Žmonės su negalia neretai įvardijami kaip viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Žmogaus teisių ekspertai sako, kad dėl paslaugų trūkumo ir visuomenės nesupratingumo ši visuomenės grupė tarsi gyvena nuolatiniame karantine.
Kaip padėti neįgaliesiems būti savarankiškesniems, Lietuva mokosi iš kitų šalių patirties. Pavyzdžiui, Švedijoje asmeninio asistento pagalbą neįgalieji gali gauti dar nuo 20 a. pabaigos.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinta žmonių teisė gyventi savarankiškai.
Asmeninio asistento pagalba: Švedijos pavyzdys
Švedijoje už asistento paslaugas žmogus gali susimokėti iš jam skiriamo individualaus krepšelio, paslaugas taip pat gali administruoti kooperatyvai ar pačios savivaldybės.
Dar prieš trejus metus alytiškė Kristina Dūdonytė po miestą keliavo su asmeninės asistentės pagalba. Alytaus savivaldybė pirmoji neįgaliesiems sudarė sąlygas turėti padėjėją, kuris palydi pas medikus, padeda apsipirkti.
Taip pat skaitykite: Kaip įsidarbinti slaugytoju Švedijoje
Alytiškė K. Dūdonytė asmeninę asistentę turi ir šiandien. „Man padeda palaikyti judumo funkciją - nulipti, užlipti, įsėsti į automobilį, taip pat jeigu reikia nuvažiuoti į parduotuvę apsipirkti. Aš pati galiu įsidėti tą prekę, bet panešti man vienai sunkiau“, - sako Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė K.
Švedijoje gyvenanti V. teigia: „Netrukus pabaigs darželį, turi asmeninį asistentą, kuris, labai tikėtina, eis kartu su mano dukra į mokyklą ir ten liks tol, kol ji pati sugebės savo diabetą tvarkyti, apskaičiuoti cukraus kiekį, angliavandenius, kuriuos suvalgys, ir susileisti dozę insulino“.
Iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje
Nuo liepos mėnesio negalią turintys žmonės Lietuvoje galės gauti pagalbos atliekant buities darbus, važiuojant apsipirkti, pas gydytoją ar vykdant kitą veiklą.
Dabar numatyta, kad Lietuvoje paslauga bus nemokama, jeigu neįgaliojo pajamos neviršija pustrečio šimto eurų. „Jei žmogaus pajamos yra didesnės nei 256 eurai, tai reikės prisimokėti iki 20 proc. savo pajamų. Jeigu yra mažiau nei 256 eurai, tai bus nemokama. Vis dėlto išvada tokia, kad ta nemokama pagalba bus tik tiems, kurie turi lengvesnę negalią, o tiems, kurie turi sunkesnę, daugiau ir prisimokėti reikės“, - teigia Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė K.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė J. pasakoja: „Kalbant apie ribą, kada paslaugos yra teikiamos nemokamai arba kada pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, yra ir savivaldybės. Šios paslaugos teikiamos ir savivaldybės lygiu, tai savivaldybės gali numatyti ir didesnę bazinę ribą, kada paslauga galėtų būti teikiama nemokamai“.
Taip pat skaitykite: Švedijos darbo rinka slaugytojams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo liepos asmeninio asistento pagalba bus suteikta daugiau nei pusei tūkstančio žmonių. Tikimasi, kad kitąmet šia paslauga naudosis apie pusantro tūkstančio gyventojų.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas J. teigia: „Švedijoje taip pat ne visada prieinama pagalba, ypač didelę negalią turintiems žmonėms. Visada sudėtinga galbūt tiems, kuriems labiausiai reikėtų tos asmeninės pagalbos, bet dažnai jie lieka už borto“.
J. atkreipia dėmesį: „Matau, kad tas pats, kaip ir Švedijoje, gali įvykti ir Lietuvoje. Yra žmonių, turinčių psichosocialinę negalią, autistiškų žmonių, taip pat tų, kurie turi intelekto sutrikimų. Šitiems žmonėms dažniausiai čia ir Lietuvoje yra tas pavojus, kad pagalba bus mažiausiai prieinama, nes jie mažiausiai patenka į neįgalumo registrus“.
V. pasakoja: „Tie žmonės, kuriems būtina pagalba, atliekant tyrimą, kiek tau būtina valstybės apmokama pagalba, yra spaudžiami iki maksimumo. Kiek tu pats gali pasidaryti, kur gali daryti kompromisus, galbūt kalba eina apie savarankišką gebėjimą judėti, nusiprausti. Aš visiškai apie detales kalbu, kurios yra tų žmonių kelias. Pabandyk pasiginčyti, kad vis dėlto tu norėtum praustis kiekvieną dieną, jei savivaldybė tam neskiria pinigų. Jeigu tu pats negebi nusiprausti, galbūt tau teks pasitenkinti prausiantis kas trečią dieną“.
