Lietuvos apskričių ekonominė ir socialinė raida yra glaudžiai susijusi su teritorine infrastruktūros plėtra, gyventojų pasiskirstymu ir kelių tinklo tankiu. Vykstant demografiniams procesams ir pasikeitus geopolitinei situacijai 1990-2005 m., stiprėjant globalizacijos procesų įtakai, kinta urbanistinio tinklo ir centrų struktūra. Teritorijų urbanizacijos procesai yra natūralus, globalus reiškinys, didesniu ar mažesniu mastu stebimas visame pasaulyje.
Demografiniai pokyčiai ir gyventojų pasiskirstymas
Vykstantys demografiniai pokyčiai šalyje lemia gyvenamųjų vietovių skaičiaus mažėjimą, gyvenamųjų vietovių tinklo silpimą ir retėjimą, ypatingai šiaurės, šiaurės rytų, vidurio Lietuvoje. Vis daugiau atsiranda gyvenamųjų vietovių be gyventojų. Gyventojų sklaida Lietuvos teritorijoje yra palyginus didelė, o tankis, pasiskleidusių gyventojų Europos mastu, yra mažas, todėl Lietuva susiduria su problemomis aprūpinant savivaldybėse pasklidusius gyventojus tinkamos kokybės infrastruktūra ir paslaugomis.
Nuo 1996 iki 2016 m. pasikeitė Lietuvos demografija - gyventojų skaičius. Žmonės renkasi gyventi tose vietose, kurios yra ekonomiškai patrauklios, o ne turi plačią socialinę infrastruktūrą. Kurios savivaldybės yra jaunų (0-15) ir darbingų gyventojų magnetai, o kuriose savivaldybėse žmonės nelinkę gyventi? Kurios savivaldybės yra probleminės ir nepaisant aukštos/geros infrastruktūros, jose gyventojų skaičius mažėja?
Migracija ir regionaliniai skirtumai
Neto migracija mažiausia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybėse, didžiųjų miestų žiedinėse savivaldybėse ir Neringos savivaldybėje. Pagrindiniai Lietuvos ekonominiai rodikliai palyginami Europos Sąjungos kontekste: Lietuva vis dar atsilieka nuo ES senbuvių šalių, bet sparčiai jas vejasi. Vidurio Lietuvos regionas yra išsivystęs tolygiausiai, o rytų Lietuvos regionas labiausiai netolygiai.
Neto migraciją iš ekonominių rodiklių statistiškai reikšmingai veikia tik reali pridėtinė vertė (koreguota pagal infliaciją) ir nedarbo lygis. Pirminė analizė neparodė LEZ ir pramoninių parkų įtakos regionų ekonomikai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Ekonominės struktūros ir socialiniai rodikliai
Ne visos savivaldybės vienodai atsigavo po finansų krizės. Taigi, viena iš užduočių yra išskirti silpniau ir stipriau ekonomiškai išsivysčiusius Lietuvos regionus. Europos kontekste, Lietuvos ekonominiai rodikliai vis dar smarkiai atsilieka nuo ES šerdies, vakarų Europos šalių.
Šiuo metu nedarbo lygis Lietuvoje yra labai įvairus. Įvairiausi nedarbo rodikliai yra Rytų Lietuvoje: buvusioje Utenos apskrityje - vieni prasčiausių, o buvusioje Vilniaus apskrityje - rodikliai vieni geriausių. Panašiai ir su ilgalaikiu nedarbu. Uždirbančių daugiau nei MMA daugiausiai yra Vilniaus apskrityje, kai mažiausiai - Vakarų Lietuvos regiono, buvusioje Tauragės apskrityje.
Socialiniai rodikliai Lietuvoje yra labai įvairūs ir tik parodo regionų skirtingumą viduje. Lovų skaičius 1000 gyventojų daugumoje savivaldybių mažėjo, o tai galėtų reikšti, kad ligoninių infrastruktūra tampa efektyviau panaudojama. Vertinant vidutinį mokyklose tenkantį patalpų plotą vienam mokiniui pastebimos atvirkščios tendencijos: jis augo visoje Lietuvoje, išskyrus Klaipėdos rajoną.
Kelių tinklas, automobilių augimas ir mobilumas
1996 m. Lietuvoje buvo 0,89 mln transporto priemonių, 2016 m. išaugo iki 1,51 mln transporto priemonių. Automobilizacijos lygis padidėjo nuo 240 l.a./1000 gyv. (1996 m.) iki 402 l.a./1000 gyv. (2016 m.). Tai sukėlė daug problemų: šalies kelių tinklas ir jo infrastruktūra nebuvo pritaikyta prie kasmet didėjančių automobilių srautų, tas iššaukė didelį avaringumą, miestų gatvėse susidarė spūstys, didelis triukšmo ir oro taršos lygis.
