Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie verslo etiką ir vis dažniau nagrinėjamos socialiai atsakingo verslo idėjos. Teoriškai socialiai atsakingas verslas turėtų būti gretinamas su savanoriška įmonės atsakomybe vykdant jai keliamus juridinius reikalavimus. Socialinė atsakomybė reiškia, kad priimant sprendimus specialistai už kiekvieną savo veiksmą, kuris paveikia žmones, jų bendruomenes ir aplinką.
Šio darbo tikslas - atskleisti socialiai atsakingos veiklos turinį ir jos priemonių šiuolaikinę sistemą bei praktikos ypatumus Pasaulyje ir Lietuvoje. Pateikiami SA priemonių tarptautinės sistemos ir socialiai atsakingo pelno modeliai. Pateikiami SA priemonių diegimo Lietuvoje ir pasaulyje sugretinimo rezultatai. Objektyvesniam SA priemonių diegimo atskirose pasaulio regionuose bei šalyse palyginimui siūloma naudoti du naujus santykinius rodiklius - sertifikuotų organizacijų kiekis 1 mln. atitinkamos šalies gyventojų ir sertifikuotose įmonėse dirbančiųjų kiekis, skaičiuojant 1 mln.
Socialinės atsakomybės samprata ir evoliucija
Organizacijos socialinės atsakomybės užuomazgų galima rasti jau antikoje. Vėliau ilgus amžius žmogiškosios vertybės buvo užmirštos ir tik 18a. 19a. pradžioje garsiau prabilta apie darbuotojų poreikius. 20a. viduryje daugelis organizacijų suvokia esančios didesnės ssistemos dalimi. Verslo socialinės atsakomybės mintis ima formuotis XIX-XX amžių sandūroje.
1. Nors organizacijų socialinės atsakomybės (angl. Corporate Social Responsibility) (toliau SA) sąvoka pirmą kartą buvo pristatyta dar 1930 m., iki šiol ji neturi vieningo apibrėžimo ir yra daugelio autorių diskusijų objektas (A guide..., 2000; Context..., 2005; Ruževičius & Navickaitė, 2007; Ruževičius, 2009; What...,2005). Apibendrintai galima teigti, kad socialinė atsakomybė - tai organizacijos ekonominės verslo sėkmės užtikrinimas, įtraukiant į kompanijos veiklą socialinius ir aplinkosaugos klausimus.
Apskritai lengva būti socialiai atsakingam ir moraliam, kai turi pakankamą finansinę bazę, o aplinka niekuo negrasina. Socialiai atsakingas verslas tampa būtinu šiuolaikinės valstybės atributu, kai jo nėra, valstybė automatiškai patenka į kitą, žemesnį lygmenį.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinės atsakomybės piramidė ir strategijos
Kiekviena organizacija yra įvairiai atsakinga publikai. Atsakomybių išvardinimas leidžia iš anksto numatyti, ko visuomenė tikisi iš organizacijų.
- Ekonominis poveikis. Produktų kokybė. Ryšiai su klientais. Poveikis aplinkai. Išteklių taupymas.
- Ryšiai su darbuotojais. Darbuotojų pasitenkinimas darbu. Darbuotojų sauga. Investicijos.
- Ryšiai su bendruomene. Ryšiai su valdžios ir valdymo institucijomis.
Pelnas yra piramidės pagrindas, kita pakopa yra įstatyminė atsakomybė. Piramidės viršūnėje yra savanoriška atsakomybė. Socialinė atsakomybė būdinga tai organizacijai, kuri suprasdama ir pripažindama turinti didelę įtaką makrosocialinei sistemai, tam tikrais veiksmais siekia palaikyti ne tik savo, bbet ir tos socialinės sistemos, kurios dalis ji yra, pusiausvyrą.
Vadovas, kuris tik siekia didinti pelną, savo versle nesiremia jokiais socialinės atsakomybės principais, nors jo veikla ir yra legali. Vadovas, kuris remiasi reaguojančia strategija, bet kuriuo atveju neigs savo atsakomybę, stengdamas išlaikyti esamą padėtį. Gynybinės strategijos principo laikosi vvadovas, kuris manevruodamas įsakymais ir visuomeniniais santykiais stengiasi išvengti papildomos atsakomybės. Prisitaikymo strategija pastebima tada, kai organizacija yra priversta prisiimti papildomą atsakomybę.
