Pensija paprastai vadinama senatvės pensija arba valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) pensija. Tai yra fiksuota pinigų suma, kuri kas mėnesį mokama pensijos gavėjui. „Sodra“ moka ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijas. Be to, kai kuriems gyventojams priklauso valstybinės pensijos, mokamos ne iš „Sodros“, bet valstybės biudžeto.
Kas lemia teisę į pensiją
Kas ir kada gaus vieną ar kitą pensiją, priklauso nuo žmogaus amžiaus, darbo stažo, mokėtų įmokų ir kt. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Pensinio amžiaus raida Lietuvoje
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Pensinis amžius Lietuvoje palaipsniui didėjo. Šiuo metu Lietuvoje vyrų pensinis amžius siekia 64 m. ir 4 mėn., moterų - 63 m. ir 8 mėn. Planuojama, kad iki 2026 m. Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių.
Istorinė lentelė: pensinio amžiaus didėjimas (ištrauka)
| Metai | Vyrų pensijos amžius | Moterų pensijos amžius |
|---|---|---|
| 1995 | 60 m. 2 mėn. | 55 m. 4 mėn. |
| 1999 | 60 m. 10 mėn. | 56 m. 8 mėn. |
| 2002 | 62 m. | 58 m. |
| 2006 | 62 m. 6 mėn. | 60 m. |
| 2026 | 65 m. | 65 m. |
Reikalavimai stažui ir pensijos dydžiai
Pensijos stažas 2026 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus. Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Jei žmogus nėra sukaupęs minimalaus stažo, jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija. 2026 m. jos dydis yra 261 euras per mėnesį.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2026 metais vidutinė senatvės pensija siekia 750 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Minimali pensija ir priemokos
Lietuvoje nėra nustatyta minimali pensija taip, kaip, pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga. Gaunantiems pačias mažiausias pensijas gali būti mokamos pensijų priemokos. Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2026 m. yra 468 eurai. Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo. Pvz., jei pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 38 eurų, kad suma būtų 468 eurai (1 MVPD).
Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2026 m. yra 327,91 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro. Jei žmogus nesukaupė net minimalaus stažo, tada jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija, kuri 2026 m. yra 261 euras. Bet kokiu atveju tik „Sodra“ gali pasakyti, kokia mažiausia pensija ir priemoka prie jos priklauso žmogui. Ji turi visus duomenis apie jo stažą ir įmokas. Į ją galima kreiptis telefonu arba internetu.
Pensijos skyrimas ir dokumentai
Svarbu žinoti, kad pensija skiriama ir mokam tik tuo atveju, jeigu žmogus dėl jos pateikia prašymą „Sodrai“. Tą galima padaryti internetu arba užsukus į „Sodros“ skyrių. Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau. Jei kreipėtės vėliau, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos.
Prašymas skirti senatvės pensiją. Pasas arba asmens tapatybės kortelė (arba leidimas gyventi Lietuvoje); jei anksčiau nesate pateikę, tai: dokumentai, įrodantys stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, stažo pažymėjimai, išduoti buvusių darboviečių ar archyvų ir kt.); karinis liudijimas (jei atlikote karinę tarnybą iki 1994-12-31); santuokos ar ištuokos liudijimas (jeigu buvo pakeista pavardė, o stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė). Pensija paskiriama ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir (ar) visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo.
Galimos pensijos alternatyvos ir specialios situacijos
Jei žmogus nedirba ir neturi pajamų, likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, jam gali būti skiriama išankstinė senatvės pensija. Tačiau ji mažinama po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus, žmogui nebūtina išeiti į pensiją. Jis gali kreiptis dėl atidėtos pensijos. Atidėta pensija didinama 8 proc. už kiekvienus jos atidėjimo metus. Negalios (netekto darbingumo) pensija gali būti skiriama nesulaukus pensinio amžiaus.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Pensijos tarptautinis aspektas
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Demografinės problemos ir politikos diskusijos
Prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, ekspertai sako, kad ateityje mažės darbingo amžiaus žmonių, galinčių išlaikyti pensininkus. Sprendimo būdas - gerėjant gyvenimo kokybei, ilginti pensinį amžių, kuris, specialistų skaičiavimu, turėtų siekti 72 m. Visuomenei ir toliau senėjant, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad ateityje 65 metų ir vyresnių žmonių bus dvigubai daugiau.
LRT RADIJO kalbintas Vilniaus universiteto (VU) profesorius Teodoras Medaiskis sako, kad pensinio amžiaus ilginimas šiuo metu yra vienas pagrindinių būdų, kaip išspręsti pensijų mokėjimo problemą. „Gal ir būtų kitų išeičių, bet šita yra aiškiausia ir turbūt pati veiksmingiausia. Bet ją reikia remti kitomis įvairiomis priemonėmis ir daryti apgalvotai. Manyčiau, kad amžiaus riba turi būti paskelbta ir žinoma smarkiai iš anksto - kad jeigu jau didintume pensinį amžių virš 65 m., tai liestų dabartinius 50 m.“
„Dienos klausimas“: Pasipiktinimas švietime: ar ugdysime beraščius?
Kiti sprendimo būdai ir jų argumentai
- Imigracija: skatinti darbingo amžiaus žmonių imigraciją gali padėti padidinti dirbančių asmenų skaičių. „Imigracija sukuria papildomą spaudimą sistemai, nes imigruojantys žmonės atsiveža ir šeimas, kurioms neretai reikia socialinės pagalbos ir kitų išlaidų“, - teigia J.
- Privatus kaupimas: „Yra tokių valstybių, kurios jau kaupia rezervinį fondą demografinei duobei. Kitos valstybės ir Lietuva spaudimą nori mažinti, skatindamos privatų kaupimą“, - nurodo „Sodros“ direktorė.
- Valstybės rezervai ir atsakingas biudžeto projektavimas: „Mes dabar stengiamės „Sodros“ biudžetą projektuoti ne vieneriems metams į priekį, bet bent jau trims, ir atsakingai planuoti lėšas, kaupti toliau rezervą, kas yra ypatingai svarbu“, - tvirtina M.
Rizikos ir socialiniai padariniai vėlinant pensinį amžių
Ekonomistai įspėja, kad vėlinant pensinį amžių gali išaugti bedarbių bei neįgaliųjų socialinėms pašalpoms skiriamos išlaidos. „Vyriausybė daro klaidą skaičiuodama, kad pavėlinus pensinį amžių visi tie žmonės, kurie bus jaunesni nei nustatyta riba, dirbs. Tikrai reikia neatmesti to, kad dalis jų taps bedarbiais, dar viena dalis patrauks per gydytojus ieškoti ligų, kad kaip nors gautų neįgalumą“, - teigia ekonomistas Romas Lazutka.
Jis primena, kad su tokiomis bėdomis Lietuva kartą jau buvo susidūrusi, kai 1996 m. pailgino pensinį amžių. „Tuomet neįgaliųjų smarkiai padaugėjo“. Anot jo, jau dabar darbuotojai vadovaujasi stereotipu esą vyresnio amžiaus žmonės yra prastesni darbuotojai nei jaunesni, todėl, ypač atėjus ekonominiam sunkmečiui, pirmiausia stengiasi atsikratyti tų darbuotojų, kuriems likę kiek daugiau nei penkeri metai iki pensijos ir jiems netaikomas sudėtingesnis atleidimo iš darbo reglamentavimas.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Istorinės priežastys ir sovietinis palikimas
Vakarų Europoje formuojantis socialinės apsaugos sistemai, Lietuva buvo industriniu požiūriu atsilikusios Rusijos imperijos agrarinė provincija. Socialinės apsaugos užuomazgos Lietuvoje atsirado pradėjus steigti fabrikus. Nepriklausomos Lietuvos Konstitucija (1922) pabrėžė darbo žmogaus apsaugos ir globos reikšmę. Ji skelbė, kad valstybė įstatymais saugo darbininką ištikus ligai, senatvėje, nelaimingų atsitikimų atveju ir netekus darbo. 1918-40 nebuvo spėta sukurti gyventojų daugumą aprėpiančios socialinės pagalbos sistemos.
SSRS okupacijos metais galiojo Sovietų Sąjungos įstatymai ir veikė centralizuotos socialinės apsaugos institucijos. Industrializacija, kuri laikoma šiuolaikinės socialinės apsaugos sistemos formavimosi pagrindiniu veiksniu, Lietuvoje vyko pokario metais. Nuo 1956 visos gimdančios moterys gaudavo 112 kalendorinių dienų mokamų atostogų, t. p. iš esmės pertvarkyta darbininkų ir tarnautojų pensijų sistema, nuo 1965 pensijos buvo mokamos ir kolūkiečiams. Pensinis amžius buvo 55 metai moterims ir 60 metų vyrams.
Pereinamojo laikotarpio reforma nepriklausomoje Lietuvoje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę paveldėta socialinės apsaugos sistema struktūriškai buvo derinama prie rinkos ekonomikos ir demokratinės politinės sistemos. Privatizuotos įmonės neteko socialinės atsakomybės; tai ypač pajuto kaimo gyventojai, nes iki tol teikta kolūkių socialinė parama jiems buvo labai reikšminga. 1990 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą socialinį draudimą iš profsąjungų perduoti valstybei, prie Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos buvo sukurta Vyriausioji valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra). Valdybai pavesta vykdyti socialinio draudimo funkcijas. 1991 priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (nauja redakcija 2017) įtvirtino socialinio draudimo rūšis, finansus ir valdymą.
Nuo 1995, kai ypač pasireiškė ūkio pertvarkymo sunkumai, gamybos smukimas, hiperinfliacija, nedarbas, šešėlinės ekonomikos ir mokesčių vengimo padariniai, paramos šeimai ir naujojoje pensijų sistemoje atsirado griežtų reikalavimų pretenduojantiems į socialines išmokas, o infliacijos nulemti išmokų dydžiai buvo įtvirtinti ir įstatymais. Dėl naujų ekonominių ir politinių sąlygų 1990 buvo pripažinta nedarbo socialinė rizika ir sukurta bedarbių rėmimo sistema, pripažinta infliacijos grėsmė ir sukurta minimalių garantijų sistema mažas pajamas gaunantiems asmenims. 1997 sveikatos draudimo funkcijos atskirtos nuo socialinio draudimo ir perduotos ligonių kasoms.
Ateities perspektyvos ir politikos gairės
Siekiant užtikrinti sklandų pensijų mokėjimą ateityje, siūloma derinti kelias priemones: gerinti gyvenimo kokybę ir užimtumą, skatinti privatų kaupimą, kaupti valstybės rezervus ir atidžiai planuoti „Sodros“ biudžetą keliems metams į priekį. Svarbu atsižvelgti į tai, kad nedarbo ir užimtumo problemų sprendimas yra daug platesnio spektro dalykai, tam bus naudojami Europos Sąjungos fondai. Artimiausiu metu neketinama didinti reikalaujamo darbo stažo, tačiau neatmetama galimybė, kad tokia idėja gali kilti ateityje. „Per šiuos ir kitus metus atskirais blokais bus rengiama visa socialinės sistemos pertvarka.“
tags: #lietuvos #pensijinis #amzius #istoriskai