė dienos išmoka | Apie 42,9 EUR |
| Vidutinė ligos išmokos trukmė darbo dienomis | 9,8 dienos |
Darbo grafiko įtaka ligos išmokoms
Ligos išmokos mokamos už darbo dienas pagal įstatymų nustatytą penkių darbo dienų savaitę, nepriklausomai nuo faktinio individualaus darbo grafiko. Taigi, ar darbuotojas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, ar turi individualiai nustatytą grafiką, ligos išmoka „Sodros“ lėšomis yra skiriama už darbo dienas pagal šią penkių dienų savaitę.
Jei, pavyzdžiui, gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą nuo penktadienio iki kito penktadienio, ligos išmoka bus mokama už 6 darbo dienas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojo darbo dienos sutampa su tradicine savaitės dienų skaičiavimo sistema.
Toks reguliavimas gali būti mažiau palankus asmenims, dirbantiems savaitgaliais ar netradiciniu grafiku. Pavyzdžiui, jei asmuo dirba tik šeštadieniais ir sekmadieniais, dvi pirmos ligos dienos atitinkančios darbo grafiką mokamos darbdavio, o nuo trečios ligos dienos, kuri nėra jo darbo diena, „Sodra“ ligos išmokos nemoka.
Kaip skaičiuojama ligos išmoka?
Ligos išmoka yra apskaičiuojama individualiai pagal draudžiamąsias pajamas, gautas per tris mėnesius iki ligos pradžios. Draudžiamosios pajamos - tai darbo užmokestis ir kitos socialiniu draudimu apdraustos pajamos, nuo kurių buvo mokamos draudimo įmokos.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti biuletenį
Išmokai taikomi mokesčiai: 15 % gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 6,98 % privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.
Maksimalūs ligos pažymėjimo (biuletenio) terminai
Gydytojas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą iki 122 kalendorinių dienų be pertraukų arba iki 153 kalendorinių dienų su pertraukomis per pastaruosius 12 mėnesių. Jei ligos laikotarpis ilgesnis, asmuo siunčiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri sprendžia apie tolesnį nedarbingumo pratęsimą ar nukreipimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA) tolesniam vertinimui.
Vaikams, sergantiems ypač sunkiomis ligomis, galimas iki 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas, išduodamas vaiką gydančio gydytojo.
Kada ligos išmoka mokama?
Darbdavys moka ligos išmoką už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku. Nuo trečiosios dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo, o pati išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
Papildomos sąlygos ir išimtys
- Jei nedarbingumas prasideda darbo sutarties galiojimo metu, teisė į ligos išmoką išlieka net ir po darbo sutarties nutraukimo.
- Nemokamų atostogų metu ligos išmoka paprastai nemokama, nes tuo laikotarpiu nėra mokamos ligos socialinio draudimo įmokos.
- Darbdavys privalo tinkamai fiksuoti darbuotojo nedarbingumo laikotarpį ir teikti duomenis „Sodrai“.
- Akmeniniai darbuotojai negali būti priversti dirbti būnant nedarbingumo pažymėjimo laikotarpiu arba dirbti nuotoliniu būdu, nebent tai sutampa su jų pageidavimu ir gydytojo leidimu.
Ligos išmokos slaugant sergančius šeimos narius
Ligos išmoka, slaugant sergantį vaiką ar šeimos narį, išmokama nuo pirmos ligos dienos „Sodros“ lėšomis ir sudaro 65,94 % kompensuojamojo uždarbio. Maksimali mėnesio išmoka siekia 2621,51 EUR.
Taip pat skaitykite: Atostogų skaičiavimo vadovas
Ligos išmokos mokėjimo trukmė yra ribojama pagal slaugomo vaiko amžių:
- Iki 14 metų amžiaus - ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų
- Vyresniems nei 14 metų vaikams - ne ilgiau kaip 7 kalendorinės dienos
Išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei slaugomas vaikas serga sunkia liga arba gydomas stacionare, ligos išmoka gali būti mokama ilgiau - iki 120, 180 ar net 364 kalendorinių dienų.
Valstybinė darbo inspekcija apie darbo santykius ligos metu
VDI pabrėžia, kad ligos ar vaiko slaugos nedarbingumas nėra pagrindas darbo sutarties nutraukimui. Nutraukti darbo sutartį galima tik tuomet, kai darbuotojas nebegali atlikti jam patikėtų darbo funkcijų ir nesutinka perkeltas į kitą tinkamą pareigybę. Tačiau jau turimas neįgalumas savaime nėra pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį.
Nutraukiant darbo sutartį tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti darbuotojui išeitinę kompensaciją.
Apie darbo užmokesčio kompensacijas ir nedarbo išmokas
Užsieniečiams, dirbusiems Lietuvoje ir netekusiems darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Norint ją gauti, reikia atitikti užimtumo tarnybos nustatytas sąlygas ir turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių.
Taip pat Užimtumo tarnyboje galima registruotis, pateikti prašymą ir gauti išmoką, jeigu nepasiūlomas tinkamas darbas ar aktyvaus darbo rinkos politikos priemonės.
Kaip tikrinti ir valdyti ligos išmokas?
Norint išvengti nesusipratimų, rekomenduojama stebėti savo ligos socialinio draudimo stažą ir draudimo informaciją per „Sodros“ informaciją.
Taip pat galima internetu „Sodros“ paskyroje pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti, kuris galios visiems būsimiesiems ligos atvejams.
tags: #biuletenio #apmokejimas #pirmomis #dienomis