Su psichologiniais išbandymais ar netgi krizėmis susidurti bent kelissyk per gyvenimą tenka kiekvienam. Tai - visiškai natūralu. Šiame straipsnyje apžvelgiama psichologinės pagalbos poreikio statistika Lietuvoje, nagrinėjamos priežastys, lemiančios šio poreikio augimą, ir analizuojamos įvairios gyventojų grupės, kurioms ši pagalba yra reikalingiausia. Taip pat aptariami visuomenės požiūrio į psichologinę pagalbą pokyčiai ir esami iššūkiai.
Psichologiniai Iššūkiai Pandemijos Kontekste
Koronaviruso pandemija ir dėl jos įvesti karantino ribojimai neišvengiamai paveikė žmonių psichologinę būklę. „KOG instituto“ atliktas tyrimas atskleidė, kad trečdalis gyventojų savo patiriamus emocinius sunkumus patys sieja su pandemijos kontekstu, tačiau gerokai daugiau - net 72 proc. - nurodo šiuo laikotarpiu apskritai susidūrę su psichologiniais iššūkiais. Dažniausiai gyventojai susidūrė su baimės, nerimo jausmu (36 proc.) ir kentė nuo vienatvės (31 proc.). Vienam iš penkių gyventojų psichologinių sunkumų kėlė finansinės problemos, o 16 proc. iššūkiu tapo santykiai su artimaisiais ar bendradarbiais. Su savo ar artimojo susirgimu COVID-19 sako susidūrę 10 proc. gyventojų, 4 proc. sako turėję psichologinių iššūkių dėl artimojo mirties nuo šios ligos.
Susidorojimo Strategijos ir Pagalbos Kreipimasis
Susidūrę su psichologiniais sunkumais dėl koronaviruso pandemijos ir šalyje įvesto karantino ribojimų, gyventojai dažniausiai stengėsi su jais dorotis patys. Didžioji dalis - 65 proc. - nurodo bandę nusiraminti sportuodami, pasitelkdami meditaciją, pasivaikščiojimus gamtoje, knygų skaitymą. Nemaža dalis (44 proc.) su emociniais sunkumais dorojosi bendraudami su šeimos nariais ar draugais. Dalis gyventojų, siekdami sumažinti patiriamą stresą, nerimą ar dėl pandemijos bei apribojimų patirtas problemas, griebėsi tabako bei alkoholio. 12 proc. gyventojų nurodo ėmę daugiau rūkyti, kas dešimtas sako pradėjęs vartoti daugiau alkoholio. Vis dėlto, daugiau nei septintadalis gyventojų, patyrusių emocinius sunkumus, dėl to nedarė nieko ir laukė, kol jie praeis savaime. Profesionalios psichologo/psichoterapeuto pagalbos kreipėsi vienas iš dešimties susidariusių su psichologiniais sunkumais.
Įrankiai stresui ir nerimui valdyti | „Huberman Lab Essentials“
Krizės Požymiai ir Jų Augimas
Tyrimo metu specialistai vertino, kiek gyventojų susidūrė su psichologinėmis krizėmis, bei lygino rezultatus su tokiu pat tyrimu, atliktu 2019 metais. Psichologinę krizę gali sukelti ir negatyvūs pokyčiai, pavyzdžiui, netektys ar skyrybos, ir pozityvūs įvykiai, kurie reikalauja prisitaikymo prie naujų gyvenimo aplinkybių. Paprastai apie mūsų patiriamą krizę signalizuoja ją lydinti psichologinė kančia. Jei nuolat jaučiamės blogai, mūsų įprasti įveikos būdai nebepadeda, tai tęsiasi apie du mėnesius ir daugiau, reikėtų kreiptis pagalbos. Krizės požymiai gali būti įvairūs: miego sutrikimai, padidėjęs irzlumas, dažnas konfliktavimas su aplinkiniais, kaltės, nusivylimo jausmai, nerimas ar liūdesys, mintys apie savižudybę. Tyrimas rodo, kad gyventojų, patiriančių krizės požymius, šįmet, palyginti su 2019 m., pastebimai padaugėjo. Net 14 proc. punktų padaugėjo žmonių, kurie sako, kad jiems nesinori nieko daryti, 12 proc. punktų daugiau žmonių nurodo greitai susierzinantys, jaučiantys nerimą. 7 proc. punktais išaugo gyventojų, patiriančių miego sutrikimus. Padaugėjo ir tokių, kurie sako dažniau konfliktuojantys su aplinkiniais ar jaučiasi esantys našta kitiems.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Visuomenės Požiūris į Psichologinę Pagalbą
Lietuvoje mažėja gyventojų, manančių, kad susidūrus su psichologiniais sunkumais kreiptis pagalbos nėra normalu. Nors, kaip rodo tyrimas, pandemijos metu susidūrę su psichologiniais sunkumais profesionalios pagalbos kreipėsi tik kas dešimtas, gyventojų požiūris į psichologo pagalbą kinta į gerąją pusę. Vis didesnė gyventojų dalis nebeturi abejonių, kad kreiptis psichologinės pagalbos yra normalu, vis dėlto dalies žmonių suvokimas apie psichikos sveikatą vis dar yra netikslus, jie linkę sunkumus stigmatizuoti, maskuoti bei manyti, kad psichologinės pagalbos reikia tik sunkių psichikos sutrikimų turintiems asmenims. Palyginti su 2019 m., manančių, kad kreiptis psichologo pagalbos yra normalu, išaugo 9 proc. punktais. Vis dėlto galima pastebėti, kad jų sumažėjo kaina abejojusių, o ne tų, kurie buvo įsitikinę, jog psichologinės pagalbos kreiptis yra nenormalu. Tyrimas rodo, kad 28 proc. turi abejonių, ar tokios pagalbos siekti normalu, tuo metu 9 proc. sako, kad kreiptis pagalbos nėra normalu, nes susidoroti galima ir pačiam, 4 proc. teigia, kad tokios pagalbos reikėtų kreiptis į artimuosius, o 6 proc.
Pirmosios Psichologinės Pagalbos Svarba
Daugiau nei pusė lietuvių (54%) yra atsidūrę situacijoje, kai jiems patiems arba šalia esantiems prireikė pirmosios psichologinės pagalbos. Ir net 4 iš 10 gyventojų pripažįsta, jog negebėtų jos suteikti krizinėje situacijoje. Pirmoji psichologinė pagalba - tai rūpinimasis į krizinę situaciją patekusiu žmogumi: išklausymas, emocinės paramos suteikimas, neatidėliotinų poreikių patenkinimas, o prireikus - nukreipimas pas specialistus. Anot specialistų, pirmoji psichologinė pagalba - ne tik profesionalų darbas, bet ir mūsų visų pareiga. Žmonės, išgyvenantys emocinę krizę, pavyzdžiui, patekę į eismo įvykį, netekę artimojo, patiriantys nesėkmę darbe, skyrybas ir panašiai, kasdien yra šalia mūsų: šeimoje, darbe, mokykloje. Pirmosios psichologinės pagalbos įgūdžiai leidžia mums pasirūpinti sunkumus išgyvenančiais asmenimis, kol šie sulauks profesionalios pagalbos.
Vis dėlto, nors pirmoji psichologinė pagalba tampa būtinybe, gyventojai iki šiol yra linkę labiau rūpintis fizine, o ne emocine sveikata. Sulūžus rankai, kojai ar pirštui suprantame, kad turime kreiptis į medikus. O palūžus emociškai pas specialistus neskubame. Tačiau emocinė gerovė yra lygiai tokia pat svarbi, kaip fizinė.
Emocijų Slopinimas ir Jo Pasekmės
Emocijų kaupimas gali turėti itin skaudžių pasekmių. Emocinį skausmą supanti tyla gali būti tokia pat pavojinga, kaip ir palikta negydoma žaizda kūne. Dėl šios priežasties svarbu kalbėti, prašyti pagalbos, kai jos reikia ir patiems išmokti teikti pirmąją psichologinę pagalbą, kad kitam emociškai palūžus - galėtume padėti. Nuslopintos emocijos yra siejamos su nerimu, depresija ir kitais su stresu susijusiais sutrikimais. Taip pat gali vesti prie probleminio alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai slopina emocijas, dažniau serga onkologinėmis, širdies ligomis, dažniau turi padidėjusį kraujospūdį. Tad labai svarbu ieškoti būdų, kaip pažinti ir išreikšti savo emocijas sveikais bei tinkamais būdais.
Būna momentų, kada ne tik patys patiriame emociškai sunkų gyvenimo periodą, tačiau matome sudėtingą etapą išgyvenančius artimuosius arba kolegas. Tuomet gali būti labai svarbūs pirmosios psichologinės pagalbos įgūdžiai. Šis būdas remiasi trimis principais: stebėk, išgirsk, nukreipk. Svarbu stebėti, kas įvyko, ką išgyvena žmogus, kokie jo fiziniai poreikiai tuo metu. Galbūt jam šalta ar jis alkanas, o gal jaučiasi pernelyg atsitraukęs nuo situacijos ar pasižymi labai stipria emocine išraiška. Svarbu atkreipti dėmesį, jeigu elgesys stipriai pasikeičia, elgiasi kitaip nei įprasta. Kalbantis su žmogumi labai svarbus ir dėmesingas klausymas, priėmimas. Žmonės sunkumus išgyvena skirtingai, todėl reikalingas susilaikymas nuo patarimų ir išankstinių nuostatų, išbuvimas su tuo, ką žmogus išgyvena. Jeigu matome, kad žmogus patiria nelengvą etapą, galime nukreipti jį psichologinės pagalbos.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Psichikos ir Elgesio Sutrikimų Paplitimas
Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, atlikęs 2014-2023 m. duomenų analizę, nustatė, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 m. didėjo. Šie duomenys padeda geriau suprasti ne tik pačią psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo dinamiką, bet ir visuomenės elgesį - kaip žmonės ieško pagalbos, kokių paslaugų jiems reikia, kokios grupės lieka pažeidžiamesnės. Analizė rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų grupė pasižymi aukščiausiais psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodikliais. Vertinant pagal visus sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrams. Daugiausia psichikos ir elgesio sutrikimų nustatyta 65 m. ir vyresnių asmenų grupėje - nustatytų sutrikimų per minimą laikotarpį šioje amžiaus grupėje padidėjo 1,6 karto. Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc. Taip pat 2014-2023 m. 1,7 karto išaugo besikreipiančiųjų psichiatro pagalbos skaičius.
| Sutrikimų tipas | Procentinė dalis (%) |
|---|---|
| Neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai | 36 |
| Organiniai ir simptominiai sutrikimai | 30 |
| Nuotaikos sutrikimai | 27 |
| Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo | 9 |
Pogimdyminė Depresija
Praėjusiais metais oficialiai fiksuotas 41 pogimdyminės depresijos atvejis, nors su jos simptomais susiduria viena iš penkių vaikelio susilaukusių moterų. Gali būti, jog nemaža dalis tų sutrikimų yra ne tik neatpažįstama, bet gali būti klasifikuojami po kitomis kategorijomis, kaip, pavyzdžiui, įprasta depresija, kurios turime virš 30 tūkst. Buvo nustatytas prioritetas visiems sveikatos biurams - pogimdyminės depresijos prevencija. Tai reflektuodami šią patirtį matome poreikį ir keisime šiek tiek prioritetų įgyvendinimo sistemą tam, kad galėtume geriau stebėti ir įgyvendinti ministerijos nustatytus prioritetus, teikian visuomenės sveikatos biuro paslaugas. Šitą klausimą matome, kad yra poreikis tobulinti, nes iki šiol dar nėra taip, kaip tikėjomės. Ministerija parengusi dalomąją medžiagą, išplatinusi sveikatos priežiūros įstaigoms skaitmeniniu formatu. Numatytas vizitas per pirmas tris dienas po gimdymo namuose, kur, be kita ko, turi būti įvertinamas šeimos socialinis bei psichologinis pasirengimas auginti vaiką.
Po to, kai moteris palieka gydymo įstaigą, viskas lieka jos rankose - ar ji nueis į tas grupes geras, ar ji nueis pas tą psichologą. Žinome, kad psichologą reikia nemažai pinigų ir ten eilė atitinkama.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota (s), Psichikos sveikatos centrą, Antakalnio g. (I - V 9.00-13.00 val.).
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
tags: #kiek #lietuvoje #skiriama #socialines #pagalbos #poreikiu