Socialinė apsauga yra svarbi kiekvienos valstybės politikos dalis, užtikrinanti piliečių gerovę ir socialinę paramą įvairiose gyvenimo situacijose. Socialinė apsauga yra įvairialypis ir nuolat kintantis reiškinys, todėl nenuostabu, kad tebevyksta jo tinkamiausio apibrėžimo paieškos.
Socialinės apsaugos samprata ir raida
Kartais bandoma apibrėžti, kad socialinė apsauga yra “politikos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti asmenis esant įvairioms gyvenimo situacijoms ir sąlygoms, kuriose iškyla asmens pragyvenimo pavojus”. Šie pavojai vadinami socialiniais pavojais, arba socialinėmis rizikomis. Pavojus socialiniu laikytinas dėl dviejų priežasčių: pirma, visuomenė jį pripažįsta reikšmingu, antra, asmuo ar šeima savarankiškai be visuomenės pagalbos su tuo pavojumi negali susidoroti.
Socialinės apsaugos raida ir principai: pradžioje buvo pasikliaujama neformaliomis tradicinėmis priemonėmis, kurios užtikrindavo žmogaus apsaugą agrarinėje visuomenėje: labdara, šeimos narių tarpusavio įsipareigojimai, parapinis solidarumas. Industrializacija atnešė ne tik naujų pavojų, bet ir suteikė naujų galimybių tiems pavojams pasirengti: pasirūpinant santaupomis, apsidraudžiant privalomuoju gyvybės draudimu individualiai ar įkuriant savišalpos draugijas, privačias įmones.
Atsvara industrializacijos keliamiems pavojams tapo solidarumo persikėlimas iš šeimos, kaimo, parapijos bendruomenės lygmens į visos šalies lygmenį. Socialinės apsaugos struktūra struktūrizuojama pagal socialinius pavojus. Socialinės paramos principai: nuopelnų principas, kategorinis principas ir stokos, arba skurdo principas. Pagal juos remiami tam tikri asmenys ir tik tie, kurių pragyvenimo šaltiniai yra nepakankami; tai ištiriama kiekvienu atskiru atveju prieš nusprendžiant suteikti socialinę paramą.
Lenkijos socialinės apsaugos teisinis reguliavimas ir administravimas
Social assistance supports individuals and families in their efforts to meet their essential needs and enables them to live in conditions appropriate for human dignity. Social assistance is organised by government administration bodies (minister in charge of social security, voivodes) as well as local governments (voivodeship marshals, poviat starostes and mayors (city presidents) at the commune level.
Taip pat skaitykite: Kada Lenkijoje nedirba prekybos centrai?
Since May 1st of 2004, social assistance operates on the basis of the Act of 12 March 2004 on social assistance (i.e. Dz.U.). A person or family applying for social assistance can apply to the social welfare centre in their place of residence (centres are located in each municipality). Decisions to grant or refuse aid must be preceded by an environmental interview carried out by the family social worker. Decisions on social welfare benefits are issued in writing.
The right to financial benefits shall be granted to persons and families whose income does not exceed the income criteria based on the social intervention threshold. At present (until 30th September of 2018), that amount equals PLN 634 for a single person, and PLN 514 per person in the case of families. From 1 October 2018, the income criterion for a single person must not exceed the amount of 701 PLN, and PLN 528 per family member.
Socialinė apsauga yra įvairialypis ir nuolat kintantis reiškinys, todėl Lenkijos socialinės apsaugos sistema remiasi tiek valstybinio lygmens teisės aktais, tiek vietos savivaldos institucijomis, kurioms suteikta atsakomybė už paslaugų teikimą vietoje.
Išmokos maitintojo netekimo atveju ir kitų išmokų sistema
Mirtis pripažįstama socialinės rizikos veiksniu daugelyje demokratinių valstybių, tarp jų ir Lietuvoje bei Lenkijoje. Pagrindinis socialinės apsaugos išmokų maitintojo netekimo atveju tikslas yra pajamų kompensavimas po asmens mirties likusiems šeimos nariams, kurie gyveno kartu su mirusiuoju.
Maitintoju šeimoje yra laikomas asmuo, kuris uždirba pinigus iš savo darbinės veiklos ar gauna kitokias pajamas, iš kurių jis išlaiko save ir savo šeimos narius. Tokiu atveju, kai patys po asmens mirties likę šeimos nariai negali pasirūpinti pakankamomis pajamomis, reikalingomis pragyventi, šią pareigą perima valstybė, socialinės apsaugos sistemos lėšomis kompensuodama maitintojo netekimą bei padengdama netikėtai atsiradusias išlaidas.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas grupinio gyvenimo namuose Lenkijoje
Atsižvelgiant į skirtingas finansines galimybes Lietuvoje ir Lenkijoje, subjektų, kurie turi teisę gauti maitintojo netekimo išmokas, ratas bei dydžiai skiriasi, tačiau skyrimo ir mokėjimo tvarka yra panaši. Išmokos tipai Lietuvoje ir Lenkijoje apima valstybinio socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas, socialines išmokas asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, socialinės paramos išmokas bei specialias socialines išmokas.