Išaugęs automobilizacijos lygis padarė neigiamą įtaką pervežamų keleivių skaičiui viešuoju transportu ir geležinkeliu. Analizė parodė, kad didžiausią įtaką keleivių ir krovinių vežimui turi labiausiai išvystyta susisiekimo rūšis - automobilių transportas. Tarptautinis kelių tinklas užtikrina jungtis tarp svarbiausių miestų Lietuvoje. Didžiausią vaidmenį tarptautiniuose vežimuose (80 proc.) atlieka kelių transportas.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Galiojančiame LRBP buvo numatyta realizuoti strateginį Lietuvos kaip tranzito šalies tikslą. Lietuvos transporto infrastruktūros automobilių kelių tinklo plėtra buvo suplanuota 18 miestų aplinkkelių, kurių realizuota tik 30 proc. TEN-T automobilinių kelių tinklas per Lietuvą suformuotas, tik ne visi jo ruožai atitinka tarptautinius standartus.
Geležinkeliai, oro ir jūrų transportas
Bendrajame plane buvo numatyta padidinti geležinkelio tinklo tinkamumą ir rišlumą, modernizuoti IX B koridoriaus trasą. Naujų geležinkelio jungčių nebuvo nutiesta, išskyrus europinės vėžės geležinkelio Rail Baltica. Principinė Lietuvos oro transporto plėtros kryptis - modernizuoti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, pritaikant juos Šengeno erdvės reikalavimams. Oro uostų išdėstymas Lietuvos respublikos teritorijoje daro įtaką konkretiems regionams ir savivaldybėms, kuriose jie išsidėstę. Lietuvos oro uostai pagal atliekamų skrydžių kryptis ir apimtis yra integruoti į pasaulinį susisiekimo tinklą, tačiau pasiekiamumas nėra patenkinamas, nes stinga tiesioginių skrydžių net į kai kurias ES šalių sostines.
Principinė jūrų transporto vystymo kryptis - plėtoti ir modernizuoti Klaipėdos jūrų uostą. Bendrajame plane buvo numatyta: padidinti geležinkelio tinklo tinkamumą ir rišlumą, modernizuoti IX B koridoriaus trasą.
Infrastruktūros plėtra ir paslaugų prieinamumas
Per nagrinėjamą laikotarpį sparčiausia urbanistinė plėtra vyko didžiųjų Lietuvos miestų priemiesčiuose. Tokios plėtros viena pagrindinių prielaidų turėjo būti urbanistinės plėtros mastus atitinkančios infrastruktūros sukūrimas. Taip pat inžinerinė infrastruktūra turėjo būti plėtojama ir mažuosiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, kuriuose ji nebuvo vystoma arba vystoma labai minimaliai sovietmečiu.
Bendrojo plano esamos būklės įvertinimas atliktas pagal keturis pagrindinius aspektus: socialinį, gamtosauginį, ekonominį ir išteklius (žmogiškieji ir materialieji). Viešųjų geriamojo vandens tiekimo tinklų plėtra ženkliai padidino gyventojų galimybes prisijungti prie kokybiško geriamojo vandens išteklių, užtikrinančių aukštesnę gyvenimo kokybę. Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas užtikrino efektyvią atliekų surinkimo, tvarkymo ir perdirbimo sistemą, tačiau vis dar apie 30 proc. susidarančių buitinių atliekų yra šalinamos sąvartynuose.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Aplinkos kokybė ir darnaus vystymosi tikslai
Lietuvai tapus ES nare didelis dėmesys aplinkai, finansinė paskata ir su tuo susijusi aplinkos tausojimo infrastruktūros plėtra lėmė ryškų aplinkos kokybę apibūdinančių rodiklių gerėjimą. Tačiau vystant infrastruktūros plėtrą, didėjant energetinių ir gamtinių išteklių naudojimui, būtina siekti darnaus vystymosi, kuris užtikrintų gerą gamtos išteklių (vandens, oro, žemės gelmių) kokybę, sveiką aplinką žmonėms, darnų energijos išteklių naudojimą.
Aplinkos kokybė turi būti stebima, kontroliuojama ir vertinama laikantis ES reikalavimų, turi būti teikiama informacija apie aplinkos būklę bei jai daromą poveikį. Galiojančiame LRBP aplinkos kokybės temai nėra skirtos temos su jai numatytais konkrečiais tikslais. Tarp aplinkos kokybės apsaugos tikslų bei uždavinių kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai palaikyti buvo numatyti prioritetai: veiksmingos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas, energetikos ir žemės ūkio ekologizavimas, transporto priemonių keliamos taršos mažinimas.
Pagal 2016-2021 m. periodo Upių baseinų rajonų valdymo planų duomenis 51 proc. upių ir 40 % ežerų vandens telkinių neatitinka geros būklės reikalavimų. Didžiausią neigiamą poveikį paviršinio vandens kokybei daro pasklidoji tarša iš žemės ūkio. Kelių transportas yra pagrindinis NOx teršalų šaltinis. Didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Lietuvoje yra susijęs su transporto ir žemės ūkio sektoriais.
