Lietuvos gyventojų apsilankymai pas gydytojus 2024 m. rodo, kad dažniau į gydymo įstaigas kreipiasi moterys (59 proc.) nei vyrai (41 proc.). Taip pat pernai 68 proc. miesto gyventojų naudojosi sveikatos įstaigų paslaugomis, o kaimo gyventojai - 32 proc. profiliuojant gyventojų pasisekėjimą pagal gyvenamąją vietą. Profilaktinių vizitų tendencijos rodo, kad jaunesni žmonės rūpinasi sveikata profilaktiškai: 0-17 m. - 32 proc., 18-64 m. - 17 proc., virš 65 m. - 7 proc. profilaktiniai vizitai.
Pagal PSDF IS duomenis, 2024 metais Lietuvos gyventojai pas gydytojus lankėsi 24 mln. kartų, vidutiniškai - 8,3 vizito vienam gyventojui. Higienos institutas tai pateikia remdamasis PSDF IS duomenimis. Daugiausia vizitų nuo 2001 m. buvo užfiksuota 2017-aisiais - 25,8 mln. Lietuvos demografija ilgą laiką pripažįstama kaip neigiama: daugiau gyventojų miršta nei gimsta, o garbingas amžiaus laikotarpis lemia didesnį lengvą sutrikimų pasireiškimą ir sveikatos priežiūros poreikį.
Finansavimo kontekste 2020 m. einamosios išlaidos sveikatai Lietuvoje siekė 3,73 mlrd. eurų (3,73 mlrd. eurų - 9,1 proc. BVP, palyginus su 2019 m.). Vienam gyventojui tai sudarė 1335 eurus. Valdžios sektoriaus išlaidos sudarė 2,62 mlrd. eurų (5,29 proc. BVP), privatus sektorius - 1,11 mlrd. eurų. Privataus sektoriaus dalis sudarė 29,9 proc. bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų. Didžiausią dalį išlaidų 2020 m. teko gydymo paslaugoms (51,2 proc.) ir medicinos prekėms (vaistams), ambulatoriniams pacientams - 26,9 proc. Jei žiūrime į Europos kontekstą, pagal BVP dalį 2019-2020 m. daugiausiai Lietuvos išlaidų skyrė Vokietija, Austrija, Švedija, Šveicarija ir Prancūzija (daugiau kaip 11 proc. BVP).
Slaugytojų ir akušerių sektorius Lietuvoje buvo svarbus 2021 m.: 22 173 aktyvūs slaugytojai ir akušeriai, teikiančiųjų 10 000 gyventojų tenka 79 specialistai. Vienam praktikuojančiam gydytojui tenka apie 1,8 praktikuojančių slaugytojų ir akušerių. Lietuvos slaugytojų skaičius buvo vienas iš mažesnių ES, lyginant su didžiausių šalių skaičiumi. 2021 m. gydytojų buvo 13 165, o odontologų - 3 013. Aktyvus gydytojų skaičius augo dėl kai kurių specialybių plėtotės, nors kai kurios sritys jautė nuosmukį (pvz., epidemiologijos, higienos; akušerijos ginekologijos; vaikų ir vidaus ligų gydytojų).
Slaugytojų trūkumas Lietuvoje išlaiko itin aktualia problemą, turinčią įtakos paslaugų prieinamumui ir kokybei. Dėl didelio darbo krūvio ir neadekvačių darbo sąlygų slaugytojai patiria stresą bei pervargimą, o tai atsiliepia pacientų priežiūrai. Dabartiniai vertinimai rodo apie 900 laisvų slaugytojų darbo vietų įvairiose įstaigose. Prognozės iki 2032 m. rodo, kad bus didelis trūkumas bendrosios praktikos slaugytojų (4,6 tūkst.) ir slaugytojų-padėjėjų (2,36 tūkst.).
