Visi puikiai suprantame, kad nepritaikyta aplinka įkalina neįgaliuosius namuose, trukdo gyventi savarankiškai bei bendrauti su draugais ar artimaisiais. Todėl tiek valstybė, tiek savivaldybės turi, kiek įmanoma, labiau prisidėti prie neįgaliųjų savarankiškumo plėtros, o būsto pritaikymas - vienas iš būdų to siekti.
Ką reiškia būsto (aplinkos) pritaikymas?
Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) pritaikymas žmonėms su negalia, siekiant užtikrinti jų savarankiškumą ir visavertį gyvenimą. Tai apima specialių elementų panaudojimą, erdvių koregavimą ir statybos sprendimus, kurie pašalina kliūtis neįgaliesiems.
Kam gali būti pritaikomas būstas?
Būstas gali būti pritaikomas neįgaliesiems keturiais atvejais: kai neįgaliajam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; kai neįgaliajam reikia bet kurio tipo vežimėlio; kai žmogui reikia kitų judėjimo priemonių, pavyzdžiui, vaikštynės, ramentų; kai asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.
Pagrindiniai reikalavimai pritaikomam būstui
Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam; kitam fiziniam asmeniui; arba savivaldybei. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
Būsto savininkas, jei būstas nepriklauso pačiam neįgaliajam, turi sutikti su būsto pritaikymu neįgaliajam, nuosavybė į būstą negali būti apribota, būstas negali būti išnuomotas, išskyrus, jeigu tai socialinis būstas arba kai savininkas - savivaldybė. Taip pat svarbu, kad būsto savininkui nebūtų apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Bendro naudojimo patalpos daugiabutyje
Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Tačiau jeigu kitų butų savininkai nepritaria bendrojo naudojimo patalpų pritaikymui neįgaliajam, teigiamą sprendimą gali priimti savivaldybės administracija - svarbu, kad toks pritaikymas būtų finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės lėšų ir kad tai nesumažintų kitų gyventojų nekilnojamojo turto vertės.
Kas turi teisę į būsto pritaikymą?
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Teisę į būsto pritaikymą turi: asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.).
Kaip kreiptis ir kas nustato poreikį?
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija. Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau).
Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį). Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
Reikalingi dokumentai
Norint pritaikyti būstą, gali prireikti: galiojantis išrašas iš medicininių dokumentų (Forma Nr. ). Elektroniniu paštu ar per E. Dokumentą ir (ar) informaciją, patvirtinančius, kad asmeniui nustatytas paliatyviosios pagalbos ar slaugos paslaugų namuose poreikis, jei kreipiasi asmuo, kuriam nustatytas paliatyviosios pagalbos ar slaugos paslaugų namuose poreikis.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Parama būsto pritaikymui: valstybės ir savivaldybių vaidmuo
Būstai neįgaliesiems pritaikomi iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Valstybės biudžeto lėšų paskirstymą savivaldybėms koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas. Finansavimo Pokyčiai: nuspręsta didinti valstybės biudžeto lėšų indėlį nuo 4218 iki 5700 eurų, tačiau nustatoma, kad valstybės biudžeto lėšos negalėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. visos būsto pritaikymo darbų kainos. Tokiu atveju, kartu su privalomu savivaldybių biudžetų indėliu, vienam neįgaliajam būsto pritaikymo darbams būtų skiriama iki 9500 eurų.
| Finansavimo šaltinis | Ankstesnė suma (EUR) | Dabartinė suma (EUR) |
|---|---|---|
| Valstybės biudžetas | 4218 | 5700 |
| Maksimali bendra suma | N/A | 9500 |
Didinamas valstybės indėlis keltuvo ar lifto įrengimui
Pagal aprašą neįgalieji gali pretenduoti į keltuvo ar lifto įrengimo išlaidų kompensavimą. Kai įrengiamo keltuvo ar lifto kėlimo aukštis siekia pirmąjį namo aukštą ir jo įrengimą organizuoja pats pareiškėjas, tai valstybės biudžeto lėšų dalis palyginus su praėjusiais metais didinama nuo 2622 iki 3230 eurų. Kai tokio paties aukščio įrenginio darbus organizuoja savivaldybė, valstybės lėšos palyginus su pernai paūgės nuo 5244 iki 6270 eurų. Kai keltuvo ar lifto kėlimo aukštis yra didesnis nei namo pirmasis aukštas ir jei darbus organizuoja pats asmuo, tuomet valstybės biudžeto dalis irgi didinama nuo 5244 eurų pernai iki 6270 eurų šiemet.
