Sunki onkologinė liga keičia gyvenimą, atneša į žmogaus patirtį skausmą, nerimą ir dvasinį pasimetimą. Tai - nemalonūs sensoriniai ir emociniai potyriai. Skausmo malšinimas yra viena iš pagrindinių grandžių gydant sergančius onkologinėmis ligomis paliatyviuosius pacientus, nes skausmas pacientams sukelia didžiausią kančią. Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer, 1875-1965) teigia, kad skausmas yra žmonijai daug baisesnis negu pati mirtis.
Ką reiškia paliatyvioji pagalba ir jos tikslai
Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui.
Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti. Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama: mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus; skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui; padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai; palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties; padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.
Skausmo paplitimas ir biopsichosocialinis skausmo suvokimas
Vėžiu sergantiems pacientams svarbu užtikrinti tinkamo gydymo vaistais ir slaugos vientisumą kvalifikuotai malšinant skausmo simptomus. Įrodyta, kad vėžio diagnozės nustatymo metu skausmą kenčia net 20-50 proc. pacientų, o ligai išplitus jų skaičius padidėja iki 75-80 proc. Pasaulyje kasdien nuo onkologinių ligų sukelto skausmo kenčia apie 4 mln. žmonių.
Skausmo suvokimui didelės įtakos turi tam tikri veiksniai: nerimas, baimė, bendravimo sutrikimai, netikrumas, nepageidaujamas vaistų poveikis, pyktis, kaltė. Todėl paliatyviojoje pagalboje skausmas turėtų būti malšinamas kompleksiškai, atsižvelgiant į ligonio pagrindinę ir gretutines ligas bei psichologinius, socialinius ir dvasinius sutrikimus. Skausmo potyris gali sukelti ar apsunkinti kitas sveikatos problemas, susijusias su bet kuria viena ar visomis kitomis priežastimis: psichologinėmis, dvasinėmis, socialinėmis.
Taip pat skaitykite: Lėtinio tonzilito simptomai ir priežastys
Skausmo vertinimas: kodėl svarbu išsami anamnezė
Skausmą kuo išsamiau turite apibūdinti gydytojui ir slaugytojui. Kur skauda? Ar skauda vienoje vietoje ar keliose? Kiek skausmas nemalonus? Ar skausmas silpnas, vidutinis, stiprus ar labai stiprus? Kas skausmą palengvina ar sustiprina? Ar jaučiatės geriau stovėdami, sėdėdami ar atsigulę? Ar palengvėja nuo šilumos ar nuo šalčio? Ar padeda nuskausminamieji vaistai: paracetamolis, aspirinas? Ar vaistai panaikina skausmą ar tik sumažina? Kuriam laikui? Ar skauda visą laiką? Ar skausmas atsiranda ir stiprėja? Ar jaučiate skausmą ramiai sėdėdami? Ar skausmas stiprėja, jei judate? Ar jis stipresnis naktį? Ar skausmas neleidžia užmigti? Kaip skausmas veikia jūsų dienos režimą? Ar skausmas atitraukia nuo skaitymo, ar pažadina iš miego?
Tokie klausimai leidžia tiksliau suprasti skausmo pobūdį ir rinktis tinkamą gydymo strategiją. Nekentėkite skausmo. Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Tai vadinamieji analgetikai. Kai kuriuos pacientus vargina lėtinis skausmas, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali būti nuolatinis. Šiems pacientams nuskausminamuosius rekomenduojama vartoti reguliariai, nes skausmo lengviau išvengti ir jį kontroliuoti, kol netapo stiprus.
Farmakologinės skausmo valdymo strategijos
Skausmui malšinti nuskausminamieji vaistai ar jų kombinacijos taikomos atsižvelgiant į skausmo stiprumą. Tarptautinė ekspertų grupė skausmo gydymo schemas pagal jų nuskausminamąjį efektą suskirstė į 3 pakopas. Šių laiptų esmė: jei paciento skausmo nenumalšina vienos gydymo pakopos vaistai, tai gydytojas gali paskirti vaistus iš kitos pakopos, nebemėgindamas tos pačios pakopos kitų vaistų.
Nuskausminamieji, būtent: paracetamolis, aspirinas ir ibuprofenas, dažnai efektyvūs kontroliuojant silpną skausmą. Aspirinas ir ibuprofenas mažina uždegimą, o kartu ir skausmą, bet gali sukelti virškinimo sutrikimų ir kraujuojančių skrandžio gleivinės pažeidimų. Visada vartokite paskirtą dozę. Nevartokite maksimalių dozių. Pasitikslinkite dozes prieš vartodami su savo gydytoju, slaugytoju ar vaistininku. Jie įvertins ir sąveiką su kitais vaistais, kuriuos vartojate dėl kitų priežasčių, arba juos pakeis.
Vidutinis skausmas gydomas mažomis kodeino ar tramadolio dozėmis. Vaisto sudėtyje kodeinas dažnai būna kartu su paracetamoliu, kaip antai - Ultracod. Visi opioidiniai analgetikai sukelia vidurių užkietėjimą, todėl gydytojas paprastai paskiria ir laisvinamųjų vaistų. Gydytojui svarbiausia nustatyti jums efektyviausią dozę. Dviem žmonėms, sergantiems ta pačia, tos pačios stadijos liga gali reikėti skirtingų to paties vaisto dozių. Paprastai pradedama nuo mažiausių dozių, kurios palaipsniui didinamos, kol skausmas numalšinamas geriausiai. Stipriųjų opioidų vartojimo dozei sureguliuoti reikia keleto dienų.
Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti pacientą sergantį inkstų nepakankamumu
Stiprieji opioidai: sauga ir praktika
Morfinas - dažniausiai vartojamas opioidinis analgetikas. Trumpai veikiantis morfinas dažniausiai leidžiamas kas keturias ar šešias valandas, tačiau gali būti leidžiamas ir dažniau priklausomai nuo skausmo stiprumo. Morfino šalutiniai poveikiai tokie patys kaip stipriųjų opioidų.
Vartodami opioidinius nuskausminamuosius, galite jaustis pavargę, mieguisti. Būtinai informuokite gydytoją, jei vairuojate ar turite dirbti su mechanizmais. Visi opioidiniai analgetikai sukelia panašius šalutinius poveikius. Svarbiausi yra vidurių užkietėjimas ir pykinimas. Šalutiniai poveikiai gali būti sumažinami kitais vaistais. Kai kuriuos pacientus, pradėjus vartoti nuskausminamuosius, pykina, todėl vaistai nuo pykinimo (antiemetikai) paprastai skiriami vartoti mažiausiai savaitę, pradėjus gydymą. Vartojant opioidinius analgetikus, sausėja burna. Šis pojūtis nemalonus. Jis ne taip jaučiamas vis išgeriant nedidelį skysčio kiekį.
Jei stipriųjų nuskausminamųjų dozė per didelė, tai gali sukelti retą gilų kvėpavimą ir sumažinti kraujospūdį - pacientas jaučiasi nusilpęs ir apsvaigęs. Stipriesiems opioidams maksimalios dozės nenustatomos.
Fentanilio pleistrai ir kita transderminė terapija
Fentanilio pleistrai atrodo kaip ir įprasti vandeniui nepralaidūs pleistrai. Dozę nustatys gydytojas, nes pleistrai yra įvairaus stiprumo. Jie priklijuojami ant odos viršutinėje kūno dalyje, ten, kur neskauda, nėra plaukų, žaizdų. Jei oda plaukuota, plaukus reikia nukirpti žirklėmis (skusti negalima, siekiant nesudirginti odos). Rekomenduojamos standartinės klijavimo vietos: žastai, krūtinė, po mentimis. Oda turi būti visiškai sausa. Vaistas iš lėto per odą rezorbuojasi į organizmo vidų. Veiksmingas poveikis pasireiškia per 24 valandas po pirmojo pleistro užklijavimo. Pleistrai keičiami kas tris paras (žymėkite savo dienyne, kad nepamirštumėte). Naujas pleistras klijuojamas kitoje vietoje. Vėl toje pačioje vietoje pleistrą galima klijuoti tik po septynių dienų. Su užklijuotu pleistru galite trumpai maudytis vonioje, po dušu ar plaukioti.
