Pėdų dengia tvirtas ir grublėtas raginis sluoksnis. Toks yra todėl, kad gyvūnui greitai bėgant, sukantis ar staigiai stabdant būtų geras sukibimas su paviršiumi, ant kurio jis stovi. Jei pėdų oda suskilinėja, tose vietose linkę kauptis purvo ir dulkių, o tai gali sukelti antrinį bakterinį uždegimą, kuris tikėtina baigsis rimtu gydymu neapsieinantis be antibiotikų. Žiemos laikotarpiu pėdutės tampa jautrios ne tik dėl šalčio faktoriaus, bet ir dėl druskų, skirtų sniegui ledui tirpdyti. Pagalvėlės profilaktiškai gali būti tepamos specialiais balzamais, pėdučių vašku, vazelinu, kurie puikiai apsaugo šunų ir kačių letenėles nuo sniego, ledo, šalčio, purvo ar nelygių paviršių poveikio. Ilgaplaukių gyvūnų letenų kailis turi būti apkirptas tarpupirščių srityje, kad nesikauptų sniego, druskų ir smėlio. DR.VET veterinarijos klinikos gydytojai visada rekomenduoja valyti/plauti pėdutes po kiekvieno pasivaikščiojimo lauke, tam puikiai tinka ir šunims skirtos drėgnos servetėlės, su antiseptine medžiaga chlorheksidinu bei alijošiaus ekstraktu arba jautresniems gyvūnams su ramunėlių tirpalu. Jų įsigyti galite DR.VET Vytenio ar DR.VET Grigiškių klinikose. Venkite žmonėms skirtų drėkinamųjų odos priemonių, nes tai gali sukelti alergines reakcijas ar suminkštinti gyvūno padų odą pernelyg stipriai, o tai keltų didesnę riziką ją sužeisti augintiniui vaikštant, bėgiojant lauke.
Kas yra pragula ir kaip ji formuojasi?
Pragula - tai lokalus, vietinis odos ir/ar po ja esančio audinio pažeidimas, išsivystęs sutrikus kraujotakai, audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamos paviršiaus vietos. Dažnai atsirandanti virš kaulo išsikišimo dėl spaudimo. Dažnai pirmieji pragulų simptomai neįvertinami ir tik po kelių parų, atsiradus smarkiai matomai odos nekrozei, konstatuojama pragula. Pirmoji stadija - nuo gulėjimo nuspaustoje vietoje sutrinka kraujo ir medžiagų apykaita. Antroji stadija - atsiranda odos vientisumo pažeidimas, paviršinis išopėjimas. Trečioji stadija - jeigu šioje stadijoje slėgimas į paraudusią vietą nepašalinamas tai išopėjimas apima poodinius audinius, bet ne raumenis, nesiekia kaulų, sausgyslių ar sąnarių. Pragulos formuojasi, kai esant netinkamai kūno padėčiai, tam tikras odos plotas bei po ja esantys audiniai suspaudžiami ir dėl sutrikusio aprūpinimo krauju pažeidžiami. Pragulos įprastai atsiranda kaulinių išsikišimų srityse. Dažniausiai susidaro tose vietose kur oda yra arti kaulo. 90% pragulų atsiranda apatinėje kūno dalyje.
Profilaktika ir priežiūra
Pragulos profilaktikos planas turėtų būti sudaromas kiekvienam ligoniui. Įvertinti kokioje padėtyje daugiausiai būna ligonis. Profilaktinė slauga prasideda nuo ligonio lovos paruošimo. Sudaryti kūno padėties keitimo grafiką. Gulintiems ligoniams keisti kūno padėtį kas 2 val. Sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. Pagalbinių priemonių naudojimas slėgimui į atskiras kūno dalis mažinti. Odos higiena - svarbi slaugos dalis. Odos kraujotakos gerinimas. Ligonį informuoti apie priežiūros būtinumą. Vietiškai pragulos gali būti gydomos antimikrobiniais tvarsčiais. Ligonio padėties apibūdinimas ir padėties keitimas yra labai svarbus priežiūroje. Aktyvi padėtis gali būti laisva ir priverstinė. Aktyvi laisva ligonio padėtis, tai padėtis, kurios nevargina ligos pobūdis. Aktyvi priverstinė padėtis - paties ligonio pasirenkama padėtis, siekiant pagerinti savijautą, pvz. Pusiau sėdima padėtis. Pacientui gulint ant nugaros, po galva pakišama pagalvė. Kas 2 val. pažeidžiamiausių kūno vietų spaudimo mažinimas pasiekiamas įvairiais specialiais prietaisais bei įrenginiais. Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio pagalvėles. Pacientus, kurie gali tik sėdėti, reikia skatinti pagal sudarytą tvarkaraštį keisti kūno padėtį kas 15-20 minučių. Visuomenė pasaulyje sensta. Numatoma, kad iki 2050-ųjų 65 metų ir vyresnių žmonių dalis Europos Sąjungos šalyse padidės 70 proc., o vyresnių kaip 80 metų - 170 proc. Lietuva išgyvena intensyviausią senėjimo periodą, nes garbaus amžiaus žmonių skaičius viršija vaikų skaičių. Tokie demografiniai pokyčiai kelia uždavinius geriatrijos specialistams. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis ir pragulų rizika yra didesnė. Aptariame pragulų prevenciją, odos ypatumus ir gydymo galimybes su gydytojais ir slaugos specialistais.