| Išmokos Tipas | Lietuva | Lenkija |
|---|---|---|
| Valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos | Taip | Taip |
| Socialinės išmokos asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos | Taip | Taip |
| Socialinės paramos išmokos | Taip | Taip |
| Specialios socialinės išmokos | Taip | Taip |
Šeimos teisė ir vaikų teisių apsauga
Šeimos teisiniai santykiai apima sutuoktinius, nesusituokusius asmenis (partnerius), tėvus (įtėvius) ir vaikus (įvaikius), brolius ir seseris bei jų sutuoktinius, globėjus (rūpintojus) ir globotinius (rūpintinius), kitus šeimos narius. Plačiausios šeimos narių teisės ir pareigos sieja tėvus ir vaikus asmeninių neturtinių, turtinių, paveldėjimo ir kitų santykių srityje.
Šeimos teisė reguliuoja teisinius padarinius dėl asmeninių neturtinių interesų pažeidimų, įtvirtina tam tikrus privalomus draudimus ir principus, pavyzdžiui, prioritetinę vaiko teisių apsaugą. Šeimos santykių teisinis reguliavimas grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių (partnerių) lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos bei kitais civilinių santykių reglamentavimo principais.
Vakarų Europos valstybėse, turinčiose kodifikuotus civilinius įstatymus, šeimos teisė laikoma civilinės teisės dalimi ir reguliuojama civilinių kodeksų. Pastaruoju metu išryškėjo problema, kai vaikai iš socialinės rizikos grupei priklausančių šeimų išvežami į Lenkiją, pasirašius sutikimus, kad jais rūpintųsi Lenkijos šeimos. Tokiais atvejais kyla klausimų dėl tėvų valdžios atsisakymo ir vaiko teisių užtikrinimo.
Svarbu užtikrinti, kad tokie sutikimai būtų tinkamai reglamentuoti, numatant tėvų įsipareigojimus materialiai išlaikyti vaiką, bendravimą ir grįžimą į Lietuvą. Europos Sąjunga remia ir papildo šalių politiką socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos srityse. Tai apima įvairių sričių politiką, kuria siekiama kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, modernizuoti socialinės apsaugos sistemas ir skatinti konkrečių grupių, įskaitant vaikus, neįgaliuosius ir benamius, socialinę įtrauktį.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių konferencija: Lietuvos įžvalgos iš Lenkijos
Politikos sistema ES ir Lenkijos nacionalinės priemonės
Europos socialinių teisių ramstyje išdėstyta 20 pagrindinių principų ir teisių, būtinų deramoms, sklandžiai veikiančioms darbo rinkoms ir socialinės apsaugos sistemoms užtikrinti. Europos socialinių teisių ramstis - tai švyturys, rodantis kelią tvirtos socialinės Europos, teisingos, įtraukios ir XXI a. suteikiančios daug galimybių, link.
Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane taip pat paskelbta keletas iniciatyvų, kuriomis remiamas Ramsčio principų įgyvendinimas. Socialinės apsaugos ir įtraukties požiūriu svarbiausi principai išdėstyti trečiajame Ramsčio skyriuje. Veiksmų plane nustatyti trys 2030 m. tikslai užimtumo, suaugusiųjų švietimo ir kovos su skurdu srityse, grindžiami Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“.
2021 m. gegužės mėn. bendrame Porto socialiniame įsipareigojime Europos Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkai, tuo metu ES Tarybai pirmininkavusios Portugalijos ministras pirmininkas, Europos socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos prisiėmė įsipareigojimą dėl trijų pagrindinių 2030 m. tikslų. Šie tikslai palankiai įvertinti ir 2021 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryboje.
Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane taip pat paskelbta iniciatyvų, tokių kaip Tarybos rekomendacija, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, Tarybos rekomendacija dėl minimalių pajamų, Europos kovos su benamyste platforma ir pirmoji ES ataskaita dėl galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis.
Politikos stebėsena ir koordinavimas
Siekdama stebėti Ramsčio įgyvendinimą, 2021 m. pradžioje Europos Komisija pateikė atnaujintą socialinių rodiklių suvestinę. 2021 m. birželio mėn. ją patvirtino Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių reikalų ministrai. Socialinių rodiklių suvestinė atspindi Ramsčio struktūrą ir apima specialų socialinės įtraukties ir apsaugos srities rodiklių rinkinį. Tarp pagrindinių rodiklių - žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius.
Europos semestras yra nusistovėjusi ekonominių, užimtumo ir socialinių reformų ir investicijų koordinavimo sistema. Nuo 2018 m. Ramsčio principai yra įtraukiami į visus Europos semestro ciklo procesus. Bendroje užimtumo ataskaitoje ir šalių ataskaitose pateikiama speciali socialinės padėties ES ir valstybėse narėse analizė.