Šiluma greitina fentanilio rezorbciją per odą. Todėl, jei jums pakilo kūno temperatūra, būtinai nedelsdami praneškite gydytojui ar slaugytojui, nes dėl padidėjusios kūno temperatūros per odą gali prasiskverbti per daug vaisto. Reikia saugotis, kad ant odos esantis pleistras nebūtų tiesiogiai veikiamas karščio.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti ir gydyti OKS, nerimą, ADS bei SSD?
Nefarmakologinės priemonės ir kompleksinis požiūris
Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų. Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti.
Skausmo malšinimas turi būti kompleksiškas: atsižvelgiama į fizinius simptomus, psichologinius, socialinius ir dvasinius poreikius. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties.
Paliatyviosios pagalbos formos Lietuvoje
Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiems, ir vaikams. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą.
Stacionarinė paliatyvioji pagalba
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją.
Dienos stacionaro palaikymas
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus.
Reabilitacija ir skausmo valdymas
Medicininės reabilitacijos paslaugos skiriamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro teisės aktais. Asmenims, turintiems biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų, poliklinikoje teikiama pradinė reabilitacija. Jeigu atlikus pradinės reabilitacijos procedūras funkcijos tebėra sutrikusios, fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas įvertina paciento būklę, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį ir sprendžia, ar reikalingas tolesnis reabilitacinis gydymas.
Iš poliklinikos suaugusieji pacientai gali būti siunčiami stacionarinės reabilitacijos kartotiniam kursui, palaikomajai ir ambulatorinei reabilitacijai. Taikant reabilitaciją gali būti skiriamas kompleksas įvairių priemonių: nuo kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos iki psichologinės pagalbos ar medikamentinio gydymo. Be to, papildomai gali būti taikomos ortopedinės priemonės ir jeigu yra poreikis - techninė pagalba. Kokių reabilitacijos paslaugų reikia pacientui, nustato FMR gydytojas.
Praktiniai patarimai pacientams ir artimiesiems
- Nereikia nuskausminamųjų vaistų vartojimo atidėti vėlesniam laikotarpiui, kol skausmas taps nepakeliamas.
- Skausmą apibūdinkite kiek įmanoma išsamiau gydytojui ar slaugytojui.
- Laikykitės paskirtų dozių ir konsultuokitės dėl dozių korekcijų ar vaistų sąveikos.
- Informuokite komandą apie nepageidaujamus poveikius, ypač apie mieguistumą, pykinimą ar kvėpavimo sunkumus.
- Naudokite ne tik vaistus, bet ir psichologinę bei dvasinę paramą, artimųjų palaikymą, reabilitacijos priemones.
- Pacientui ir šeimai svarbu žinoti, kad pagalba yra kompensuojama PSD, o gydytojas gali patarti, kur kreiptis.
Artimųjų interviu apie Klaipėdos Hospisą, VŠĮ Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centą
Lentelė. Pagrindinės skausmo malšinimo priemonės paliatyvoje
| Priemonė | Paskirtis | Pastabos |
|---|---|---|
| Paracetamolis, NSAID (aspirinas, ibuprofen) | Silpnas skausmas, uždegiminis komponentas | Gali sukelti virškinimo problemų (NSAID), tartis dėl dozių |
| Kodeinas, tramadolis | Vidutinio stiprumo skausmas | Dažnai derinami su paracetamoliu; gali sukelti vidurių užkietėjimą |
| Stiprieji opioidai (morfinas, fentanilis) | Stiprus lėtinis skausmas | Reikia dozių titracijos; šalutiniai poveikiai: pykinimas, vidurių užkietėjimas |
| Transderminiai pleistrai (fentanilis) | Nuolatinis skausmas, kai reikia ilgalaikio poveikio | Keičiami kas 72 val.; veikia per ~24 val. |
| Nefarmakologinės priemonės (psichologinė parama, fizioterapija) | Biopsichosocialinis skausmo valdymas | Kompleksinis požiūris gerina gyvenimo kokybę |
Gydytojui, slaugytojui ir visai komandos nariams svarbu dirbti kartu su paciento šeima, užtikrinti, kad skausmas būtų laiku įvertintas ir tinkamai kontroliuojamas. Paliatyvioji pagalba siekia ne tik simptomų kontrolės, bet ir orumo, žmogaus teisės būti išgirstam bei dvasinės paramos.
tags: #letinis #skausmas #paliatyviojoje #medicinoje