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Darbo jėgos senėjimas ir migracija
AO statistikos duomenimis, Lietuvoje ilgalaikiai demografiniai pokyčiai lemia, kad gydytojų ir slaugytojų amžiaus vidurkis kyla, o migracija iš Lietuvos į užsienį (ypač į Norvegiją, Jungtinę Karalystę, Švediją) palieka šalį su žemiau kontroliuojama specialistų įgūdžių rezervu. 2005-2021 m. laikotarpiu gydytojų skaičius Lietuvoje išliko aukštas ES kontekste, tačiau privačių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius augo, o slaugytojų emigracija ir migracija išlieka iššūkiu. 2012 m. Lietuvoje buvo 13 552 aktyvūs gydytojai, iš kurių 2,9 proc. dirbo ateityje, o 2021 m. - 13 165 aktyvūs gydytojai (46,9/10 000 gyventojų). Slaugytojų ir akušerių skaičius taip pat kito, 2021 m. teigta, kad Lietuvoje buvo apie 22 173 aktyvūs slaugytojai ir akušeriai, 10 000 gyventojų - 79 specialistai.
Privačios sveikatos priežiūros įstaigos mąsto, kad migracijos ir trūkumo problema gali būti išspręsta per atlyginimus, rezidentūros reformą, mokymo programas bei slaugytojų padėjėjų plėtrą. Tačiau problema išlieka regioniniuose skirtumuose: gydytojų ir slaugytojų trūkumas labiausiai jaučiamas regionuose.
Valstybės atsakas ir galimi sprendimai
Sprendimai, kurių būtų galima imtis dabar, apima atlyginimų didinimą, profesijos prestižo didinimą bei glaudesnį bendradarbiavimą su ugdymo įstaigomis. Planai apima slaugytojų padėjėjų plėtrą, siekiant sumažinti tiesioginį slaugytojų krūvį ir pagerinti paslaugų prieinamumą. Į rinką siūloma naujų įgūdžių įgijimo programų, skatinant jaunimą rinktis šią profesiją ir pristatyti slaugytojų karjeros kelią kaip patrauklią galimybę.
2025-2032 m. prognozės rodo, kad būtina išlaikyti darbo jėgą per pajamas, papildomas mokymo programas ir sklandžią rezidentūros reformą. Taip pat pabrėžiamas poreikis užtikrinti poilsio pertraukėles, vaizduoti realų poilsio laiką ir sukurti ramias poilsio erdves slaugos skyriuose. Efektyvus personalo paskirstymas ir padėjėjų įtraukimas gali pagerinti klientų priežiūrą krizės metu.
Kur slaugytojos? Senstanti Europa susiduria su dideliu sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumu.
Statistikos išvestinės: ką rodo ilgalaikė tendencija
2001-2023 m. laikotarpiu įvardijamos nuosekliai rodo, kad slaugytojų trūkumas Lietuvoje išlieka aktualus. 2021 m. stacionarinių lovų skaičius siekė 23 035, 10 tūkst. gyventojų iš 82,1 lovos, o aktyvių gydytojų ir slaugytojų santykis išliko aukštas ES kontekste. Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų dalis išaugo, kai tuo pačiu sumažėjo tam tikrų kitų lovų (tuberkuliozės, oftalmologijos, akušerijos-ginekologijos) skaičius. COVID-19 laikotarpiu kai kurių lovų skaičius buvo padidintas infekcinėms ligoms, o kai kurios kitos vietinės lovos sumažintos.
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
Šiuolaikinėje Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje stengiamasi išlaikyti balansą tarp gydytojų ir slaugytojų, bet ilgalaikėje perspektyvoje nedidelis atlyginimų kilimas ir karjeros galimybių plėtra gali skatinti jaunimą pasirinkti šią profesiją, o taip pat mažinti emigraciją. Iki 2032 m. pagal planus, bendrosios praktikos slaugytojai gali būti 4,6 tūkst., slaugytojų padėjėjai - 2,36 tūkst., o visos sritys toliau reikalauja nuosekliai didinančių investicijų į švietimą ir darbo sąlygas.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
tags: #lietuvoje #dirbantys #slaugytojai #statistika