Komisija bendradarbiauja su ES valstybėmis narėmis per Socialinės apsaugos komitetą, naudodamasi atviruoju koordinavimo metodu socialinės įtraukties, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros bei pensijų srityje (AKM socialinėje srityje). Atvirasis koordinavimo metodas socialinėje srityje - tai savanoriškas politinis bendradarbiavimas, grindžiamas susitarimu dėl bendrų tikslų ir pažangos siekiant šių tikslų vertinimu naudojant bendrus rodiklius.
Lenkijos specifika: socialinių paslaugų teikimas ir nacionalinės iniciatyvos
Apskritai galima rinktis iš daugybės alternatyvų, kurios laikui bėgant kinta. Vienas iš jau dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taikomų žingsnių - daryti įtaką vietos savivaldos atstovams ir kurti vienodą socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą. Šiuo metu vykdomas socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo projektas, dr. I. Adomaitytė-Subačienė yra viena jo eksperčių. Šis projektas turėtų padėti suvienodinti paslaugų kokybę, bet, deja, nebūtinai užtikrins prieinamumą.
Mokslininkė sako: „Pagal Socialinių paslaugų įstatymą ir visą socialinių paslaugų administravimo ir teikimo logiką būtent savivaldybės yra atsakingos už paslaugų teikimą vietoje". 2022 m. „Kartais trūksta paprasčiausio supratimo, kam tos paslaugos reikalingos ir kad jos ilgalaikėje perspektyvoje atneš naudą. Dažnai net merai ir savivaldybių administracijų vadovai į socialines paslaugas žiūri kaip į begalinę neatsiperkančią investiciją. Tačiau socialinių paslaugų ir pagalbos šeimai nebuvimas gali kainuoti daug brangiau.
Apskritai, naujoji valdžia dirba vadovaudamasi žmogaus interesais - nuo balandžio 1 d. kas mėnesį bus mokama 500 zlotų (120 eurų) išmoka už kiekvieną antrą, trečią ir kitus vaikus iki jiems sukaks 18 metų. Šie pinigai bus apčiuopiama parama šeimai. Kitaip nei ankstesnė valdžia, kuri 67 metų sukaktį įteisino kaip pensinio amžiaus ribą, „Teisė ir teisingumas” nusprendė sumažinti šią ribą iki 63 metų.
Partija įvykdė ir trečiąjį rinkiminį pažadą: 0,44 proc. mokesčiu apmokestino bankų, kredito, draudimo įstaigų, paskolų bendrovių ir kooperatyvų aktyvus. Naujojo Lenkijoje įvesto mokesčio tikslas - užtikrinti papildomą įplaukų į biudžetą šaltinį tam, kad būtų galima vykdyti Vyriausybės projektus „500 zlotų vaikui“, taip pat sumažinti pensinį amžių ir padidinti neapmokestinamą darbo užmokesčio dalį. Naujoji valdžia taip pat ketina apmokestinti prekybos tinklų apyvartą; tai, skaičiuojama, leis surinkti į valstybės iždą papildomai 2 milijardus zlotų, visų pirma iš stambių Lenkijoje dirbančių užsienio mažmenininkų.
Siūlome, kad Lietuvoje gimus antrajai ir kitoms atžaloms būtų mokama kas mėnesį 120 eurų dydžio išmoka už kiekvieną vaiką. Lenkijos pavyzdys rodo, iš kur tam galima gauti pinigų. Lenkijoje ir Lietuvoje BVP vienam gyventojui siekia apie 16 tūkst. dolerių per metus, bet Lenkijoje jis paskirstytas sąžiningiau.
Socialinės apsaugos sistema ir jos iššūkiai
Valstybės socialinė politika - tai piniginių išmokų ir paslaugų paskirstymas atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį ar jų praradimą arba nemokamą socialinių paslaugų teikimą nepakankamai aprūpintiems piliečiams. Pagrindinis žmonių gyvenimo šaltinis yra darbo pajamos. Tam tikra visuomenės dalis - seni žmonės, invalidai, ligoniai - negali dalyvauti darbo rinkoje. Kitaip juos galima pavadinti socialinės atskirties grupe. Kad galima būtų užtikrinti tokių žmonių normalų gyvenimą, jais turi pasirūpinti valstybė.
Socialinei apsaugai taikomomis priemonėmis sukuriamas solidarumas tarp žmonių, netekusių darbo pajamų arba susidūrusių su įpatingomis išlaidomis. Solidarumas galimas vienos kartos mastu (tarp sveikų ir ligotų arba tarp dirbančiųjų ir bedarbių). Daugelyje pasaulio šalių, įpač Europoje, be socialinės paramos, įteisintos šios tradicinės socialinio draudimo rūšys: pensijų (senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių), ligos, motinystės (tėvystės), sveikatos, nedarbo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų.
Socialinės apsaugos analizę sudaro ir struktūriniai, ir kultūriniai veiksniai. Struktūrinius veiksnius sudaro demografinė, ekonominė, ir organizacinė evoliucija. Vienas iš veiksnių, suvaidinęs pagrindinį vaidmenį įvedant, plėtojant ir skleidžiant socialinės apsaugos sistemas, buvo pramoninis perversmas.
tags: #lenkijos #socialines #apsaugos #modelis