Gamtos vertybės, saugomos teritorijos ir kultūros paveldas
GAMTOS VERTYBIŲ IR EKOSISTEMŲ APSAUGA. Lietuvoje sukurta pasaulio standartus atitinkanti saugomų teritorijų sistema, apimanti gamtos ir kultūros paveldo apsaugą. Galiojantys planai numatė ypač saugomų teritorijų tinklo optimizavimo bei papildymo kryptis, iš kurių viena yra naujų saugomų teritorijų įsteigimas - Suvalkijos nacionalinio bei Daugų regioninio parko. Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytas siektinas sausumos saugomų teritorijų plotas yra 17 %, jūrinių teritorijų - 10 %. Šiuo metu šie rodikliai yra viršyti: sausumos saugomų teritorijų plotas yra 17,6 %, jūrinių teritorijų - 18,3 % (įsteigus „Natura 2000“ teritorijas).
Siekiami tikslai - užtikrinti ilgalaikius žemėnaudos prioritetus ir racionalų žemės naudojimą, išlaikyti turintį tradicijas žemės ir miškų ūkį, jį teritoriškai diferencijuoti, panaudojant poilsio organizavimo kaime potencialą, ekologinės žemdirbystės ir rekreacijos (ir turizmo) teritorinę plėtrą. Kultūros paveldas - tai neatskiriama šalies ir jos piliečių tapatumo dalis. 4 kultūros paveldo objektai įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą - tai nacionalinis kultūros paveldo išteklius.
Teritorinės politikos ir mokesčių sistemos poveikis regionams
Mokesčių sistema apibrėžiama kaip šalyje egzistuojančių mokesčių, įplaukų ir rinkliavų visuma, nustatyta sprendžiant apmokestinimui keliamus uždavinius ir išreiškianti valstybės socialinę, ekonominę ir fiskalinę politiką. Mokesčių sistema turi skatinti ekonomikos plėtrą. Keičiantis šalies ekonomikai ir politinei situacijai, mokesčių sistema taip pat turi neišvengiamai keistis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kartu formuojasi, nors ir nuolat keičiama ir dėl to kritikuojama, šalies mokesčių sistema.
Per nepriklausomybės metus mokesčių klausimais priimta nemažai Lietuvos Respublikos įstatymų, nutarimų, kuriais mėginama reguliuoti krašto ekonominius bei socialinius procesus. Tyrimo tikslas - išanalizuoti Lietuvos mokesčių sistemą, atsižvelgiant į istorinės raidos formavimosi etapus, atskleidžiant kiekvienam etapui būdingus bruožus, ir pateikti siūlymus dabartinei mokesčių sistemai tobulinti.
Teritorijų sanglaudos ir plėtros prioritetai
Didžiųjų miestų įtakos zonose esantys mažesni miestai neauga, aktyvėja teritorijų sanglaudos procesai. Bendrasis planas numatė gamtinių struktūrų strategines kryptis, bendrųjų strateginių teritorijos raidos tikslų sistemą, nustatė plėtros prioritetus. Gamtinių struktūrų strateginė kryptis - aplinkos kokybės užtikrinimas optimizuojant gamtonaudą, plėtojant aplinkosaugą bei išsaugant ir didinant kraštovaizdžio savitumą.
| Aspektas | Pagrindinės tendencijos / pokyčiai |
|---|---|
| Demografija | Gyventojų skaičiaus mažėjimas kai kuriuose regionuose, migracija į didžiuosius miestus |
| Transportas | Automobilizacijos augimas, kelių transporto dominavimas krovinių pervežimuose |
| Aplinka | Pagerėjo aplinkos kokybės rodikliai, bet daug vandens telkinių neatitinka geros būklės |
| Infrastruktūra | Plėtra miestų priemiesčiuose, nepakankamas aplinkkelių tinklo įgyvendinimas |
Rekomendacijos politikos formuotojams (santrauka)
- Stiprinti regioninę politiką, skatinant ekonominį aktyvumą mažesniuose miestuose ir miesteliuose.
- Prioritetizuoti aplinkkelių ir TEN-T ruožų pabaigą, gerinant kelių tinklo rišlumą ir saugumą.
- Investuoti į viešojo transporto ir geležinkelių modernizavimą, mažinant kelių transporto taršą.
- Užtikrinti darnaus vystymosi principus infrastruktūros plėtroje ir gerinti vandens telkinių būklę mažinant žemės ūkio pasklidžią taršą.
- Peržiūrėti mokesčių politiką taip, kad ji skatintų regioninę plėtrą ir mažintų migraciją į didmiesčius.
Apibendrinant, Lietuvos apskričių ekonominė ir socialinė raida yra kompleksiškai susijusi su kelių tinklo tankiu, infrastruktūros plėtra bei demografinėmis ir aplinkosaugos sąlygomis. Siekiant subalansuotos regionų raidos būtinos koordinuotos teritorinės, transporto, aplinkos ir fiskalinės politikos priemonės.