Suinteresuotosios šalys ir „corporate life“
Siekdamos aukščiausios gaminamų prekių bei teikiamų paslaugų kokybės, įmonės, valdydamos savo veiklą, turi remtis darniojo vystymosi principais. Dėl padidėjusio įtakos grupių spaudimo, sėkmingai veikiančios organizacijos yra įsipareigojusios tą sėkme pasidalinti su kitais, teikiant naudą visuomenei, verslui ir aplinkai. Organizacijoms atsiranda poreikis sudaryti savotišką neformalų socialinį-ekonominį kontraktą tarp organizacijos ir jos veiklą įtakojančių grupių. „Corporate life“ - bendrasis gyvenimas - taip gali būti vadintina šiandien susiklosčiusi situacija tarp organizacijų ir jos šuinteresuotųjų šalių ar grupių.
Socialiai jautri organizacija ne tik paklūsta įstatymams, ne tik reaguoja į visuomenės problemas, numato ateities poreikius ir galimus būdus jiems patenkinti, bendrauja su vyriausybe, siekdama socialiai teisingų įstatymų, bet ir aktyviai ieško socialinių problemų ssprendimo. Specialistai pažymi socialinės atsakomybės du principus: labdaros ir valdymo.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Teisiniai pagrindai ir viešojo sektoriaus dimensija
Kai analizuosime teisinius aktus, galime klausti, kaip tai taikoma praktiškai. Kai kurioms institucijoms socialinė atsakomybė tampa vidine kultūra ir paslaugos kokybe orientuota laikysena.
Teismo kaip socialiai atsakingos institucijos poreikį suponuoja visuomenės lūkesčiai, kurie teisminei valdžiai - vienai iš sudedamųjų valdžios dalių - iš tiesų dideli. Žmonės neretai iš teisingumą vykdančios institucijos - teismo - tikisi daugiau nei pagal Konstituciją priskirtų funkcijų vykdymo. Savanoriai teismuose, jų pagalba proceso dalyviams įvairiais informaciniais klausimais, žinių apie teismų veiklą ir bylas teikimas viešosios informacijos rengėjams patvirtina faktą, kad teismai stengiasi padaryti daugiau nei tik vykdyti pagrindinę savo funkciją, misiją.
Jaunoji karta ir socialinė atsakomybė
Jaunajai kartai svarbu organizacijos vertybės ir kultūra Andželika Rusteikienė, verslumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė, prisimindama savo 15 metų kelią dirbant su socialinės atsakomybės projektais, apibendrina, kad socialinės atsakomybės suvokimas per tuos metus nesikeičia - tai yra tai, ką verslas gali padaryti savo darbuotojams, organizacijai, bendruomenei, verslo skaidrumui daugiau nei iš jo reikalauja taisyklės ar įstatymai. „Kas mane ypatingai džiugina - tai mūsų jaunoji karta. Tai karta, kuriai svarbu vertybės, jauni žmonės renkasi organizacijas ne tik dėl atlyginimo, bet vertina ir kokia yra darbo kultūra, kaip elgiamasi su darbuotojais, koks požiūris į aplinkos tausojimą.“
SA priemonių sistema: nuo standartų iki tinklų
Bendradarbiavimas tarp organizacijų, jos narių ir visuomenės bei kitų įtakos grupių paprastai yra grindžiamas tam tikromis priemonėmis, taip vadinamosiomis savanoriškomis geros praktikos idėjomis, standartais ar sistemomis, kurių pagrindas - įmonių socialinės atsakomybės koncepcija. Pasaulinė SA principų, veiksnių ir priemonių sistema apibendrinta 1 pav. 2 pav. pateiktas SA priemonių sistemos ir etiško pelno užtikrinimo modelis, pagrįstas E. Demingo PAAV („Planuok - Atlik - Analizuok - Veik“) tobulinimo ciklu.
QualEthique - tai naujas sertifikavimo modelis, apjungiantis organizacijos veiklos kokybės, socialinės atsakomybės, etikos, aplinkosaugos ir estetikos srityje vertinimą. Strasbūro universiteto Tarptautinio verslo mokykla yra pirmoji Europos institucija, sertifikavusi savo veiklos atitiktį QualEthique reikalavimams.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimo sistema OHSAS (angl. Occupational health and safety management systems) gali būti taikoma įvairių tipų ir dydžio organizacijose visuose verslo sektoriuose. OHSAS 18001 sertifikatas įrodo, kad organizacijos darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema patikrinta pagal geriausios praktikos standartą ir atitinka jo reikalavimus. OHSAS sistemų diegimas Lietuvoje yra sparčiausiai augantis, palyginus su kitomis vadybos sistemomis.
| Priemonė | Esmė | Pastabos Lietuvoje |
|---|---|---|
| OHSAS 18001 | Darbuotojų sveikata ir sauga | 2014 m. - 540 įmonių |
| EMAS | Aplinkosaugos veiklos sistema | Įsidiegė tik 10 organizacijų |
| JT Global Compact | 10 principų iniciatyva | ~70 organizacijų (2014 m.) |
| SA 8000 | Socialinės atsakomybės standartas | AB „Utenos trikotažas“ - pirmoji |
Kiekviena organizacija SA koncepcijos diegimą savo versle gali užtikrinti pasirinkdama vieną iš priemonių: savanoriškos geros praktikos idėją, sertifikuodama socialinės atsakomybės sistemą pagal SA 8000 standartą (AB „Utenos trikotažas“ pirmoji mūsų šalyje įdiegė ir sertifikavo minėtą sistemą) ar narystę tarptautiniame socialiai atsakingos veiklos tinkle.
Socialiai atsakingas investavimas (SAI) ir indeksai
Nauja SA - socialiai atsakingas investavimas. Pastaruosius keletą metų socialiai atsakingų investicijų populiarumas auga įgaudamas vis didesnį pagreitį. Europoje, Jungtinėse Amerikos Vatstijose, Ramiojo vandenyno regione suskaičiuojama šimtai socialiai atsakingų investicinių fondų. Tuo tarpu investicijų į SRI vertė jau siekia trilijonus eurų.
2. Socialiai atsakingas investavimas (SAI) yra nauja socialinės atsakomybės veiklos sritis. Nuo 2002 metų pradėta skelbti įmonių ir investicinių fondų darniojo vystymosi indeksus (Standard & Poor’s Sustainability Indexes; Dow Jones Sustainable Group Index; Ethibel Sustainability Indices, etc.) bei teikti šių produktų sertifikatus, kurie atspindi ne tik finansinius, bet ir aplinkosaugos bei socialinės atsakomybės aspektus. Organizacija „ETHIBEL― yra sukūrusi socialiai atsakingų investicinių fondų kolektyvinį Europos kokybės ženklą ir atititinkamą sertifikavimo sistemą, taikytiną visose ES šalyse.
„Ethibel iniciatoriaus ženklas" (angl. Ethibel Pioneer label) suteikiamas pirmaujančioms tam tikrame sektoriuje socialiai atsakingoms įmonėms, kurių finansiniai ir socialiniai pasiekimai yra neginčijami ir tvarūs (ilgalaikiai). „Ethibel tobulumo ženklas“ (angl. Ethibel Excellence label) yra aukštesnio lygmens ir adresuotas platesnio spektro investuotojams, bei laiduoja mažesnės rizikos, tačiau didesnį tarpsektorinį investicijų subalansuotumą, dar giliau įvertinant teigiamus socialinius ir aplinkosauginius veiksnius.
Informacija apie SRI Lietuvoje kol kas yra daugiau teorininiame lygmenyje, kuomet dažniausiai apie tai sužinoma studijuojant, įvairių seminarų ar darbo metu. Nors šalyje skatinama vykdyti socialiai atsakingą veiklą bei rengiami geriausių socialiai atsakingų įmonių apdovanojimai, nėra nei vieno lietuviško socialiai atsakingo investicinio fondo. Nedidelis pasirinkimas norint investuoti ir į užsienio socialiai atsakingus investicinius fondus.
Religinė-etninė SA: Halal, košeriniai ir vartotojų kultūra
3. Vis didesnę įtaką pasaulyje turi ir nuolat stiprėja nauja SA sritis - socialiai atsakingas vartojimas ir SAI, susiję su religiniais-etniniais reikalavimais. Tuo tarpu sąvokos „Halal verslas“, „Halal kokybė“, „Halal sertifikavimas“ (žr. 5 pav.) tampa masiškai vartojamomis pasaulio verslo spaudoje. Žmonių religinis išpažinimas turi pastebimą įtaką jų mąstysenai, elgsenai ir vartojimo kultūrai (McDaniel ir kt., 1990). Daugelis žmonių yra susirūpinę tuo, ką jie vartoja.
Halal produktų (atitinkančių islamo reikalavimus) rinka laikoma viena pelningiausių ir įtakingiausių rinkų šiandieniniame pasaulyje. Halal rinka tampa viena iš pelningiausių ir įtakingiausių rinkų pasaulyje. Kas ketvirtas mūsų Planetos gyventojas yra musulmonas, o Halal produktus vartoja apie 1,7 mlrd. pasaulio gyventojų.
Apie trečdalį Halal produktų suvartoja ne musulmonai, laikydami Halal sertifikatą produkto kokybės, ekologiškumo, švarumo, sveikumo ir etiškumo garantu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie 80 proc. Halal maisto produktų gaminama ne Islamo šalyse.
Lietuvos kontekstas: tendencijos, spaudimas ir praktika
Įmonių socialinės atsakomybės situacija Lietuvoje. Apžvelgiant socialinės atsakomybės tendencijas, „Spinter“ tyrimai parodė, jog dėl įmonės socialinės atsakomybės aspektų produktą ar paslaugą renkasi tik 6 proc. vartotojų. 20 proc. apklaustųjų teigia apskritai nesidomintys, ar jų perkamos produkcijos gamintojai yra socialiai atsakingi. Kad ir kokios neryškios, tačiau tam tikros tendencijos šioje srityje yra matomos.
Pasak, AB „Kraft Foods Lietuva“ korporacinių reikalų vadovės Centrinės ir Rytų Europos regionui Rasos Bagdonienės, „verslas elgsis tiek atsakingai, kiek visuomenė ir jos atskiros grupės rodys spaudimo ar lūkesčių. Apie įmonių socialinį atsakingumą galėsime kalbėti tada, kai žmogus, stovėdamas prie prekių lentynų, galės rinktis, kas jam yra svarbiau.“
Šioje plotmėje Lietuva (ir daugelis kitų Rytų Europos valstybių) iš bendro europinio konteksto, švelniai tariant, „iškrenta“. Vakarų Europos visuomenės savo lūkesčius išsako labai tvirtai ir aiškiai, o Lietuvoje aiškiai artikuliuotų visuomenės lūkesčių ir spaudimo, kuris keistų įmonių veikimo politiką bei skatintų jas artėti prie socialinės atsakomybės, dar labai maža.
Gerosios praktikos ir apdovanojimai
SA veiklos svarbą patvirtina ir tai, kad Lietuvoje kasmet rengiamas Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimo konkursas, kuriuo siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, valstybei ir kiekvienam visuomenės nariui bei skatinti šalies įmones diegti socialinės atsakomybės principus savo veikloje. SA apdovanojimai skiriami trijose nominacijose - Metų Darbovietė, Metų Bendruomeniškiausia įmonė, Metų aplinkosaugos įmonė. Labiausiai pasižymėjusioms įmonėms yra skiriamas pagrindinis - Socialiai atsakingos įmonės apdovanojimas.
Bendrovė, kurios veiklos istorija siekia daugiau nei 60 metų, atsakingai vysto verslą. AB „Detonas“ tvarumą supranta kaip atsakingą, ilgalaikę vertę kuriantį veiklos principą, apimantį darbuotojų saugą ir gerovę, poveikio aplinkai mažinimą, skaidrią valdyseną bei atsakingą santykį su klientais ir bendruomenėmis. AB „Detonas" darbuotojai kiekvienais metais prisijungia prie visuomeninės akcijos „Darom", turinčios sveiko ir švaraus nuo atliekų pasaulio viziją.
Nauda organizacijoms ir konkurencingumas
Sąveika su suinteresuotaisiais ir standartų diegimas neatsiejami nuo verslo vertės. Įmonės klientai nori patikimo tiekėjo, pelniusio gerą vardą už kokybiškus produktus ir paslaugas. Tiekėjai nori tiekti produktus ir paslaugas tokiam klientui, kuris vėl sugrįš ir laiku atsiskaitys už paslaugas. Organizaciją supanti visuomenė nori būti tikra, kad įmonės vykdoma veikla užtikrins socialinę ir aplinkos gerovę. Pagaliau, darbuotojai nori dirbti tokioje kompanijoje, kuria jie didžiuojasi, ir kurioje suvokia savo indėlio vertę.
Socialinė atsakomybė verslui padeda stiprinti konkurencinį pranašumą: lengviau valdyti reputacijos ar kitas rizikas, kelti kuriamos pridėtinės vertės kartelę, kurią konkurentai turi vytis. Aplinkosaugos, socialiniais ir gerosios valdysenos principais paremtos investicijos 2018 m. atspindėjo net ketvirtadalį profesionaliai valdomo turto pasaulyje, ir tokių investicijų dalis nuosekliai auga.
Viešoji nuomonė, jaunimo spaudimas ir tvarumo strategijos
Visuomenės lūkesčiai ir reikalavimai verslo kultūrai yra itin aukšti, be to šiame socialinių tinklų ir viešumo amžiuje labai greitai išryškėja, kuomet organizacijos deklaruoja, bet nesilaiko atsakingumo principų pradedant nuo darų darbo sąlygų ir baigiant aplinkos tausojimu. Tai, kad pastaruoju metu auga socialiai atsakingų organizacijų skaičius pažymėjo ir Lietuvos socialinių inovacijų klasterio vadovė Vilma Popovienė. Vis dėlto socialinė gerovė yra tik viena iš darnaus ir tvaraus verslo dalių, kuris turėtų atspindėti trijų dimensijų pusiausvyrą: finansinį augimą, aplinkos klestėjimą ir socialinę gerovę.
Neretai rezultato norime čia ir dabar, bet tvarumas reikalauja ilgalaikio mąstymo, globalių tendencijų suvokimo. Gera tvarumo strategija užkoduoja galimybę reaguoti į pokyčius atsižvelgiant į suinteresuotų šalių lūkesčius, sistemiškai siekti aplinkos, socialinių ir ekonominių aspektų balanso savo veikloje, šitaip maksimaliai didinant savo verslo vertę.
Barrierai ir skatinimo kryptys
Sudėtinga tyrinėti ĮSA sąvokos turinį, nes dažnai jos samprata nėra pateikiama. ĮSA tyrimai tebėra pradinėje stadijoje. Nėra nusistovėjusios tiriamojo objekto ribos, tyrimų metodai, vertinimo rodikliai. Informacija apie SRI Lietuvoje kol kas yra daugiau teorininiame lygmenyje. Socialiai atsakingų įmonių skaičius šalyje neauga jau keletą metų.
Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas. Prisidėti prie socialiai atsakingo verslo pirmųjų daigų auginimo turėtų abi pusės: tiek visuomenė, tiek valdžia. Mažiausiai, ką pastaroji gali padaryti įmonių socialinės atsakomybės didinimo labui, tai nekurti situacijų, kuriose su morale ir etikos normomis susikertanti veikla būtų įstatymiškai leidžiama. Antra, socialinė įmonių atsakomybė niekada negali tapti privaloma ar būti apribota įstatymais ar etikos normomis.
Mikro lygmens pavyzdžiai: nuo kepyklos iki tiekimo grandinių
Pavyzdžiui, jeigu esate kepykla ir dienos pabaigoje neišpirktus pyragus norite padovanoti socialiai remtinoms šeimoms - puiku! Bet daugiau vertės kuriantis kelias būtų investuoti į technologinius sprendimus, kurie padėtų tiksliau nustatyti produktų paklausą ir optimizuoti gamybą bei pardavimą, kad negeneruotumėte maisto atliekų. Žvelgiant sistemiškai galimybės labai plačios.
Šiuolaikinis vartotojas nori, kad jam būtų lengva pasirinkti etišką ir atsakingą produktą, todėl verslo atsakingumas turėtų aiškiai ir autentiškai atsispindėti įmonės vertybėse, veiksmuose ir komunikacijoje. O pasiekus pirmųjų rezultatų reikėtų kartelę kelti vis aukščiau ir šitaip išlaikyti konkurencinį pranašumą.
Viešųjų ryšių ir etikos ribos
„Įmonių socialinė atsakomybė tam tikru atžvilgiu yra didingumas. Tai jokiu būdu nėra arba bent neturėtų būti rinkodaros arba reklamos produktas. Jeigu įmonė pasodina keletą medelių ar surengia kokį nors koncertą visuomenei, tai dar nedaro jos socialiai atsakinga.“
Vis labiau plinta įsitikinimas, jog korporacijų pareigūnai ir darbo sąjungų vadovai turi imtis „socialinės atsakomybės”, o ne vien rūpintis savo akcininkų ar narių interesais. Toks įsitikinimas rodo, kad iš esmės nesuprantame laisvosios ekonomikos pobūdžio ir prigimties. Tokių požiūrių įvairovė lemia ir viešą diskusiją apie SA ribas ir esmę.
Apibendrintos gairės organizacijoms
- SA koncepcijos taikymas, įmonei padeda išlaikyti ekonominę verslo sėkmę ir komercinį pranašumą, įgyjant gerą reputaciją ir žmonių pasitikėjimą.
- Kiekviena organizacija SA diegimui gali rinktis: geros praktikos principus, SA 8000, OHSAS 18001, ISO 14001/EMAS, JT Global Compact.
- Gera tvarumo strategija turi atliepti pagrindinio poveikio sritis ir suinteresuotųjų lūkesčius, būti integruota organizacijos mastu.
- Religiniai-etniniai reikalavimai (Halal, košer) gali būti vertės kūrimo nišos tarptautinėse rinkose.
- Socialiai atsakingas investavimas ir tvarumo indeksai - papildomas kanalas kapitalui ir reputacijai stiprinti.
tags: #kvantalitetas #ruzevicius #socialine #atsakomybe