Globa ir rūpyba yra svarbios priemonės siekiant apsaugoti ir apginti asmenų, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi, teises ir interesus. Lietuvoje šias sritis reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Tačiau kartais gali atsirasti situacijų, kai globėjas ar rūpintojas nori arba turi būti atleistas nuo savo pareigų. Šiame straipsnyje aptarsime globėjo ar rūpintojo atleidimo nuo pareigų tvarką, remiantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu ir teismų praktika.
Globos ir rūpybos institucijos
Pirmiausia, svarbu suprasti, kas yra globos ir rūpybos institucijos. Pagal Civilinio kodekso 3.241 straipsnį, globos ir rūpybos institucijos yra: Savivaldybių ar apskričių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bei kitos įstatymuose numatytos institucijos. Šios institucijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad globėjai ir rūpintojai tinkamai atliktų savo pareigas ir apsaugotų globotinių interesus.
Globėjo ir rūpintojo paskyrimas
Globėją ar rūpintoją skiria teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu (Civilinio kodekso 3.242 straipsnis). Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
Civilinio kodekso 3.246 straipsnis reglamentuoja globėjo ir rūpintojo atleidimo nuo pareigų atlikimo tvarką. Yra kelios priežastys, dėl kurių globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų: nepilnamečio grąžinimas tėvams ar įtėviams (3.246 1 dalis); negalėjimas atlikti pareigų dėl svarbių priežasčių (3.246 2 dalis); netinkamas pareigų atlikimas, nes užtikrinama globotinio ar rūpintojo teisių ir interesų apsauga arba kai asmuo naudoja savo teises savanaudiškais tikslais (3.246 3 dalis); laikinoji globa ar rūpyba - savivaldybės mero sprendimu, gavus valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (3.246 3 dalis). Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo atleidimo turi teisę pats globėjas ar rūpintojas, globos ir rūpybos institucijos (3.246 4 dalis).
Teismo tvarka dėl atleidimo nuo pareigų
Teismas gali nušalinti globėją ar rūpintoją nuo pareigų, jei įrodoma, kad jų veiksmai yra netinkami ir nesuteikia globotiniui ar rūpintiniui tinkamos apsaugos, ar jie naudoja teises savanaudiškais tikslais. Ši nuostata taikoma vadovaujantis Civilinio kodekso 3.246 3 dalimi. Laikinosios globo ar rūpybos atveju atleidimas ar nušalinimas gali būti įgyvendinamas pagal savivaldybės mero sprendimą, gavus atitinkamą teigiamą valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (3.246 3 dalis).
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Teismai laikosi principo, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pavyzdžiui, teismai nagrinėja bylų siekdami nustatyti, ar globėjas ar rūpintojas tinkamai atlieka pareigas, ar jie užtikrina globotinio teises ir interesus, ar ne, ir ar jų veiksmai atitinka teisės normų reikalavimus.
Teismo praktika: teisingumo užtikrinimas ir sandorių bei tėvų bendravimo klausimai
Teismų praktikoje akcentuojama, kad globėjai ir rūpintojai turi teisę sudaryti sandorius globotinio vardu ir interesais, duoti sutikimą ribotai veiksnaus asmeniui sudaryti sandorius, taip pat padeda įgyvendinti kitas teises ir pareigas (Civilinio kodekso 3.240 straipsnis). Jie turi naudoti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turtą tik jo interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.244 straipsnis).
Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismai turi užtikrinti, kad sprendimai dėl kitų tėvų bendravimo su vaikais tvarkos būtų priimami pagal teisės aktų nuostatas ir vaiko geriausių interesų principą. Taip pat teismai pripažįsta, kad proceso teisės pažeidimai ar netinkamai nagrinėtos bylos neatleidžia nuo atsakomybės už teisės normų pažeidimą, tačiau negali būti pagrindas nedelsiant panaikinti skundžiamą sprendimą, jei byloje buvo išnagrinėta visa aplinkybių visuma ir priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos.
Be to, teismai laikosi principo, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimai yra savarankiškas procesinis institutas, kurio tikslas - pašalinti vykdymo kliūtis. Tačiau tokie pakeitimai negali keisti įsiteisėjusio sprendimo esmės; jie gali būti taikomi tik tuo atveju, kai šalių reikalavimai ir aplinkybės pagrįstai tai pasirinktinai leistų.
Teismo sprendimų poveikis praktinei globėjo ar rūpintojo veiklai
Teismai aiškinant teisės normas nagrinėja, kaip teisinės nuostatos veikia realią globėjo ar rūpintojo veiklą. Pavyzdžiui, teismai nagrinėja bylas dėl netinkamo globėjo ar rūpintojo elgesio, dėl to kilusių žalos atlyginimo, taip pat įstatymines nuostatas, susijusias su turtų įkeitimu ar kitų teisių gynimu situacijose, kai globoje esantis asmuo turi ribotas ar nevienareikšmes teises. Tokiuose atvejuose svarbu įrodyti, kad globėjas ar rūpintojas pažeidė fiduciarines pareigas ar aiškiai pažeidė teisės aktų ir įmonės veiklos dokumentuose įtvirtintas pareigas.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
- Netinkamas pareigų atlikimas gali būti įrodinėjamas įvairiais įrodymais, įskaitant finansinę globėjo ar rūpintojo padėtį, jų pareigų vykdymo kokybę bei globotinio teisių apsaugos užtikrinimą.
- Tėvų bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimai turi būti sprendžiami vadovaujantis CK 3.175 straipsnio nuostatomis apie galimybę reikšti pakartotinį ieškinį esant pasikeitusioms aplinkybėms.
- Verslo sprendimų priėmimo taisyklė (business judgment rule) apsaugo vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus sprendimus, laikantis rūpestingumo pareigos standartų.
Taikytinos taisyklės, susijusios su kilnojamojo turto įkeitimu, nustato, kad įkeisto turto savininkas atsako tik už įkeisto turto vertės dalį; kreditoriai negali reikalauti papildomo įvykdymo iš kito trečiojo asmens turto, kuris nėra įkeistas. Tokie principai padeda aiškiai reglamentuoti teisinius ginčus ir apsaugoti tiek įkeisto, tiek nekilnojamojo turto savininkų teises.
Praktiniai patarimai globėjams ir rūpintojams
- Laikykitės visų teisės aktų ir teismų sprendimų dėl globos ir rūpybos tvarkos bei atleidimo nuo pareigų sąlygų.
- Būkite aiškūs dėl teisių ir pareigų, tęsdami veiklą globėjo ar rūpintojo vardu, ir užtikrinkite, kad sprendimai atitiktų vaiko ar globotinio interesus.
- Kreipkitės į teismą arba atitinkamas institucijas, kai manote, kad jūsų interesai arba globotinio teisės yra pažeidžiami.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
tags: #lietuvos #auksciausiasis #teismas #globejo #atleidimas