Laimo liga (boreliozė) - yra infekcinė liga, kuriai būdingas jungiamojo audinio pažeidimas ir nervų sistemos pakenkimo požymiai. Laimo liga sukelia bakterija Borrelia burgdorferi. Ligos sukėlėjus platina tam tikrų rūšių erkės. Laimo liga yra viena dažniausių erkių platinamų ligų Lietuvoje. Lietuvoje Laimo ligą platina iksodinės (ganyklinės) Ixodes ricinus erkės. Tiek nimfos tiek suaugusios erkės gali užkrėsti žmogų.
Kaip atpažinti Laimo ligą: simptomai ir ligos stadijos
Inkubacinis periodas - 2-10 dienų (iki 3 sav.). Pirmoje (ankstyvoje) ligos stadijoje erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda odos uždegimas, pasireiškiantis žiedo pavidalo paraudimu (eritema) ryškiais kraštais. Paraudimas dažniausiai atsiranda praėjus 1-4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, tačiau kartais odos paraudimas (eritema) gali atsirasti anksčiau arba tik po 2 mėnesių.
Ankstyvosios stadijos simptomai (3-30 dienų po erkių įsisegimo): Raudona dėmė arba migruojanti eritema, plintanti iš erkių įsisegimo vietos, - dažniausia Laimo ligos klinikinė forma. Paprastai paraudimas iš centro plinta į išorę, jis neskausmingas, ryškiais kraštais, skersmuo - daugiau nei 5 cm. Paraudimo vietoje oda nepatinusi, neniežti, nėra karšta, limfiniai mazgai nedidėja. Net ir negydant migruojanti eritema dažniausiai per mėnesį išnyksta. Kartais ją lydi bendrieji infekcijos požymiai: karščiavimas, silpnumas, raumenų skausmas, bendras negalavimas.
Ankstyvosios diseminuotosios stadijos simptomai (kelios savaitės / mėnesiai nuo erkės įsisegimo): Šioje stadijoje pažeidžiama nervų sistema, sąnariai, laidžioji širdies sistema, retai - akys. Nervų sistemos pažeidimui būdingas meningitas su radikuloneuritu ar veido nervų neuritu: pagrindinis požymis - skausmas, kuris nepraeina nuo analgetikų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, ypač skauda naktį. Dažnai pasireiškia nervo parezė, sutrinka mimika (net apie 50 proc. atvejų abiejose pusėse). Dažniausiai pažeidžiami kelio, alkūnių sąnariai. Būdingas pilnas artrito vaizdas: sąnarys sutinęs, paraudęs, karštas ir skausmingas. Širdis pažeidžiama labai retai (iki 3 proc. atvejų). Dažniausiai tai - širdies ritmo sutrikimai (atrioventrikulinė blokada ar ekstrasistolija). Odoje gali atsirasti daugybinių migruojančių eritemų. Dažnai kartu ir karščiuojama, jaučiami bendri infekcijos simptomai.
Įsisenėjusios Laimo ligos požymiai (praėjus mėnesiams ar metams po infekcijos patekimo): Ši stadija diagnozuojama praėjus 6 mėnesiams, esant objektyviam sąnarių, nervų sistemos ir odos pažeidimui. Nervų sistemos pažeidimui dažniausiai būdingas lėtinis encefalomielitas arba lėtinė periferinė polineuropatija. Lėtinis artritas išsivysto kartojantis negydomo ūmaus artrito atakoms, labai sutrinka sąnarių funkcija. Odos pažeidimui būdingas lėtinis atrofinis akrodermatitas, kuriuo dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys - dažniau moterys nei vyrai.
Taip pat skaitykite: Laimo ligos įtaka kasdieniam gyvenimui
Diagnostika ir gydymas
Pirmoje stadijoje ši liga diagnozuojama iš klinikinių simptomų. Pasak specialistės, kraujo tyrimus atlikti netikslinga, nes imuninis atsakas ne visada spėja susiformuoti ir imunologiniai tyrimai dažnai būna neigiami. Atsiradus migruojančiai eritemai, iš karto skiriamas antibakterinis gydymas.
Serologiniai Laimo ligos tyrimai padeda infektologui antroje ir trečioje ligos stadijose. Šiai diagnostikai naudojamas specifinių IgM ir IgG antikūnų nustatymas ELISA metodu, tačiau jie neparodo pačios ligos, tik buvusį kontaktą su Laimo ligos sukėlėju. Vien teigiamas IgM nepatvirtina ligos diagnozės, nes gali būti klaidingai teigiamas dėl kitų organizme vykstančių procesų - antigeninio persidengimo esant kitoms ligoms (autoimuninėms, reumatologinėms, neurologinėms) ar esant kitoms infekcijoms. Susirgus borelioze, susidarę antikūnai išlieka ilgai, bet nerodo ligos aktyvumo, gydymo efektyvumo ir pasveikimo.
Jeigu rezultatai abejotini, tikslinga atlikti Western Blot (WB) tyrimą, kuris yra jautresnis ir specifiškesnis nei ELISA: WB IgG ir IgM tyrimus rekomenduojama atlikti kaip patvirtinamuosius, kai Laimo ligos IgG/IgM antikūnų serologiniai tyrimai pateikia dviprasmiškus arba ribinius rezultatus. Laimo ligos diagnostika, nesant migruojančios eritemos, yra labai sudėtinga, todėl visada rekomenduojama pasikonsultuoti su infekcinių ligų gydytoju.
Antibiotikai - yra veiksmingas Laimo ligos gydymo būdas. Gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos stadijos. Gydymas įprastai trunka 10-14 dienų. Paprastai Laimo ligos gydymas trunka 10-30 dienų. Tai priklauso nuo stadijos, simptomų pasireiškimo. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo greitesnis pasveikimas. Pagrindinis preparatas - geriamasis doksiciklinas, vaikams ir nėščioms moterims skiriamas amoksicilinas. Esant neuroboreliozei, gali būti gydoma ir intraveniniais antibiotikais. Esant vėlyvai stadijai, vien antibakterinio gydymo gali neužtekti - tenka derinti antibakterinį gydymą su simptominiu, kineziterapija, reabilitacija ar psichoterapija. Tikslią gydymo schemą, atsižvelgęs į kiekvieno paciento simptomus, stadiją, parenka šeimos arba infekcinių ligų gydytojas.
Nedarbingumo lapelis: trukmė ir tvarka Lietuvoje
Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Ligos išmoka mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, išduotu pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba dalyvavimo (darbingumo) lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant depresija
Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis)). Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
| Situacija | Maksimali trukmė |
|---|---|
| Vienas nuoseklus nedarbingumo laikotarpis | iki 122 kalendorinių dienų |
| Su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių | iki 153 kalendorinių dienų |
| Slaugant sergantį šeimos narį | ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui |
Ligos išmokos. Jos mokamos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos. Kai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių nemokamų atostogų metu arba nušalinus darbuotoją nuo darbo, išmoka mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti pasibaigus nemokamų atostogų ar nušalinimo nuo darbo laikotarpiui.
Kada kreiptis dėl nedarbingumo ir kaip gauti ligos išmoką
Atsiradus migruojančiai eritemai ar kitiems minėtiems simptomams, ypač neurologiniams ar sąnarių uždegimo požymiams, reikėtų kreiptis į gydytojus. Norint gauti ligos išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmą turintiems vaikams
Prevencija, elgesys įsisiurbus erkei ir stebėjimas
Deja, skiepų nuo Laimo ligos nėra, todėl apsisaugoti padės bendrosios profilaktikos priemonės, neleidžiančios erkei įsisegti: tinkama apranga einant į mišką, repelentai, kūno apžiūra. Einant į gamtą (pvz., mišką), rekomenduojama apsivilkti šviesiais drabužiais. Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnės turėtų būti sukištos į kojines arba batų aulus. Naudoti erkes atbaidančias medžiagas (repelentus). Einant į gamtą, repelentais apruošti atviras kūno vietas (veidą, kaklą, rankas). Drabužiams skirti repelentai neturėtų būti naudojami ant odos.
Grįžę iš lauko, patikrinkite savo kūną ir naminius gyvūnus, ar nėra erkių. Nepamirškite grįžus iš gamtos apžiūrėti drabužius ir kūną. Mažiems vaikams apžiūrėti galvą, kaklą, nes būtent tose vietose vaikams randamos erkės. Radus įsisiurbusią erkę, būtina kuo skubiau ją ištraukti. Traukti erkę geriausia su pincetu, kuo arčiau odos, staigiu judesiu. Ištraukus, dezinfekuoti žaizdelę. Nerekomenduojama aplink erkę tepti jokiais tepalais, tirpalais, nes sudirginta erkė išskiria daugiau seilių, kuriuose gali būti ligos sukėlėjų. Traukiant erkę, nereikia jos spausti. Užsirašykite datą, kada ištraukėte erkę. Mažiausiai mėnesį būtina save stebėti.
Įsisiurbus erkei profilaktiškai vartoti antibiotikus nerekomenduojama. Serologinis tyrimas dėl Laimo ligos po erkės įsisegimo ar praėjus 1-2 mėnesiams po įsisegimo nėra tikslingas. Reikia stebėti simptomus. Persirgus Laimo liga ilgalaikis imunitetas nesusiformuoja, galima pasikartojanti Laimo liga, todėl po kiekvieno erkės įsisegimo reikia išlikti budriems ir stebėti galimus simptomus.
Praktiniai patarimai pacientams
- Jei odoje po erkės įsisegimo, stebint vieną mėnesį, kartais ir ilgiau, atsiranda didėjantis raudonas ratilas, tikslinga kreiptis į šeimos gydytoją ar infektologą.
- Jeigu Susiduriate su neurologiniais simptomais, sąnarių uždegimu ar karščiavimu kartu su odos bėrimais, reikalinga skubi medicininė konsultacija.
- Pasitarkite su gydytoju dėl nedarbingumo pažymėjimo, jei negalite dirbti dėl ligos simptomų; laikykitės gydytojo nurodymų ir „Sodros“ reikalavimų dėl ligos išmokos dokumentų pateikimo.
tags: #laimo #liga #ir #nedarbingumas