Naujovės ir palengvinimai neįgaliesiems
Ministras L. Kukuraitis teigia: „Nuo šių metų didiname valstybės indėlį būsto pritaikymui ir keltuvo ar lifto įrengimui, plečiame galimybes keisti būstą ar kreiptis dėl būsto pritaikymo“. Naujuoju aprašu sudaroma galimybė neįgaliajam savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus, įskaitant keltuvų ar liftų pirkimą ir jų įrengimą, net ir tuo atveju, jei neįgaliojo pritaikomas būstas nėra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą.
Kompensacija bus išmokama tada, kai neįgaliajam pritaikomas būstas bus įtrauktas į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, jei tuo metu jis ten gyvena (išskyrus, kai reikia persikelti į slaugos ar globos įstaigą). Daugiau Žmonių Galės Keisti Būstą: sudaromos platesnės galimybės neįgaliesiems gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas (skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies).
Jei anksčiau keisti būstą galėjo tik tie neįgalieji, kuriems reikėjo keltuvo ar lifto, tai nuo šiol keitimo kompensaciją galės gauti ir asmenys, kuriems reikia bet kurio tipo vežimėlio ar kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Keisti būstą bus galima nepriklausomai nuo savivaldybės: pavyzdžiui, neįgalusis gali gyventi Vilniuje, bet jeigu surastų tinkamą būstą Kaune, sostinės savivaldybė jam išmokėtų kompensaciją. Tiesa, kompensacija pervedama tuomet, kai asmuo yra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą būstui pritaikyti.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Išplečiamas besikreipiančiųjų ratas
Dėl būsto pritaikymo galės kreiptis ir asmenys, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios. Tam tikri būsto pritaikymo darbai bus atliekami visoms 4 neįgaliųjų grupėms, kurie gali kreiptis dėl būsto pritaikymo.
Kinija, sankcijos Baltarusijai ir neatsakyti klausimai dėl CŽV kalėjimo | Kęstutis Budrys
Lengvinamos taisyklės ir aiškesnė tvarka
Remiantis naujuoju aprašu, dėl būsto pritaikymo bus galime kreiptis, jei jo baigtumas yra ne mažesnis kaip 80 proc. (anksčiau baigtumas turėjo būti 100 proc.). Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys rodo, kad šiemet jau panaudota daugiau nei 3,5 mln. eurų automobilių įsigijimui ir jų techniniam pritaikymui.
„Automobilis, kuriuo lengva ir patogu naudotis negalią turinčiam žmogui, yra būtinybė, neatsiejama visaverčio gyvenimo dalis. Taip atveriamos galimybės ir lengviau pasiekti darbo vietą, ir nuvykti pas gydytoją, į procedūras ar tiesiog keliauti ir plėsti akiratį. Tad, siekdami atliepti žmonių su negalia poreikius, mažiname administracinius sunkumus, didiname galimybes gauti kompensaciją, spartiname sprendimų priėmimą“, - sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė.
Kompensacija ir techninio pritaikymo taisyklės
Aiškesnė ir patogesnė tvarka: pasikeitus tvarkai, numatyta galimybė kompensuoti automobilio techninio pritaikymo išlaidas, patirtas iki lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo dienos, jeigu jos patirtos ne anksčiau kaip 2024 m. sausio 1 d. Kitaip tariant, dėl kompensacijos galės kreiptis žmonės su negalia ir šeimos, auginančios vaikus su negalia, net ir tuo atveju, jei įsigijo automobilį ar jį pritaikė anksčiau, nei buvo nustatytas poreikis.
Taip pat patikslinti transporto priemonės nuosavybės ir valdymo reikalavimai - kompensacija galės būti skiriama ir transporto priemonės valdytojui, o reikalingi duomenys bus tikrinami registruose. Be to, išplėstas kompensuojamų techninio pritaikymo priemonių sąrašas, įtraukiant naujas priemones, tarp jų - modifikuotus priekinio vaizdo matymo įtaisus. Kartu patikslintas kompensuojamų techninio pritaikymo išlaidų sąrašas šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, papildant jį sėdynių ir diržų tvirtinimo įsigijimo bei įrengimo išlaidomis.
Taip pat aiškiau apibrėžtos šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, kompensuojamos techninio pritaikymo išlaidos - atskirtos vaikų su negalia ir suaugusiųjų su negalia poreikiams skirtos priemonės.
Praktiniai aspektai ir savarankiškas pritaikymas
„Kiekvienais metais sulaukiama vis daugiau besikreipiančių dėl būsto pritaikymo negalią turintiems asmenims. Šie darbai dažnai „nepopuliarūs“ tarp rangovų, todėl daliai interesantų tenka laukti eilėje. Žinoma, tam turime alternatyvą - asmenys gali sudaryti sutartį su savivaldybe ir būstus pertvarkyti savarankiškai, o tuomet gauti kompensaciją už atliktus darbus. Pernai tokia galimybe pasinaudojo net 27 būstų savininkai“, - statistika dalijasi Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.
Pasak jos, pritaikymo darbai gali būti organizuojami savarankiškai, jeigu apie juos informuojama savivaldybė ir sudaroma sutartis dėl būsto atnaujinimo negalios paliestam asmeniui. Sutartyje numatoma maksimali suma gyvenamosios vietos pertvarkymui, kurios išlaidos bus dengiamos iš savivaldybės lėšų. Tuomet gyventojai renkasi rangovą, kuris atliks darbus bei bus linkęs nukelti atsiskaitymo terminą. Užbaigus būsto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, savivaldybė atsiskaito su asmeniu, o jis - su rangovu. Tokiu būdu daug greičiau pagerinamos gyvenimo sąlygos ir neprarandamos lėšos, skirtos tų metų būsto pertvarkymui.
Dažniausiai atliekami darbai
Dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl sanitarinių mazgų pritaikymo ir ranktūrių juose įrengimo, durų platinimo, slenksčių panaikinimo, nuovažų ar keltuvų įrengimo. Tokiems ir panašiems darbams praėjusiais metais Kauno miesto savivaldybė kartu su valstybe skyrė apie 0,5 mln. eurų.
Daugumai asmenų su negalia, norinčių imtis savarankiško būstų pritaikymo, didžiausiu iššūkiu tampa patikimo rangovo paieškos. Rangovai vengia tokių projektų, nes tai smulkūs statybiniai darbai, kurie griežtai reglamentuoti teisės aktų. „Sudarėme patikimų rangovų sąrašą. Tikime, kad tai palengvins ir paskatins savarankišką būstų pritaikymą. Jis parengtas remiantis pačių asmenų su negalia atsiliepimais apie įmones. Pastarąsias jie gyrė dėl šiltos komunikacijos, paslaugumo ir kokybiškai atliktų darbų“, - pasakojo J. Baltaduonytė.
Sąraše 7 įmonės, kurias rekomendavo patys kauniečiai: MB „Prohousas“, UAB „Saitena“, UAB „Menis“, MB „Saura statyba“, MB „Alpa House“, MB „Estava“, MB „Dailus būstas“.
Keltuvų tipai ir ypatybės
Keltuvas žmonėms su negalia - tai atviri autonominiai keltuvai. Keliantys į mažesnį aukštį montuojami be vartelių ant platformos, apsaugai nuo nuriedėjimo naudojamas mechaninė nuovaža (pandusas) nusileidžianti keltuvui pasiekus žemutinį aukštą. Tai atviri autonominiai keltuvai. Šie keltuvai yra paprastos konstrukcijos, dažnai statomi prie daugiaaukščių namų, skirti kelti iki 3 m.
Keltuvas neįgaliesiems turi atitikti deklaraciją pagal 2017 m. balandžio 5 d. reglamentą (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr.
Apibendrinant praktinę naudą
Neįgaliesiems pritaikytas būstas leidžia patogiau ir saugiau gyventi, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Negalią turintys gyventojai Lietuvoje gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Būsto pritaikymas gali apimti įvairius darbus, priklausomai nuo individualių poreikių: būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas.
tags: #lietuvos #rytas #neigalus #pensininkas #busto