J. teigia: „Visuomet galime paskatinti informuoti savo bendruomenės neįgalius asmenis, kad yra tokia galimybė, ir palydėti iki savivaldybės, kad ta paslauga galų gale galėtų pasiekti tą asmenį, turintį negalią. Be abejonės, reikėtų ir bendruomenių aktyvumo, ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo informuojant“.
Taip pat skaitykite: Motinystės atostogų trukmė Švedijoje
Ekspertai sako, kad tokia pagalba reikalinga, tačiau reikia mokytis iš kitų šalių patirties ir didinti žmonių su negalia savarankiškumą.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko?
Socialiniai tinklai ir dezinformacija
Švedijos rašytojas Henrikas Fexeusas pasidalino mintimis apie socialinių tinklų įtaką ir dezinformaciją šiuolaikiniame pasaulyje.
H. Fexeusas teigia: „Visiška tiesa! Ir tai - viena iš priežasčių, kodėl apie tai pradėjau rašyti. Norėjau žmonėms paaiškinti, kaip galime pasinaudoti šiais metodais, kad sklandžiau bendrautume. Tuo pačiu siekiau parodyti, kad tomis technikomis ir mes patys esame manipuliuojami. Pirmoji gynybos linija yra žinojimas, kad esame puolami“.
Jis pataria: „Stenkitės išlikti objektyvūs. Patikrinkite tai, ką jums teigia. Pasidomėkite recenzuojamais moksliniais tyrimais. Pasistenkite suprasti, kad net ir tada, kai viskuo abejojate, galite atsidurti „filtro burbule“, kuris jums pateikia tendencingą informaciją, orientuotą į jūsų įsitikinimus“.
Rašytojas siūlo: „Vienas iš svarbių žingsnių, kuris bent jau padėtų sumažinti melagysčių poveikį, - nustokite naudotis pagrindiniais tų melagysčių komunikacijos kanalais. Ištrinkite savo socialinių tinklų paskyras arba naudokitės jomis taip, kaip naudojotės prieš dešimtmetį - tik norėdami palaikyti ryšį su draugais ir šeima. Nežiūrėkite trumpametražių filmukų reelsuose ar youtube kanaluose. Jei pašalinsite savo skaitmeninius kanalus, dirbtinis intelektas ir netikros naujienos pasieks jus gerokai lėčiau. Ir nesijaudinkite dėl tikrų naujienų! Joms vis dar yra šaltinių. Remdamiesi patikima informacija, diskutuokite su žmonėmis. Pageidautina - su tai, kurie nebūtinai pritaria jūsų nuomonei“.
Paklaustas, kas nutiktų, jei vieną dieną iš mūsų gyvenimo dingtų socialiniai tinklai, H. Fexeusas atsakė: „Būtų sunku išgyventi, nes mūsų smegenys pritaikytos bendrauti su kitais žmonėmis. Esame sutverti veikti mažose bendruomenėse. Taigi, kol būsime žmonės, tol kursime savo socialinius tinklus, nes jie yra giliai įsišakniję mūsų psichologinėje sandaroje“.
Jis taip pat teigia: „Be abejo. Nors manipuliacijos metodai tikriausiai vis dar jus veiks, bet jūs bent jau suprasite, kas vyksta. Vis dar jaučiate, kad jums labai labai reikia nusipirkti tuos naujus sportbačius? Tuo pačiu suprantate, kokie metodai privertė taip jaustis. O tai padeda lengviau priimti racionalų sprendimą“.
Pasak H. Fexeuso, lengviau paveikti savimi pasitikintį žmogų, ypač, jei jis tik į pasitikėjimą savimi ir atsiremia. Savimi abejojantis žmogus tikriausiai taip pat abejos viskuo, ką pasakysite.
Komentuodamas kūno kalbos svarbą, H. Fexeusas sakė: „Bent jau lengviau atpažinti mums perduodamas emocijas. Nes kai emocinis (neverbalinis) ir verbalinis bendravimas prasilenkia, būtent neverbalinis gali atskleisti tiesą“.
Jis pridūrė: „Visi taip elgiamės, tik vieni suvokiame, o kiti - ne. Pavojus slypi išvadose, kurias darome. Tarkime, sutikote žmogų, kuris jums instinktyviai nepatinka, tačiau nežinote, kodėl. Išmanydami kūno kalbą, greičiausiai suprasite, kad žmogus jums nepatinka, nes vaikšto nuleidęs kaktą, tarsi būtų supykęs. Būtent į tai ir sureagavote. Tuo pačiu žinote, kad reikėtų patikrinti, ar jo žandikaulis sukąstas. Nes jei ne, žmogus gali būti tiesiog susikaupęs, o jūsų instinktas buvo klaidingas“.
Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimas
Švedija buvo pirmoji užsienio valstybė, ištiesusi Lietuvai visapusišką pagalbos ranką po nepriklausomybės atkūrimo. Savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenės atstovai taip pat teikė visokeriopą paramą sveikatos apsaugos įstaigoms, universitetams, mokykloms, vaikų globos namams, religinėms bendrijoms, kultūros organizacijoms ir centrams.
Švedija, 1995 metais tapusi ES nare, labai rėmė Baltijos valstybių narystę ES.
Paskaičiavome, kad vien per 1991-1999 metus Švedijos vyriausybė suteikė Lietuvai pagalbos už 1,03 mlrd. Švedijos kronų (daugiau kaip 111,58 mln. JAV dolerių).
Švedija tapo viena svarbiausių Lietuvos verslo partnerių, daugiausiai į Lietuvą investuojanti valstybė.
Ambasadoriaus veikla leidžia matyti daug pavyzdžių, kai būtent iš Švedijos institucijų lietuviai semiasi patyrimo, kai švediško kapitalo įmonės Lietuvoje diegia naują supratimą į žmogų, darbo santykius, darbo etiką, vyro ir moterų santykius.
Šiaurės šalys yra pačios artimiausios ne tik geografiškai, bet ir kultūriškai, istoriškai mums šalys. Šalys, kurios ne tik pirmos ištiesė pagalbos ranką siekiant pripažinimo, bet ir vėliau - integruojantis į ES ir NATO.
Svarbiausia, Šiaurės šalys yra aukščiausių socialinių standartų šalys, šalys, pasižyminčios konkurencingiausiomis ir inovatyviausiomis ekonomikomis. Taigi, manyčiau gana natūralus Lietuvos siekis tapti šios „oazės“ dalimi.
Lietuvos siekis stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą dar labiau bus artikuliuojamas šiais metais, kai Lietuva koordinuoja Šiaurės ir Baltijos aštuoniukės (angl.
Švedijoje iš viso jau apie 200 metų nebuvo karo, okupacijų. Jie patys galėjo ieškoti to modelio, kuris geriausiai atitinka skandinavišką mentalitetą. Taip išsivystė, tai, kad kas mums, nepriklausomybę atgavusioms šalims, tapo žinoma kaip „skandinaviškas modelis“.
Didelės ir įvairialypės socialinės išmokos, stiprios profsąjungos, dideli mokesčiai - tai, ką nuolatos girdėdavome apie Skandinavijos šalis. Švedijoje, na bet manau ir kitos Šiaurės šalys čia neatsilieka, yra didžiulis akcentas į lyčių lygybę, seksualinių ir kitų mažumų teises, į žmogaus ir individo teises bendrai.
Juk kodėl Skandinavijos bankai ar telekomunikacijų įmonės taip lengvai įsitvirtino būtent Baltijos šalių bankiniame sektoriuje. Matomai, rado panašumų tiek darbo kultūroje, tiek verslo supratime.
2011 metais buvo gana išskirtiniai metais mūsų santykių istorijoje. Buvo iškilmingai paminėtas Baltijos valstybių diplomatinių santykių užmezgimo su Švedija 20-metis. Atsižvelgiant į tai, Švedija 2011 metus paskelbė „Baltijos šalių metais“.
Seimo komitetų atstovai susitiko su Švedijos Riksdago kolegomis: diskutuota apie svarbiausias darbo rinkos ir socialines aktualijas. Diskusijoje atkreiptas dėmesys į užsieniečių integracijos į darbo rinką ir visuomenę klausimus, kurie yra itin aktualūs tiek Lietuvai, tiek Švedijai, siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų migracijos procesų valdymą.
Švedijos atstovai pasidalijo patirtimi, pabrėždami, jog nacionalinės kalbos mokėjimas yra vienas esminių sėkmingos užsieniečių integracijos veiksnių.
Švedijos parlamento nariai išreiškė didelį susidomėjimą Lietuvos darbo rinkos aktualijomis, užimtumo ir demografine situacija bei priemonėmis, skirtomis nelegalaus darbo prevencijai.
Be to, buvo nagrinėjamos svarbios lyčių lygybės ir nediskriminavimo temos, išryškinant tiek teisinę bazę, tiek praktinius iššūkius, su kuriais susiduria darbuotojai ir darbdaviai.
Galiausiai aptarta smurto artimoje aplinkoje prevencijos politika bei pagalbos mechanizmai.
Tokie tarpparlamentiniai susitikimai - tai galimybė stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir drauge kurti tvaresnius sprendimus.
tags: #lietuvis #svedijoje #socialiniuose #tinkluose