Per daugiau kaip 30 atkovotos laisvės ir nepriklausomybės metų Lietuvoje pasiekėme daug, tačiau iki šiol turime svarbių sričių, kuriose proveržis dar nėra įvykęs, o vykusios permainos buvo labiau kosmetinės. Atkūrus nepriklausomybę, daugeliui buvo aišku, kad iš sovietinės totalitarinės santvarkos perėmėme nužmoginančią ir neveiksmingą sistemą. Tuo metu buvo gera galimybė demontuoti ir transformuoti tą sistemą su gausiais psichoneurologiniais internatais „nepagydomais“ laikytiems vaikams ir suaugusiems, atskirų psichiatrijos ligoninių tinklu, vienpusiu gydymu psichotropiniais vaistais, žmonių su psichosocialine ir proto negalia teisių nepaisymu.
Reforma palaikantys ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos tuo metu kūrė pilotines naujo pobūdžio paslaugas ir tikėjosi, kad jau greitai sistema bus perkelta ant naujų „bėgių“. Deja, paveldėta sistema pasipriešino 1990-2000 metais vykusiems bandymams ją pakeisti, o vėliau jau ir ėmė stiprinti pozicijas.
Lietuvai tapus ES nare ir atsiradus ES struktūrinių fondų galimybėms, tos gausios lėšos, kaip taisyklė, buvo naudojamos ne struktūrinėms permainoms, o esančios sistemos dekoravimui ir sisteminių spragų dangstymui. Šiandien, po 30 metų, turime sistemą, kuri gausių investicijų dėka pakeitė fasadą, bet nelabai pakito veiklos turinys. Biudžeto eilučių srautuose stipriai dominuoja vis tie patys trys elementai, kaip ir sovietmečiu: medikamentinis gydymas, psichiatrijos stacionarai ir pavadinimus pakeitę bei renovuotais pastatais užsitikrinę ramią ateitį psichoneurologiniai pensionatai.
Sukurtas pirminio lygio psichikos sveikatos centrų tinklas tėra bendruomeninių paslaugų imitacija. Šių centrų vadovai net nėra gavę nurodymo prioritetą teikti tokioms paslaugoms, kad būtų stabdomi sprendimai dėl institucinės globos, dažnų hospitalizacijų ar perteklinio medikamentinio gydymo. Iki šiol tik vieną kartą, 2005-2007 metais, buvo rimtesnis sisteminių permainų bandymas. Seimas netgi 2007 metais patvirtino Psichikos sveikatos strategiją, kurioje buvo įtvirtinti visi šiuolaikiniai psichikos sveikatos strategijos principai. Deja, vėliau pritrūko politinės valios ir šio strateginio lygmens dokumento principai ir uždaviniai nebuvo įgyvendinami.
Tad projekto metu dalyvės Aneta ir Barbora kurs stebėsenos sistemą Psichikos sveikatos centrams - esminiam psichikos sveikatos sistemos elementui. Bus analizuojama dabartinė Lietuvos situacija ir apžvelgta geroji kitų šalių praktika. Tyrimo metu surinkti rodikliai bus pristatyti organizuojamoje viešojoje konsultacijoje su visuomenės ir psichikos sveikatos ekspertais bei suinteresuotomis šalimis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
„Kurk Lietuvai“ projekto metu sukurtas Psichikos sveikatos centruose teikiamų paslaugų kokybės stebėsenos modelis - tai pirmas žingsnis diegti stebėsenos sistemą, skirtą gerinti pirminio lygio psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje. Modelis apibūdina PSC paslaugų teikimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą valstybės lygiu.
Projekto eiga:
- 2017/10/15 Atliktos Lietuvos dabartinės situacijos ir užsienio gerųjų praktikų analizės
- 2017/11/19 Įvykdyta viešoji konsultacija dėl rodiklių su ekspertais ir suinteresuotomis šalimis
- 2017/11/19 Sukurtas psichikos sveikatos centrų stebėsenos modelis
- 2018/01/28 Atsakinga institucija apmokyta stebėsenos
- 2018/02/28 Atlikta pirminė stebėsenos apžvalga
Modelis įtraukia rekomenduojamų domenų bei rodiklių sąrašą, laukiamą naudą ir rekomendacijas.
Tarptautinė konferencija "Rethinking Mental Health Care"
Psichikos sveikatos sunkumų patirties turintys žmonės (PSSPTŽ) 2022 m. rugsėjo 8 d. tarptautinėje konferencijoje „Rethinking Mental Health Care“ (liet. „Psichikos sveikatos priežiūros permąstymas“) seminare „Experts by Experience - Key Partners in Rethinking Mental Health Care” (liet. PSSPTŽ susiduria su neigiamu stigmos ir diskriminacijos poveikiu įvairiuose lygmenyse ir sektoriuose, ribotai pripažįstant jų vertę, galimybes ir kompetenciją.
PSSPTŽ entuziastingai bendradarbiauja su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant, bet neapsiribojant, vyriausybę, politikos formuotojus, tyrėjus, specialistus, bendruomenes ir šeimas ar globėjus. Taip pat siekiama:
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
- Galimybių PSSPTŽ dalytis asmeninio atsigavimo istorijomis, siekiant sumažinti stigmą, sukūrimas.
- Pripažinti ir skatinti žmonių, turinčių patirties meno ir kultūros, sporto ir kitose srityse, kurios prisideda prie Lietuvos socialinio ir ekonominio vystymosi, gebėjimus.
- Pertvarkyti psichikos sveikatos priežiūrą į atsigavimą ir asmenį orientuotą modelį, kuris yra pagrįstas bendruomene ir apima multidisciplininę komandą, galinčią suteikti visapusišką paslaugų paketą visiems psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims.
Alternatyvus Lietuvos Psichikos Sveikatos Strategijos Įgyvendinimo Planas
2022 m. Konferencijos metu Lietuvos ir užsienio psichikos sveikatos priežiūros ekspertai aptars pokyčius įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros politiką, įvykusius per pastaruosius 10 metų nuo 2005 m. Konferencijoje bus pristatytas alternatyvus Lietuvos psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo priemonių planas. Nepriklausomų ekspertų ir nevyriausybinių organizacijų grupė parengė kokybiškai naują planą, kuriame siūlomi konkretūs žingsniai siekiant iš esmės pagerinti šalies psichikos sveikatos sistemą. Siūlomo plano įgyvendinimui per ateinančius tris metus reikėtų sąlyginai nedaug - 25 mln. eurų trejiems metams, arba 8,3 mln. eurų per metus.
Tokių svarbių dokumentų yra daug. Štai, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba paskelbė net tris rezoliucijas psichikos ir žmogaus teisių klausimais. Visos jos yra svarbios, bet labiausiai rekomenduotina Lietuvai būtų 2020 metais paskelbta rezoliucija. Pasaulio sveikatos organizacija, nuo 2001 metų laikanti psichikos sveikatos stiprinimą naujuoju sveikatos politikos prioritetu, vis dažniau ragina valstybes ir vyriausybes investuoti į šiuolaikiniais žmogaus teisių ir mokslo žinių principais grįstas paslaugas, siūlydama prisijungti prie „QualityRights“ iniciatyvos ir ją įgyvendinti.
Laikas šiuos svarbius principus, pasikartojančius svarbiuose tarptautinių organizacijų dokumentuose, pradėti ryžtingai ir nuosekliai įgyvendinti Lietuvoje. Tokiam proveržiui turime visas galimybes. Šių galimybių padaugėjo po 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų. Koalicija „Psichikos sveikata 2030“, vienijanti 2014 metais susibūrusiais proveržio siekiančias organizacijas ir ekspertus, yra pasirengusi talkinti valdžios institucijoms ir dalintis ekspertinėmis žiniomis, patirtimi ir gerosiomis praktikomis iš kitų valstybių. Gegužės 21 dieną vyks pirmasis Koalicijos inicijuotas renginys - konferencija, kurią globoja Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen.
Kvietimas minėti Pasaulinės mamų psichikos sveikatos dieną 2025
Problema Mens sana in corpore sano - sveikame kūne sveika siela. Tiesa. Tiesa ir tai, kad paskutiniojo dešimtmečio moksliniai tyrimai rodo, jog egzistuoja atgalinis ryšys - sveikoje sieloje sveikas kūnas. Pozityvus požiūris į mus supantį gyvenimą yra puiki vakcina prieš besibeldžiančias ligas.
Šiuo metu Lietuvos psichikos sveikatos apsaugos sistema yra tobulinama ir planuojama Psichikos sveikatos centrų optimizacija. Šių centrų yra 115 ir jie turėtų paslaugas teikti komandiniu principu, įtraukiančiu psichiatrus, psichologus bei socialinius darbuotojus. Atrodytų puiku - turime gerą geografinį priėjimą, paslaugos mums nekainuoja, tad Lietuvos psichikos sveikata turėtų būti pavydėtina. Tačiau garsiai eskaluojamas vienintelis psichikos sveikatos rodiklis - savižudybių skaičius - mūsų nedžiugina. Kodėl? Kokios priežastys? Ką galime pakeisti? Kur turėtume daugiau investuoti? Kam lėšų turėtume nebeskirti? Kurios intervencijos veikia, o kurios yra atsisakytinos arba koreguotinos?
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius