Klausos negalią turinčių asmenų buvo visuose istorijos laikotarpuose, tačiau pirmasis Lietuvos kurčiųjų draugijos istorijos puslapis atverčiamas 1938 m. kovo 24 dieną, kai Kauno mieste Vidaus reikalų ministerijos registre įregistruota Lietuvos kurčių - nebylių draugija.
Kurčiųjų bendruomenės formavimasis ir kultūra
Buvęs Lietuvos kurčiųjų draugijos Respublikinės valdybos pirmininkas P. Gasiūnas sako, kad dėl kalbinio atskirumo per ilgus dešimtmečius susiformavo Lietuvos kurčiųjų bendruomenė, kurianti savitą kultūrą, srauniu upeliu įsiliejančią į vandeningą ir plačią viso krašto kultūros upę (Lietuvos kurčiųjų judėjimas, 1998).
Klausos negalią turinčių žmonių bendruomenė įvardijama kaip maža, bet labai svarbi kalbinė ir kultūrinė mūsų visuomenės dalis, o jos bendrumą, unikalumą ir išskirtinumą išryškina klausos negalia, lietuvių gestų kalba ir savita kultūra.
Kauno ir Lietuvos kurčiųjų organizacinė veikla
Kauno bendruomenės veikla prasideda 1950 metais. Šiuo metu ji buria apie 1800 sutrikusios klausos žmones, gyvenančius Kauno - Marijampolės apskrityje.
„Visuomet svajojome patys įgyvendinti savo idėjas, įdomiai, nepasiduodami rutinai, - pradeda pasakojimą pirmininkė Dovilė Matulienė. - Taip pat savo mieste kurtiesiems norėjome pasiūlyti socialinių paslaugų alternatyvą. Girdintieji retai kada renkasi iš vieno varianto, o kurtiesiems taip yra nuolat.“
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
KKJO veiklas, kaip teigia pirmininkė, būtų galima skirstyti į dvi dalis: vienos skirtos išorei, jomis siekiama integracijos ir mažinti atskirtį, o kitos skirtos pačiai kurčiųjų bendruomenei - narių kompetencijoms stiprinti, poreikiams tenkinti.
Švietimas, informacija ir bendruomenės stiprinimas
Teikiama informacija, naujienos, kurios yra aktualios klausos negalią turintiems asmenims, pagalba pildant įvairius dokumentus (dėl neįgaliojo pažymėjimo, deklaruojant pajamas, tvarkant kompensaciją už šildymą, vandenį, mokėjimą už komunalines paslaugas, padedant parašyti prašymus dėl kompensacinės technikos ir pan.).
Rūpinamės, kad klientas gautų jam priklausančias paslaugas, todėl užmezgame ryšius ir koordinuojame bendradarbiavimo vyksmą su pagalbą teikiančiomis institucijomis, palaikome atgalinį ryšį su klientu ir įstaigomis.
Gestų kalbos statusas ir teisiniai pokyčiai
1995 m. lietuvių gestų kalba Vyriausybės nutarimu pripažįstama gimtąja kurčiųjų kalba. Dar po metų LR Seimas nutaria šia nuostata papildyti Invalidų socialinės integracijos įstatymą. Lietuva prisijungia prie būrio pasaulio valstybių, kuriose gestų kalba turi tokį aukštą statusą.
Pasaulio kurčiųjų federacijos ekspertai teigia, kad kurčiųjų padėtis visuomenėje priklauso ne nuo vyriausybės dotacijų organizacijoms, bet nuo nacionalinės gestų kalbos statuso.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Kauno kurčiųjų sąjūdžio (KKJO) iniciatyvos ir projektai
Štai iki „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ dar galybė laiko, o už kampanijos sėkmę atsakinga komanda jau reguliariai bendrauja su jų organizacija ir konsultuojasi, kaip būsimų kultūros renginių aplinką efektyviai pritaikyti kurtiesiems.
„Vos prieš kelerius metus to tikėtis nebūtume galėję. Būtų į renginius tiesiog pakviesti gestų kalbos vertėjai, o kurtieji tenkintųsi pasyvių stebėtojų vaidmeniu“, - pokyčius palygina pašnekovė, leisdama suvokti, kiek daug pastangų kurti jaunuoliai įdėjo, kad užsimegztų socialinis dialogas.
Tai patvirtina ir kovo 20-ąją mieste organizuota Laimės diena, kai kurtieji sulaukė ypač daug dėmesio ir partnerystės siūlymų, ir Gestų kalbos pripažinimo dienai skirtas renginys, inicijuotas kartu su Kauno kurčiųjų reabilitacijos centru (KKRC). Į pastarąjį abi įstaigos turėjo galimybę pasikviesti net 15 organizacijų, padėkoti joms už draugystę ir ryšius.
Švietimas vaikams ir prevencija nuo patyčių
Štai girdintis D. Matulienės sūnus Ugnius pradėjo skųstis, kad mokykloje vaikai blogai atsiliepia apie jo kurčiąjį tėtį, o gestų kalbą vadina „nesąmone“. Tuomet KKJO kreipėsi į Lietuvos kurčiųjų draugiją (LKD) ir pasinaudojo jos įgyvendinamo projekto galimybėmis. Prezidentas Kęstutis Vaišnora atvyko į mokyklą ir visiems trečiokams (dabar - jau ketvirtokai) vedė seminarą apie kurčiųjų bendruomenės kultūrą ir gestų kalbą.
Dabar berniukas - lektorius, po pamokų vaikų prašymu veda gestų kalbos pamokėles, skiria namų užduotis. Kai neseniai Dovilė su kurčia dukrele Arnėja atėjo į mokyklą, vaikai jau žinojo, kaip atkreipti mergaitės dėmesį, mokėjo ją pašnekinti. Liovėsi ir patyčios.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Profesinis įdarbinimas ir socialinė įtrauktis
Nuo 2000 m. vienintelė kurtiesiems suprantama komunikacijos priemonė - gestų kalba, todėl darbuotojai mokantys šią kalbą, siekia įgalinti klientą aiškiai suprasti savo problemas, jų priežastis ir pasekmes. Padeda klientui rasti galimus sprendimo būdus, palydėdami link tikslo ar problemos sprendimo.
Bendradarbiaudami su klientu, įvertina psichosocialinę kliento būklę, suteikia reikalingą emocinę ir socialinę paramą, įvertina teikiamos paramos veiksmingumą.
Parengti gyvenimo aprašymą, išsiaiškinti asmens kompetencijas ir poreikius, o ypač pasirengti pokalbiui su nebūtinai geranoriškai nusiteikusiu darbdaviu - tai ir toliau tebėra iššūkis. „Nors tie darbdaviai, kurie nepabijojo priimti kurčiųjų, beveik niekada nenusivylė, vis dėlto tenka pripažinti, kad įmonių, kuriose dirba kurčiųjų, sąrašas ilgėja ne taip sparčiai, kaip norėtųsi“, - sako D. Matulienė.
Projektiniai pasiekimai ir jaunimo veiklos
Štai pernai vykdytas nedidelis savivaldybės Kultūros skyriaus finansuojamas projektas. Pagal jį KKJO turėjo galimybę surengti audiovizualinio meno kursus. Prie jaunimo tąkart prisijungė ir brandesnio amžiaus bendruomenės narių. Viena moteris pagal įgytus įgūdžius šiemet gavo darbą KKRC.
Tuomet, prisimena pašnekovė, organizacija buvo tapusi tikra išmaniojo telefono galimybių „šturmo“ vieta. Linas mokėjo taip paprastai viską paaiškinti, kad į įstaigą plaukė visi miesto kurtieji, norėdami prisijaukinti išmaniuosius, taip pat ir senjorai. Tai juk irgi svarbus pasiekimas, nors ir sunkiai įvertinamas rodikliais.
Jis veda medijų būrelį ir dabar kurtieji jau mokosi, kaip elgtis prieš kamerą, filmuotis, montuoti medžiagą, ją skelbti socialiniuose tinkluose. Kauniečiai dėl kryptingų pastangų neabejotinai tapo naudojimosi išmaniosiomis technologijos lyderiais.
Ramunei Eskertaitei KKJO šiemet patikėjo vesti būrelį Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro mokiniams. Mergina juos moko vaidybos, poezijos kūrybos ir anekdotų pasakojimo gestų kalba meno. Taip ji negalios draugus pamažu ruošia suaugusiųjų gyvenimui, skatina kurti, ugdo drąsą stoti prieš rampų šviesas, padeda įveikti negalios ir paauglystės kompleksus.
Bendruomenės laisvalaikis ir socialiniai renginiai
Viena labiausiai pamėgtų KKJO narių veiklų - nuotykių lenktynės. Kauno mieste, sakoma, išbandytos bene visos transporto priemonės, daugybė maršrutų, renginiams buvo pasirenkamas vis kitas paros metas, sunkėjo užduotys. Pasak pašnekovės, taip kurtieji ne tik pramogauja, bet ir turi galimybę geriau pažinti savo miestą, jį atrasti ir pamilti iš naujo.
Kurčiajam jaunimui labai patinka ir viktorinos, organizuojamos naudojant programėlę „Kahoot!“ Įsitraukusi į pokalbį projekto vadovė J. Vertelkaitė pasakoja, kad šiemet apsisprendė šią pramogą pakeisti sudėtingesne veikla - protmūšiu. „Protmūšiai šiuo metu labai populiarūs, deja, nepritaikyti kurtiesiems, - paaiškina Justina. - Juose gausu muzikinių klausimų, viskas vyksta žodžiu. Rengdama užduotis atsižvelgiau į kurtiesiems priimtiną klausimų formą, apgalvojau, kad nebūtų labai sunku ar per lengva. Protmūšyje svarbiausia gerai praleisti laiką, tad klausimai buvo žaismingi. Manau, kad pavyko.“
Lyderystė ir organizacijų įtaka
Akivaizdu, KKJO būstinėje nuo pat pradžių įsiveisė lyderystės virusas, o jam įsismarkavus pasveikti nėra lengva. Štai pirmasis KKJO pirmininkas Mykolas Balaišis dabar eina LKD viceprezidento pareigas. LKD prezidentas K. Vaišnora taip pat pirmiausia čia iškilo kaip aktyvus organizacijos tarybos narys, karjeros siekia ir daugiau kauniečių.
Pagrindinė pokalbio pašnekovė D. Matulienė KKJO būstinėje šiemet būna jau rečiau, bet sako dėl veiklų kokybės esanti rami: komanda solidi ir su užduotimis susitvarko puikiai. Ji pati nuo 2017 metų pavasario dirba gestų kalbos vertėja: iš pradžių dirbo ne visą dieną, o dabar jau visu pajėgumu. Darbdavys atsižvelgė į jos klausos negalią ir pritaikė darbo vietą - vertimo paslaugas ji dažniausiai teikia nuotoliniu būdu ir, kaip sako, turi galimybę garsą „pasireguliuoti“.
Beje, pati pirmininkė - geriausias pavyzdys, kaip reikia siekti savo tikslų. Netrukus Dovilė gaus jau trečią diplomą - kai paaugs vaikai, nori būti gestų kalbos mokytoja, gebančia šia kalba dviem pasauliams padėti palaikyti tvirtą ryšį.
Įdarbinimo iššūkiai ir pasiekimai
Šiemet prie mūsų komandos prisijungė Justina Vertelkaitė. Ji - tikra idėjų generatorė, turi patirties rengiant projektus. Tad organizacija jos pastangomis iš karto tapo dar gyvybingesnė. Dabar ji yra mūsų pagrindinio projekto vadovė ir dar kartu su kolege Alma Sinkevičiene rūpinasi kurčiųjų įdarbinimo reikalais, atlieka asmeninių asistentų funkcijas.
Pašnekovė šmaikštauja, kad Justinos įsitraukimas į projektą išgelbėjo organizaciją nuo kaltinimų diskriminacija, mat iki tol kelerius metus čia dirbo vien kurtieji. Net buhalterė Gerda Stravinskienė yra kurčioji.
Viešinimas, informacijos sklaida ir tęstinumas
Informacijos sklaida, šviečiamasis darbas rezultatų duoda tik tada, kai vyksta nepertraukiamai ir iniciatyvų tuo pat metu yra daug. Kauniečiai svarsto kreiptis į LKD ir gauti leidimą patiems jungtis prie asociacijos įgyvendinamo edukacinio projekto.
Šiandien atrodo, kad ir nebuvo laikų, kai kurtieji buvo nematomi ir niekam neįdomūs. Vis dėlto kai kas keičiasi labai sunkiai. Dovilė pastebi, kad daugybė žmonių apie gestų kalbą viešojoje erdvėje apie tai vis dar girdi pirmą kartą.
Asmeninės istorijos ir bendruomenės stiprybė
Tuomet KKJO kreipėsi į Lietuvos kurčiųjų draugiją (LKD) ir pasinaudojo jos įgyvendinamo projekto galimybėmis. Prezidentas Kęstutis Vaišnora atvyko į mokyklą ir visiems trečiokams vedė seminarą apie kurčiųjų bendruomenės kultūrą ir gestų kalbą. Jo pabaigoje patarė kilus klausimų kreiptis į Ugnių, šios srities ekspertą.
Kai neseniai Dovilė su kurčia dukrele Arnėja atėjo į mokyklą, vaikai jau žinojo, kaip atkreipti mergaitės dėmesį, mokėjo ją pašnekinti. Liovėsi ir patyčios. Tęsdama nelengvą temą D. Matulienė pastebi, kad tokių trečiokų bus kasmet. Ir ne tik jų.
| Metas / Įvykis | Reikšmė |
|---|---|
| 1938 m. | Įregistruota Lietuvos kurčių - nebylių draugija |
| 1950 m. | Prasideda Kauno bendruomenės veikla |
| 1995-1996 m. | Lietuvių gestų kalbos pripažinimas ir teisinis įtvirtinimas |
| 2000 m. ir vėliau | Aktyvios socialinės, švietimo ir įdarbinimo iniciatyvos, gestų kalbos vertėjų ir paslaugų plėtra |
Straipsnio autorius: Remigijus Samuilevičius.
tags: #lietuvos #kurciuju #reabilitacijos #centrai #istorija