Pragulos gydymo principai
Pragulų, žaizdų ir opų gydymas yra daugiadisciplininis. Daug dėmesio skiriama odos priežiūrai - odos valymui, drėkinimui emolientais, apsaugai nuo drėgmės pertekliaus, vengiant mechaninio poveikio odai. Kiekvieno tvarstymo metu būtina nuplauti aplinkinę odą, sausą odą tepti emolientais, naudoti antiseptikus. Tvarstymui siūlomi hidrokoloidiniai, hidropluoštiniai, alginatai, putų poliuretananai, silikonai ir sidabro tvarsčiai, deriniai, kurie palaiko drėgną aplinką. Keičiant padėtį - gulintiems kas 2 val., sėdintiems kas 15-20 min. - vengti trinties, naudoti pagalbines priemones perkelti. Jei yra infekcija, svarbu atlikti žaizdos tyrimus, naudoti plataus spektro antibakterinius preparatus. Esant sudėtingoms praguloms, gali būti reikalingas chirurginis gydymas, kai pašalinamas nekrozės pažeistas audinys ir uždengiama žaizda audiniais iš aplinkos ar paciento paaukoti.
Antibiotikų pasirinkimas priklauso nuo infekcijos pobūdžio ir mikrobų atsparumo. Dažnai naudojami β-laktaminiai vaistai, cefalosporinai, karbapenemai, monobaktamai, bei kartais vankomicinas ar linezolidas. Sidabro sulfadiazino tepalas yra klasikinis vietinis antimikrobinis preparatas infekcijai valdyti, mažina bioplėvelių augimą ir skatina gijimą, ypač ankstyvosiose infekcijos stadijose. Jo naudojimas ilgainiui ribojamas dėl galimo poveikio keratinocitams ir fibroblastams. Sidabro sulfadiazino tepalu gydomos opų, žaizdų ir pragulų infekcijos kartu su chirurginiu gydymu gali pagreitinti gijimą. Sidabro poveikis paremtas Ag+ jonų gebėjimu paveikti mikrobų DNR/RNR ir baltymus, o atsparumas sidabro jonams labai retas.
Priežiūros ir gydymo praktiniai patarimai
- Rūpinkitės odos higiena: kasdien patikrinkite spaudimo vietas, naudokite švelnų muilą ir šiltą vandenį, džiovinkite švelniai, o ne trindami.
- Naudokite tvarsčius, kurie palaiko drėgną aplinką ir apsaugo aplinkinę odą. Keiskite tvarsčius reguliariai - I-II stadijų praguloms pakanka kas 7 dienas, kai kuriais atvejais dažniau.
- Keisti kūno padėtį pagal grafiką: gulintiems - kas 2 val., sėdintiems - kas 15-20 min. naudoti pagalbines priemones perkelti ir išvengti trinties.
- Užtikrinti pakankamą mitybą: padidinti energijos ir baltymų poreikį, ypač esant odos defektams (30-40 kcal/kg/d; 1,25-2 g/kg/d baltymų).
- Stebėti ir valdyti skausmą: taikyti analgetikus, naudoti drėgnoje aplinkoje gydymo metodus ir vengti prilimpančių tvarsčių.
- Taikyti priemones kojoms ir dubeniui, kulnų ir kelio sritims, kad sumažinti spaudimą ir pasiekti geresnį kraujotaką.
Ką daryti, kai pragula išsivysto?
Diagnozuojant pragulas būtina atlikti išsamų geriatrinį ištyrimą, įvertinti rizikos veiksnius, kraujotakos būklę ir mitybą. Išsamiai įvertinamos pragulos pagal stadijas ir vietą. Prireikus atliekama žaizdos kultūra, biopsija infekcijos požymiams nustatyti. Esant infekuotoms praguloms - būtina šalinti infekcijos šaltinį ir taikyti tinkamus antimikrobinius bei chirurginius gydymo metodus. Chirurginis gydymas taikomas III-IV stadijų praguloms, kai konservatyvus gydymas neefektyvus arba reikia greitesnio gijimo.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Priežiūros pabaigoje: namuose ir ligoninėje
Priežiūroje svarbu nepamiršti, kad pragulos gydymas nėra vien tik slaugos paslauga ligoninėje. Net grįžus namo, būtina laikytis pagrindinių principų: reguliarus judėjimas, odos priežiūra, tvarsčių keitimas ir mityba. Specialūs čiužiniai ir pagalvėlės padeda išvengti spaudimo taškų, o mobilios lovos ir pleistrai - palengvinti slaugos darbą ir išsaugoti odos vientisumą. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvoje vystoma inovacija - mobilioji programėlė Praguloms Stop, skirta slaugytojoms ir jų padėjėjoms įvertinti pragulų riziką ir teikti algoritmais pagrįtą pagalbą bei priemones.
Kišeninė informacija apie pragulas
Pragulos dažniausiai atsiranda kryžkaulio srityje, o antra dažniausia vieta - kulnų zona. Priežastys - kraujotakos sutrikimai, sumažėjęs judrumas, drėgmė, prasta mityba, amžius ir spaudimas. Yra keturios pragulų stadijos: I - paraudimas, II - paviršinis odos pažeidimas, III - pilno odos storio pažeidimas su poodžiu, IV - gilus pažeidimas iki raumenų ar kaulų. Profilaktika - judėjimas, padėčių keitimas, tvarsčiai, odos priežiūra ir subalansuota mityba.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą