Šiame straipsnyje aptariami klausimai, susiję su nedarbingumo pažymėjimais, išduodamais kasmetinių atostogų metu, darbuotojo atleidimu iš darbo nedarbingumo laikotarpiu, įspėjimo terminais ir kitais svarbiais Darbo kodekso (DK) aspektais.
Kasmetinių atostogų perkėlimas, pratęsimas ir atšaukimas
Kasmetinių atostogų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 165 str.) perkėlimas ir pratęsimas vykdomas DK 174 str., o atšaukimas DK 173 str. nustatyta tvarka.
Kasmetinių atostogų perkėlimas - kasmetinių atostogų suteikimas vėliau, negu buvo numatyta. Kasmetinės atostogos gali būti perkeliamos darbuotojo prašymu ar su jo sutikimu.
Jeigu DK 174 str. 1 d. nurodomos priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką (DK 174 str.).
Atsakydami į klausimą, ar kasmetinės atostogos pratęsiamos dėl nedarbingumo, paaiškiname, kad vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 4 punktu, neatvykimo į darbą laikas darbuotojui turint nedarbingumo pažymėjimą ligoniui (vaikui) slaugyti bei laikas turint pažymą ligoniui slaugyti, laikytini nedarbingumo laiku.
Taip pat skaitykite: Pagalba motinoms ir vaikams: laikino apgyvendinimo įstaigos
Teisės aktų ir teismų praktikos reikšmė
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senatas (toliau - LAT) 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje” 4 punkte išaiškino: „Darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpis pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra laikotarpis, patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų pažymėjimais ar pažymomis, išduotais vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr.307/68 patvirtintomis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklėmis, kurio metu darbuotojas nepriklausomai nuo laikino nedarbingumo atsiradimo priežasties (dėl savo paties ligos ar jo šeimos nario ligos arba dėl kitų priežasčių) buvo laikinai nedarbingas.
DK 133 straipsnio 3 dalyje aptariami laikotarpiai, per kuriuos darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais, įskaitomi į darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpį DK 131 str. 1 d. 1 p.
Šiuo metu galiojančiose taisyklėse (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-533/A1-189) nustatyta kokiais atvejais, kas, kam ir kuriam laikui išduoda Nedarbingumo pažymėjimus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus.
Nedarbingumo pažymėjimas kasmetinių atostogų metu
Vadovaujantis LAT išaiškinimu, darbuotojui, pateikus nedarbingumo pažymėjimą, nepaisant nedarbingumo priežasties, DK 174 str. 1 d. 1 p. ir DK 174 str. 2 d. nustato, kad kasmetinės atostogos gali būti pratęsiamos ar perkeliamos.
Pažymėtina, kad VDI Teisės skyriaus specialistų konsultacijos teismams neprivalomos.
Taip pat skaitykite: Viskas apie ligos išmokas savarankiškai dirbantiems
Atleidimas iš darbo darbuotojo pareiškimu ir įspėjimo terminai
DS nutraukiant darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo darbuotoją atleisti pasibaigus nustatytam įspėjimo terminui.
Atidžiai perskaitykite DK 130 str. Šios straipsnio 1 dalyje aiškiai parašyta "ne vėliau kaip" prieš 2 arba 4 mėn. Jeigu įspėjime parašėte atleidimo dieną, pvz., 05.27, o skaičiuojant pagal mėnesius turėjo būti 05.25, tuomet jūs nieko nepažeidėte, nes jūs to įspėjimo termino nepažeidėte, jūs darbuotoją įspėjote pagal numatytus terminus, ir pagal to paties straipsnio reikalavimus jūs įspėjime nurodėte konkrečią atleidimo datą.
Tame pačiame straipsnyje 4 dalyje yra parašyta, kad įspėjimo terminas prasitęsia tiek, kiek tęsėsi darbuotojo nedarbingumas arba atostogos. Taigi nieko keisti jums įspėjime nereikia, nes turima nedarbingumo lapelio šaknelė ir atžymos darbo laiko žiniaraštyje rodo, kad darbuotojas tuo laiku sirgo, taigi pritaikydami DK 130 str. 4 d. nuostatas jūs to darbuotojo atleidimo datą laikote 05.27 + nedarbingumo trukmė, pvz., 28 k.d., ir galutinė data gali būti perkelta.
Bet čia jau darbdavio teisė tenkinti tokį darbuotojo prašymą arba ne.
Apribojimai atleidžiant iš darbo
Apribojimus atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nustato DK 131 straipsnis. 133 straipsnis garantuoja darbo vietos išlaikymą nustatytai darbuotojų kategorijai.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai sutartyje
Maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai ir jų tęstinumas
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).
- Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų.
- Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis)).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Jeigu asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į GKK, kuri gali nuspręsti tęsti nedarbingumą arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA).
Specialūs laikotarpiai slaugai ir onkologinėms ligoms
Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Taip pat gydymo dieną nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas. Teisės aktai numato, kad stacionarinio gydymo, gydymo dienos stacionare ar stebėjimo paslaugos atveju elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tą pačią gydymo dieną, nurodant gydymo dienos stacionare laikotarpį. Todėl situacijose, kai žmogus kas 3 ar 4 savaites vyksta į onkologijos dienos stacionarą biologinei terapijai ar kitam gydymui ir tą dieną dirbti negali, vien tik kasmetinių atostogų ar nemokamų laisvadienių naudojimas neturėtų būti vienintelis sprendimas.
Nedarbingumo pažymėjimo panaikinimas ir elgesio taisyklių pažeidimai
Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko? Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
Pažeidus nedarbingumo laikotarpiu elgesio taisykles, išduodamas kitas nedarbingumo pažymėjimas, nurodant pažeidimo laikotarpį, nustatymo datą ir pažeidimo pobūdį. Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodros“ specialistai, remdamiesi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų.
Ligos išmokos, kam jos priklauso ir kaip jas gauti
Ligos išmoka yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.
Taip, ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
Apribojimai kai kurioms asmenų grupėms ir specialios nuostatos
Pastaba. Iki 2026 m. pabaigos dirbantiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensiją, taikomas 90 kalendorinių dienų ligos išmokos mokėjimo apribojimas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. šis apribojimas nebegalios.
Ar priklauso ligos išmoka jeigu asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją? Iki 2026 m. gruodžio 31 d. šis apribojimas galioja, tačiau nuo 2027 m. sausio 1 d. tvarka keičiasi.
Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
- Darbuotojui pateikus nedarbingumo pažymėjimą kasmetinių atostogų metu, atostogos gali būti pratęstos arba perkeltos pagal DK 174 str., todėl darbuotojas turėtų informuoti darbdavį ir pateikti pažymėjimą laiku.
- Darbdaviui, planuojant atleidimą, svarbu atsižvelgti į DK 130 str. nuostatas, kad įspėjimo terminas gali būti pratęstas dėl nedarbingumo ar atostogų.
- Gydytojui diagnozavus ligą, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas turi būti išduotas nurodant laikino nedarbingumo laikotarpį.
- Jei nustatyti maksimalūs nedarbingumo terminai išnaudoti, gydytojas turi spręsti apie siuntimą į GKK, kuri gali pratęsti nedarbingumą arba siųsti į ANTAA.
Naudingos kontaktų ir pagalbos galimybės
Jei turite klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Kreipkitės telefonu +370 606 07257 arba parašykite el. laišką.
Apibendrinimas
Darbuotojui pateikus nedarbingumo pažymėjimą kasmetinių atostogų metu, atostogos gali būti pratęstos ar perkeltos pagal DK 174 str., o įspėjimo terminai dėl nedarbingumo pratęsiami pagal DK 130 str. Maksimalūs nedarbingumo terminai yra reglamentuoti ir esant ilgesniam negalavimui sprendimą priima GKK, o specialios situacijos, kaip slauga ar onkologinis gydymas, turi atitinkamas išimtys ir pratęsimus.
tags: #laikino #nedarbingumo #nestumo #etar